Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Irmai Arlauskienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, nukentėjusiajam E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2011-04-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 186 str. 1 d. - 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2011-05-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. c ) pap., 64 str. 1 d., 3 d., skirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kėdainių rajono apylinkės 2011-04-01 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. skirta bausme, laisvės apribojimą pakeitus laisvės atėmimu, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams. Taikytas BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; būti registruotam darbo biržoje ar pradėti dirbti; iki 2011-08-01 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, bausmės neatlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B., 2011 m. balandžio 18 d. apie 19.30 val., viešoje vietoje - Kėdainių mieste, J. Biliūno gatvėje, prie geležinkelio tilto per Nevėžio upę, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką tai yra, dėl chuliganiškų paskatų akmenimis apmėtė E. M. pataikydamas jam į pakaušį, dešinę ranką ir dešinį kelį, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Kaltinamasis K. B. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2011 m., tiksliai datos nepamena, bet galėjo būti balandžio 18 d. apie 18.00 val., jis kartu su D. J. ėjo prie Nevėžio upės, esančios Biliūno, Kėdainiuose, pasižiūrėti kaip žmonės žvejoja. Praėję geležinkelio tiltą bėgo nuo kalno, tada nukentėjęs spyrė jam per kojas ir jis nugriuvo, vertėsi. Nukentėjęs pradėjo juos vytis ir liepė ateiti čia, vaikėsi apie 10-15 minučių. Tada jis užlipo į kalną, paėmė nuo geležinkelio kelio akmenį ir metė į nukentėjusįjį kelis kartus, pataikė du kartus vieną kartą į nugarą ir jis nugriuvo, o po to į galvą. Paskui dar metė, bet nepataikė. Vyrui iš galvos bėgo kraujas. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, su civiliniu ieškiniu sutinka, nurodė, jog yra sveikas, darbingas sutiktų dirbti nemokamus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais įrodymais.

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2011 m. balandžio 18 d. apie 19.00 val., jam būnant J. Biliūno gatvės gale, jis pamatė apie penkis jaunuolius mėtant akmenis į geležinkelio tilto konstrukcijas. Norėdamas juos sudrausminti, jis nuėjo link geležinkelio tilto. Einant prie tilto nusileido du jaunuoliai, kuriems jis pasakė „ateiti čia". Kažkuris iš jaunuolių jį išvadino necenzūriniais žodžiais ir nubėgo link pėsčiųjų tilto per Dotnuvėlės upę ir pasislėpė. Po to jaunuoliai pirmi užbėgo į kalną link geležinkelio tilto ir vienas jų pradėjo į jį mėtyti akmenis. Akmenimis pataikė į dešinės rankos pirštą, dešinės pusės kojos kelią ir galvą. Nuo smūgio į galvą pradėjo bėgti kraujas, buvo praskelta pakaušio sritis. Paskui jaunuoliai pabėgo, prie jo priėjo vyras vardu P., o dar kitas parvežė namo, o paskui jis nuvažiavo į ligoninę. Ten susiuvo galvą ir išleido į namus. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 Lt neturtinės žalos dėl patirto skausmo, nepatogumų darbe, nes teko iš darbo atsiprašinėti. Nurodė, jog kaltinamojo atžvilgiu smurto nevartojo.

Liudytojas P. V. parodė, kad 2011 m. balandžio mėn. galėjo būti 18 d. apie 18.00—18.30 val., žvejodamas Nevėžio upėje, prie maudyklos, esančios Biliūno gatvės gale, matė ant geležinkelio bėgių penkis jaunuolius, kurie, būdami ant geležinkelio tilto, triukšmavo, trankėsi į tilto konstrukcijas. Matė kaip jo kaimynas K. metė į vyrą ne mažiau kaip 4-5 akmenis. K. stovėjo aukštai, prie bėgių, o tas žmogus stovėjo žemiau ir jis nuo smūgio iš akmens nuriedėjo nuo kalno. Po šio įvykio vyras buvo sužalotas, matė, kad jam iš pakaušio bėgo kraujas, buvo visas kruvinas.

