- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-253-449/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Linas Žukauskas, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- M. K.
- Civilinis ieškovas
- A. G.
- Nukentėjusysis
- R. G., A. G., G. G.
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Žukausko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus bausmių apėmimo būdu ir bausmių sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, taip pat Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistojo M. K. priteista 4 720,80 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur proceso išlaidų nukentėjusiajai R. G..
Iš M. K. priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 700 Eur proceso išlaidų nukentėjusiajam A. G..
Iš M. K. taip pat priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad nužudė A. G.. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
M. K. 2014 m. balandžio 26 d., apie 0.30 val., prie tvenkinio, esančio šalia (duomenys neskelbtini) kelio, Mažeikių mieste, dėl mažareikšmės priežasties – sužinojęs, kad galimai buvo įžeistos jo pažįstamos merginos, sudavė A. G. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į galvą, dėl to nuo suduotų smūgių A. G. įkrito į tvenkinį ir mirė nuo mechaninės asfiksijos vandenyje. Šiais veiksmais M. K. tyčia nužudė A. G..
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jis pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai. Nėra įrodyta, kad būtent jis sudavė smūgį A. G..
Nuteistasis nurodo, kad jis yra nekaltas, tikrai nesudavė jokių smūgių A. G., jo į vandenį neįmetė. Teisme davė nuoširdžius parodymus, visą įvykį gerai atsimena.
Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad nėra neabejotinų įrodymų jo kaltei pagrįsti. Be to, šioje byloje nepašalintos abejonės, o pagal teisminę praktiką visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.
Nuteistasis M. K. nesutinka su liudytojų parodymais ir tų parodymų vertinimu.
Nuteistojo nuomone, visi liudytojai ir nukentėjusieji neparodė, kad būtent jis, M. K., sudavė smūgį A. G., dėl ko nukentėjusysis įkrito į vandenį.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad liudytoja M. J. parodė, jog M. K. ir E. D. nuėjo ten, kur buvo tie vaikinai, pamatė iš matymo pažįstamą G. ir R.. Iš šios liudytojos parodymų nuteistasis M. K. daro išvadą, kad nukentėjusieji (galbūt liudytojai – past.) nebuvo atskirai, kaip jie teigia. Nuteistajam keista aplinkybė ir ta, kad pas nukentėjusįjį (galbūt liudytoją – past.) G. atsirado A. G. mobilusis telefonas. G. teisme parodė, kad telefoną rado įvykio vietoje. Iš liudytojų parodymų matosi, kad įvykis įvyko 00 val. nakties ir buvo labai tamsu. Todėl nuteistajam M. K. ir ši aplinkybė atrodo keista ir jis kelia klausimą, kaip G. galėjo rasti mobilųjį telefoną. Nuteistojo nuomone, nukentėjusiojo A. G. mobilusis telefonas turėjo įkristi į vandenį kartu su A. G.. Iš liudytojų R. R. ir G. S. parodymų matosi, kad nukentėjusysis A. G. sekundžių laikotarpiu atsirado vandenyje, todėl, nuteistojo nuomone, logiška, kad ir nukentėjusiojo mobilusis telefonas taip pat turėjo įkristi į vandenį kartu su nukentėjusiuoju, tačiau mobilusis atsirado pas G. S..
Nuteistajam M. K. keista ir ta aplinkybė, kad R. R. ir G. S. iš karto po įvykio nekvietė policijos pareigūnų.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai jis, M. K., mušė G. S., tai jo drabužiai buvo šlapi. Jau prieš jiems ateinant G. S. drabužiai buvo šlapi.
Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai prieštaringi. G. S. negalėjo duoti tikslių parodymų, nes buvo girtas. Taip pat ir R. R. negalėjo duoti tikslių parodymų, nors teigia, kad buvo blaivas.
Nuteistasis nurodo, jog septyni liudytojai parodė, kad merginos buvo užkalbintos naktį, apie 24 val., o nukentėjusieji teigia, kad dar buvo šviesu, apie 18 val. Nuteistajam nesuprantama, kaip septyni liudytojai galėjo susitarti. Nuteistasis nurodo, kad nėra jokio susitarimo, nes jis su T. V. buvo sulaikyti tuo metu, kai davė parodymus.
Nuteistajam kyla klausimas, kaip E. D. ir M. J. nematė, kaip jis sudavė trečiam vaikinui, nors kitas aplinkybes jie matė. Kyla klausimas ir kaip R. R. ir G. S. nematė, kas juos užpuolė ir sumušė. G. S. parodė, kad įsidėmėjo T. V. dėl ūgio ir girdėjo, kaip kažkas jį šaukė. G. S. parodė, kad A. G. į vandenį įmetė ir prieš jį smurtą naudojo T. V..
