- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- B2-830-124/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00236-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- R. P., D. J.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo atstovui adv. Drąsučiui Narmontui.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje nagrinėjo ieškovų R. P., D. J. ieškinį atsakovui A. G. individualiai įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniais (1 t., 2-4,,2 t.-4b.l.) dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui A. G. individualiai įmonei, nes pastaroji nevykdo darbo sutarties įsipareigojimų. Ieškovas D. J. nurodo, kad atsakovas jam neišmokėjo 3032,55 Lt darbo užmokesčio, ieškovas R. P. nurodo, kad atsakovas neišmokėjo 2733,80 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas R. P. paaiškino, kad jis pagal darbo sutartį pas atsakovą dirbo nuo 2011-05-18 d. iki 2011-06-21, darbo sutartis nutraukta jam nežinant , nes apie tai pranešė atsakovo įmonės darbuotojas. Jokių darbo užmokesčio išmokų nėra gavęs, niekur nėra pasirašęs apie darbo užmokesčio gavimą. Nori, kad atsakovas jam grąžintų uždirbtus pinigus, nes dirbo po 12 valandų, o atsakovas su juo neatsiskaitė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko, nes įmonė neturi jokių įsiskolinimų nei darbuotojams, nei valstybei. Nurodo, kad su abiem ieškovais atsakovas yra atsiskaitęs, vykdo ūkinę veiklą. Mano, kad ieškovai turėtų kreiptis dėl kilusių darbo ginčų į teismą atskiru ieškiniu, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes nėra įrodymų apie įmonės sunkią finansinę padėtį ir jos nemokumą.
Bankroto bylą atsisakytina kelti.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad ieškovai yra buvę atsakovo įmonės darbuotojai, kurie kreipdamiesi į teismą nurodė, kad atsakovo įmonė vengia su jais atsiskaityti ir neišmokėjo pagal darbo sutartį priklausančių išmokų. Ieškovai nurodė, kad atsakovo įmonei 2012 01 12 d. ir 2012 04 02 buvo įteikti pranešimai dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo ir bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovui su jais neatsiskaičius, mano, kad atsakovo įmonė yra nemoki. Negavus įmonės atsiliepimo, remiantis ieškovų bei VSDF duomenimis,2012 06 11 Šiaulių apygardos teismas atsakovui iškėlė bankroto bylą (1t., 50-51b.l.). Išnagrinėjus atsakovo atskirąjį skundą , ši nutartis buvo panaikinta 2012- 06- 21 nutartimi(1t.,98-99b.l.).
Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu: 1) teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditorium (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Ieškovai prašo iškelti bankroto bylą atsakovui, remdamasis LR Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 1 p., t.y. dėl vėlavimo išmokėti buvusiems darbuotojams atlyginimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p. yra numatytas pagrindas bankroto bylos iškėlimui, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Šios teisės normos tikslas yra ginti darbuotojų kaip silpnesnės darbo santykių šalies interesus. Pažymėtina, kad remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p. įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kuriai esant teismas turi iškelti bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, bylos Nr. 2-467/2009, 2010 m. liepos 29 d. nutartis, bylos Nr. 2-1173/2010 ir kt.). Taigi šiuo atveju teismas vertina visą įmonės finansinę būklę. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą.
Taigi nors pagal teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimus faktas savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą, o būtina šią aplinkybę vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo, tačiau šis faktas, atsižvelgiant į darbuotojams nesumokėtų sumų dydžius, praleistus terminus joms sumokėti, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo tokiai įmonei.
Iš atsakovo pateiktų finansinių dokumentų, atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad įmonė yra registruota 2009 10 14 d., ir yra veikiantis ūkio objektas (1t.,66b.l.).Pagal VSDF duomenis joje dirba 11 darbuotojų, įmonė moka socialinio draudimo įmokas, yra atsiskaičiusi su Sodra(1t.,1t.,40,77-80b.l.). Pagal paties atsakovo pateiktus įmonės finansinius duomenis įmonė atsiskaito su visais darbuotojais. Taip pat atsakovo įmonė yra pilnai atsiskaičiusi su valstybės , savivaldybių biudžetais, valstybės pinigų fondais, vykdo veiklą , deklaruoja pajamas, ką patvirtina LR Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos, metinė pelno mokesčio deklaracija(1t.,42,43,127-129 b.l.).Mokestiniu laikotarpiu už 2011-01-01 iki 2011-12-31 atsakovas deklaruoja veiklos rezultatą 119 614 Lt(1t.,127-129b.l.).Nors įmonė neturi nekilnojamo turto , tačiau turi debitorių, kurie atsakovo įmonei yra skolingi 31000 Lt. Įmonė nurodo neturinti kreditorinių įsiskolinimų(1t.,76b.l). Patikrinus LITEKO informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, kad teismuose nėra atsakovui iškeltų ir nagrinėjamų civilinių bylų. Tokiu būdu iš pateiktų atsakovo finansinių dokumentų spręstina, kad atsakovo finansinė padėtis yra stabili, nėra duomenų rodančių, kad atsakovo įmonė yra nemoki, atsakovas nurodo neturįs kreditorių, o tik debitorius. Įmonė neturi pradėtų vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo. Taigi atsakovo įmonė neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8dalies nuostatų, nes nėra nemoki įmonė.