Liudytojas D. J. parodė, kad 2011 m. pavasarį, galėjo būti balandžio 18 d., vakare su draugu K. B. nuėjo link Biliūno gatvės gale esančios maudyklos, prie Nevėžio upės pasižiūrėti kaip žvejoja. Praėjus geležinkelio tiltą susitiko tris pažįstamus vaikinus ir pasisveikino su jais. Bėgant nuo kalno priešais ėjo nukentėjęs. Jis prabėgo pro jį, o K. bėgant pro jį, nukentėjęs pakišo koją. B. nenugriuvo, tik susimėtė bėgant. Nukentėjęs pakišo koją, bet nespyrė. Tas vyras liepė ateiti pasikalbėti. Užbėgo su K. ant kalno prie geležinkelio bėgių. Tas vyras irgi lipo į kalną. Tada K. pradėjo mėtyti į jį akmenimis. K. metė apie 10 kartų ir matė kaip vieną kartą pataikė vyrui į galvą, jam iš pakaušio bėgo kraujas. Vartojo abu su K. necenzūrinius žodžius.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, tai yra, prie geležinkelio tilto per Nevėžio upę, prie maudyklos, esančios J. Biliūno gatvės gale, Kėdainių mieste (b.l. 4-10).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G79/11(12) konstatuota, kad apžiūrėjus E. M. nustatyti šie sužalojimai: muštinė pakaušio žaizda, poodinė kraujosruva ir paviršutinė muštinė žaizda dešinės rankos IV-to piršto nugarėlėje, poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo gautis sumušus mėtomais akmenimis. Objektyviai užsifiksavę trijų smūgių požymiai. E. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 16-17).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus nukentėjusįjį E. M. matomas ant galvos baltos spalvos bintas, ant dešinės rankos ketvirto piršto yra 0,5 cm kraujosruva, o ant dešinės kojos kelio - 2 x 3 cm paraudimas (b. 1. 22-27).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Nustatyta, kad kaltinamojo veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis viešoje vietoje, Kėdainių mieste, J. Biliūno gatvėje, prie geležinkelio tilto per Nevėžio upę, įžūliais ir vandališkais veiksmais, pasireiškusio smurto prieš nukentėjusį, panaudojimu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo jis siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Nesant jokio teisėto pagrindo, be svarbios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, akmenimis apmėtė E. M. pataikydamas jam į pakaušį, dešinę ranką dešinį kelį ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Neginčytinai nustatyta, kad minėtas viešos tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusį. Kaltinamojo iškelta gynybos versija, kad nukentėjusysis jį užkabino su savo koja ir jam įspyrė yra paneigtos byloje išanalizuotais įrodymais. Teismas kaltinamojo parodymus, jog nukentėjusysis jį užkabino su koja ir jam spyrė, vertina kritiškai, kaip siekimą švelninti savo padėtį ir atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus ir atmeta kaip aiškiai neatitinkančius tikrųjų bylos aplinkybių. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nukentėjusysis ir teisiamojo posėdžio metu parodymus davė nuosekliai ir logiškai. Nukentėjusiojo parodymus, pilnai patvirtina liudytojo nuoseklūs parodymai bei byloje išanalizuoti įrodymai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kaip viešosios tvarkos pažeidimas kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 284 str.1 d.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis E. M. pareiškė civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš kaltinamojo 1000 Lt neturtinės žalos. Civilinis ieškinys pareikštas nukentėjusiojo dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam nusikaltimu kaltinamojo veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė pažeminimą. Kaltinamasis nedirba, su pareikštu ieškiniu sutinka, dydžio neginčija, be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005,Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam priteisia iš kaltinamojo - 1000 litų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d. ), nusikaltimas padarytas tyčia, nukreiptas prieš viešąją tvarką, žmonių rimtį ir sveikatą. K. B. teistas du kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b.l.47-51, 85-86); galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.60-62), nedirba (b.l.58). Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti kad kaltinamasis K. B. išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nes naują nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, nekeičia gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, yra linkęs nusikalsti, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam už padarytą nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę. Bausmės skiriamos vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, didesnė už sankcijos vidurkį. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kadangi kaltinamasis yra jauno amžiaus, atsiprašė nukentėjusiojo, prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 4 p.7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, skirti įpareigojimus. Sutinkamai su BK 67 str. 2 d., nedirbančiam ir pajamų neturinčiam kaltinamajam, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai. Kaltinamajam sutinkamai su LR BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2011-05-13 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (LAT praktika, kasacinė byla Nr. 2K-P-193/2007).

Daiktų, turinčių reikšmės bylai nėra.

Kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2011-05-13 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2011-05-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 4 p. 7 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidėti vienerių (1) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Taikyti BK 67 str. 2 d. 3 p., 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir paskirti K. B. per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį pareikštą nukentėjusiojo E. M. dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai, priteisti iš K. B. – vieną tūkstantį (1000) litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. M. naudai.

Priteisti iš nuteistojo K. B. proceso išlaidų -7,52 Lt, valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.