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. skunde nurodo versiją, kad galbūt A. G. atsitrenkė į kurį nors draugą ir taip atsirado kraujosruva, o tada jie ėjo maudytis. Vanduo buvo šaltas ir A. G. sutriko kvėpavimas ir jis nuskendo. Jie, supratę, kad jų draugas galimai nuskendo, sutriko, išsigando ir tada atėjo jis, M. K., su draugais. Jie sąmoningai prisikabino prie jų merginų, nes žinojo, kad galimai įvyks muštynės ir taip atrodys, jog jie nukentėjusieji. Ši versija, pasak nuteistojo M. K., paaiškintų tai, kad jie neatsimena įvykio aplinkybių, nes buvo girti, A. G. telefonas liko krante, nes kai jie maudėsi, telefonus paliko krante, o maudėsi su drabužiais, todėl jų drabužiai buvo šlapi. Nuteistojo nuomone, ši versija patvirtintų ir tai, kodėl iš karto po įvykio jie nesikreipė į policijos pareigūnus.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. D. teisme apklaustas nebuvo. Nuteistasis nurodo, kad jo parodymai kelia abejonių, nes E. D. paleistas po to, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Pasak nuteistojo M. K., galbūt E. D. davė tokius parodymus, kokius diktavo tyrėjas, nes galbūt jam buvo pažadėta paleisti į laisvę. Kai jis, M. K., buvo sulaikytas, ir jam buvo pasiūlyta versti kaltę ant E. D. arba T. V.. Kai davė parodymus iš karto po sulaikymo ir tyrėja paklausė, kada sumušė trečią vaikiną, tada suprato, kad jis nemušė trečio vaikino.
Nuteistasis nurodo ir tai, kad iš jo buvo paimti drabužiai su krauju, tačiau nukentėjusiojo DNR nerado.
Nuteistojo M. K. nuomone, teismas buvo šališkas ir jį nuteisė dėl jo asmenybės nepalankumo. Be to, jam buvo pakeistas advokatas teisminio nagrinėjimo metu.
Nuteistasis M. K. prašo nustatyti, ar buvo išsamiai nustatyti ir įvertinti visi įrodymai. Prašo patikrinti visas versijas ir priimti teisingą sprendimą.
Nuteistasis M. K. prašo į apeliacinės instancijos teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytojus E. D., V. V. ir D. Č.. Jie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme. D. Č. po įvykio buvo stovyklavietėje ir girdėjo, kas ką pasakojo. Nuteistasis prašo nustatyti, kur muštynių metu buvo E. D.. Be to, E. D. parodė, kad R. R. jam sakė, kad mušasi antrą kartą, todėl nuteistajam kyla klausimas, kas juos mušė pirmą kartą. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 301 str., nes rėmėsi E. D. parodymais, nors jis nebuvo apklaustas teisme.
Nuteistasis M. K. taip pat prašo posėdžio metu perklausyti visų pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus ir patikrinti, ar teismas nepadarė jokių pažeidimų. Nuteistojo nuomone, teismas padarė daug pažeidimų, konkrečius pažeidimus nurodys įrašų klausymo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis prašo nustatyti, kaip pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis neatsimena to, kaip mušė nukentėjusįjį A. G., nors kitas aplinkybes atsimena. Prašo nustatyti, kaip teismas nusprendė, kad būtent jis, M. K., sudavė smūgį ar smūgius A. G..
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, nes jis yra nekaltas.
Teismo posėdyje nuteistasis M. K. ir jo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Prokurorė ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo A. G. atstovas prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis įvertino šališkai, ignoruodamas nuteistąjį teisinančius įrodymus. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų ir skundžiamo nuosprendžio turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad įrodymai buvo ištirti ir įvertinti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu M. K. savo gynybinę versiją grindžia teigimu, jog jis prieš nukentėjusįjį A. G. fizinio smurto nevartojo, jo į vandenį neįmetė, o A. G. galbūt atsitrenkė į kurį nors iš su juo buvusių jo draugų, taip atsirado kraujosruva, tada jie ėjo maudytis, vanduo buvo šaltas, sutriko A. G. kvėpavimas ir jis nuskendo, o jo draugai išsigandę sąmoningai priekabiavo prie merginų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog nė vienas liudytojas neparodė tiesiogiai matęs A. G. sužalojimo aplinkybes, tačiau M. K. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. veikiant netiesiogine tyčia nužudžius A. G., neabejotinai patvirtina visumą kitų, taip pat ir netiesioginių įrodymų.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neneigia įvykio metu buvęs prie tvenkinio, esančio šalia (duomenys neskelbtini) kelio, Mažeikių mieste, taip neneigia buvus konfliktą su G. S. ir R. R. dėl esą įžeistų, su juo (M. K.) kartu buvusių merginų, tačiau nesutinka su apygardos teismo nustatytomis A. G. mirtį lėmusiomis aplinkybėmis bei paties apelianto vaidmeniu, susijusiu su A. G. mirtimi.