Nagrinėjamoje byloje du buvę atsakovo darbuotojai padavė teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kurioje jie dirbo, nurodydami, kad atsakovo įmonė jiems neišmokėjo priklausančio atlyginimo. Atsakovo darbuotojų procesiniai dokumentai grįsti nesumokėtu darbo užmokesčiu. Ieškovas R. P. nurodo, kad jam įmonė neišmokėjo 2733,80 Lt, Jurgaitis –3032,55 Lt(1t.2-4b.l.,2t.2-4b.l.). Atsakovo įmonė nurodo pilnai atsikaičiusi su ieškovais, tam pagrįsti teikė įrodymus. Ieškovai jokių papildomų įrodymų nepateikė pagal 2012-06-21 d. teismo nutartį (1t.,89-90b.l.).Išanalizavus byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad ieškovas R. P. pagal darbo sutartį dirbo nuo 2011 05 18 d. iki 2011 06 21 d(1 t., 102,104-105,110,112-115 b.l.). Darbo sutartimi buvo sutartas darbo laikas 4 valandos per dieną. Darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai patvirtina, kad atsakovui buvo priskaičiuota 2011 gegužės mėnesį išmokama suma 165,46 Lt , birželio mėnesį-291,96 Lt, kuri pagal žiniaraštį yra nurodyta kaip išmokėta suma(1t.,72-73b.l.). Šie duomenys nėra nuginčyti, ieškovas R. P. nepateikė tai nuneigiančių įrodymų, t.y. teismo sprendimo dėl šių sumų priteisimo.
D. J. pas atsakovą dirbo nuo 2011 05 18 d. iki 2011 08 08 d(1 t.,103,106-108,109,111,112-119b.l.).Pagal pateiktus darbo laiko žiniaraščius ieškovas dirbo nepilną darbo laiką, jam priskaičiuotas išmokamas atlyginimas pagal atsakovo pateiktus įrodymus buvo išmokėtas 2011-08-08 d.(1t.,b.l.71,75b.l.).Ieškovas D. J. taip pat nepateikė duomenų apie kreipimąsi į teismą dėl jam neišmokėtų darbo užmokesčio ir su jomis susijusių sumų priteisimo.
Taigi pagal ieškovų pateiktus įrodymus negalima teigti, kad ieškovai preliminariai pagrindė savo reikalavimą atsakovui.
Atsakovas teigia, kad su ieškovais yra pilnai atsiskaityta, o sumos, kurių reikalauja ieškovai kaip nesumokėto darbo užmokesčio, yra ginčo objektas. Pažymėtina, kad šiame bankroto proceso etape teismas nesprendžia skolos dydžio pagrįstumo. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, jog tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012;2012 m.birželio 7 d.nutartis civilinėje byloje 2012 Nr.2-1219/2012). Ieškovai, norėdami inicijuoti atsakovui bankroto bylą, iš pradžių turėtų išspręsti kilusį ginčą, pareikšdami ieškinį dėl jų nurodomų atsakovo įsiskolinimo priteisimo ginčo teisenos tvarka. Ir tik išsprendus kilusį ginčą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimas būtų patenkintas, bei nesant galimybės išieškoti priteistų sumų iš atsakovo, inicijuoti bankroto bylą atsakovui. Ieškovų nurodoma neišmokėta su darbo santykiais suma yra ginčijama, o šio reikalavimo pagrįstumas negali būti nustatytas bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Nenustačius atsakovo nemokumo ir esant ginčui dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovams, kaip buvusiems bendrovės darbuotojams, nėra pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą ir ĮBĮ9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą.
Dėl išvardintų priežasčių teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kelti A. G. individualiai įmonei bankroto bylą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 6 d., 10 str.13 d., CPK 290-291str.,
nutaria:
Atsisakyti kelti bankroto bylą A. G. individualiai įmonei.
Nutartis per dešimt dienų nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.