- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2-1202/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- individualios įmonės „Aitija“
- Ieškovas
- Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- įmonės savininkai D
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo individualios įmonės „Aitija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-908-544/2010 pagal ieškovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui individualiai įmonei „Aitija“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys įmonės savininkai D. S., S. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Panevėžio AVMI nurodė, kad IĮ „Aitija“ juridinių asmenų registre įregistruota 1996 m. spalio 10 d., jos pagrindinė veikla – gyvų gyvulių, mėsos ir jos produktų didmeninė prekyba. Nurodė, kad įmonės mokestinė nepriemoka valstybės ir savivaldybės biudžetams yra susidariusi nuo 2009 metų pradžios ir kreipimosi į teismą dienai sudarė 253 593,26 Lt. Šiuo metu įmonė turi 357 131 Lt mokestinę nepriemoką. 2009 m. gruodžio 29 d., 2010 m. lapkričio 10 d. buvo gauti įmonės savininkės prašymai išdėstyti skolos mokėjimą, tačiau jie 2010 m. kovo 19 d., 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimais nebuvo patenkinti. Mokestinę nepriemoką ieškovė bandė išieškoti ne ginčo tvarka, tačiau antstolis grąžino vykdomuosius dokumentus su patvarkymais apie išieškojimo negalimumą. Pagal viešųjų registrų duomenis įmonė registruoto turto neturi. Pagal 2010 m. rugsėjo mėnesio įmonės balansą bei Įmonės turto anketos duomenis 2010 m. spalio 1 d. grynųjų pinigų likutis kasoje turėjo būti 458 954 Lt, tačiau patikrinimo metu realiai šių pinigų nerasta. Įmonės savininkai valdo du žemės sklypus, iš kurių vienas įkeistas bankui, bei šešias senas transporto priemones. Turtui ne vieną kartiną taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal antstolių registro duomenų sąvado duomenis, įmonė ir jos savininkai turi kitų kreditorių, nes priverstinis išieškojimas vykdomas 633 557,30 Lt sumai. Dėl šios priežasties atsakovo įmonė vertintina kaip nemoki ir jai iškeltina bankroto byla. Bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Seturas“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovo įmonei ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Seturas“. Nutartį grindė byloje esančiais įrodymais, kurie pagrindžia, jog įmonė yra nemoki.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodė, kad įmonė veikia pelningai, o tai reiškia, kad nėra pagrindo atsakovui kelti bankroto bylą. Pažymėjo, kad dar nėra išspręstas klausimas dėl įsiskolinimo biudžetui išdėstymo. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, atsakovui kelti bankroto bylą yra neteisinga.
Atsiliepimas
Panevėžio AVMI pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus bei pagrįstai nustatė, jog atsakovo įmonė yra nemoki. Tai lemia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui iškelta bankroto byla dėl jo nemokumo, yra teisėta bei pagrįsta.
Tretieji asmenys įmonės savininkai D. S. ir S. S. pateikė atsiliepimus į apelianto atskirąjį skundą. Juose nurodo, jog su atsakovo atskiruoju skundu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
Iš byloje esančio 2010 m. lapkričio 30 d. IĮ „Aitija“ balanso (b. l. 145) matyti, kad įmonė turi turto už 548 579 Lt, įsipareigojimų – 402 906 Lt. Iš pateikto kreditorių sąrašo (b. l. 147) matyti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 396 499, 40 Lt (į šią sumą neįtraukiamos tos skolos, kurios kreditorių sąraše nurodytos kaip sumokėtos). Iš 2010 m. lapkričio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (b. l. 146) matyti, kad įmonė gavo 136 526 Lt pelno. Per vienerius metus gautinos sumos sudaro 39 471, 42 Lt (b. l. 148). Iš šių duomenų matyti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir kad įmonė yra nemoki.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pripažino atsakovo įmonę nemokia ir jog pagrįstai iškėlė bankroto bylą IĮ „Aitija“. Taigi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartis vertintina kaip teisėta ir pripažintina, kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu
nutar i a:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.