Apie prie tvenkinio įvykusį konfliktą ir kilusias muštynes parodė tiek pats nuteistasis M. K., tiek byloje apklausti liudytojai G. S., R. R., T. V., M. J., L. R., D. J., E. D., V. V. (E. D. ir V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi), tačiau konflikto priežastis liudytojai ir nuteistasis nurodė skirtingai. Liudytojas G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jiems būnant prie tvenkinio pašaukė netoliese einančias merginas prisijungti prie jų, merginų neįžeidinėjo. Liudytoja M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad prie tvenkinio buvę vaikinai jas išvadino kekšėmis, liudytoja L. R. parodė, kad neatsimena ką joms pasakė vaikinai, liudytoja D. J. parodė, kad vaikinai sakė, jog išprievartaus, be to, ji girdėjo kažkieno žingsnius. Nuteistasis M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad merginos jam pasakė, kad prie jų priekabiavo, iškeikė. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, nuteistasis M. K. parodė, kad merginos jam sakė, kad vieną jų vaikinai norėjo įstumti į vandenį (t. 4, b. l. 86-91). Liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad merginos sakė, jog jas norėjo išžaginti (t. 2, b. l. 129-131), parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu E. D. parodė, jog merginos sakė, kad nepažįstami vaikinai jas gąsdino (t. 2, b. l. 122-128). Nuteistasis M. K. parodė, jog tuomet jis E. D. pasiūlė eiti išsiaiškinti. M. J. ėjo pirma ir rodė kelią. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. D. parodė, jog M. K. paklausė, ar jis padės. Kartu su M. K. nuėjo į tą pusę, M. J. ėjo jiems iš paskos. Liudytoja M. J. teisme taip pat parodė, kad ji ėjo M. K. ir E. D. iš paskos. Teisme apklaustos liudytojos L. R. ir D. J. parodė, jog M. K., E. D. ir M. J. nuėjo link vaikinų, kurie jas esą įžeidė, o jos nuėjo kviesti T. V. ir V. V., kurie buvo palapinėje. Nuteistasis M. K. parodė, jog nuėjęs link miškelio pamatė du vaikinus, sėdinčius prie kranto. Jis pribėgęs, vaikinui, kuris bandė stotis, kumščiu trenkė į veidą, šis nugriuvo. Tuomet jis trenkė kitam vaikinui, jis jį (M. K.) laikė už rankos, tačiau jis (M. K.) jį parvertė, sudavė kelis smūgius, atsistojęs kelis kartus spyrė. Atbėgo T. V. ir šiam vaikinui taip pat spyrė, sudavė smūgius rankomis. M. K. šį vaikiną bandė pakelti. Vėliau šį vaikiną mušė ir merginos, kurias jis bandė atitraukti. Jis pats daugiau nieko nemušė, kalbėjosi su jaunesniu vaikinu. Teisme apklaustas liudytojas T. V. parodė, kad buvo palapinėje, kai merginos pakvietė ir pasakė, kad vyksta muštynės. Jis nuėjo į įvykio vietą, pamatė du nepažįstamus vaikinus, viena iš merginų pasakė nemušti jaunesnio vaikino. Jis mušė vaikiną, kurio drabužiai buvo drėgni. Trečio vaikino nematė. Liudytoja M. J. apklausta teisme parodė, kad matė kaip M. K. sudavė vaikinams, vienas jų įkrito į vandenį. Kiek buvo vaikinų ji nematė, nes buvo tamsu. Taip pat parodė, jog M. K. mušė G. S., taip pat trenkė R. R.. Vėliau atbėgo T. V. ir mušė G. S.. G. S. buvo įkritęs į vandenį, kai išlipo, T. V. jį mušė. G. S. spardė ir L. R. bei D. J.. E. D. paprašė telefono pasišviesti ir nuėjo ieškoti trečio vaikino, tačiau jo nerado. Liudytoja D. J. apklausta teisme parodė, kad kartu su L. R., pakvietusi T. V. ir V. V., nuėjo į įvykio vietą, ten pamatė stovintį R. R., besišnekantį su M. J.. M. K. mušė stovintį G. S.. Kai atbėgo T. V., G. S. buvo nugriuvęs, T. V. pradėjo mušti gulintį G. S.. Ji pati taip pat trenkė G. S., L. R. jį irgi mušė. M. K. su V. V. pakėlė G. S. ir liepė R. R. vesti jį namo. Ji (D. J.) trečio vaikino nematė. Kai grįžo prie palapinės, M. J. sakė, jog E. D. buvo nuėjęs ieškoti trečio vaikino. Liudytoja L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. K., E. D. ir M. J. nubėgo prie vaikinų, buvusių prie tvenkinio, ji su D. J. nuėjo pakviesti T. V. bei V. V. ir visi nubėgo į įvykio vietą. Ten pamatė R. R., G. S. buvo sumuštas, gulėjo ant žemės. Jam trenkė T. V., ji G. S. įspyrė. E. D. M. J. paprašė telefono pasišviesti, jis ieškojo trečio vaikino. Ji pati trečio vaikino nematė. M. K. sakė, kad sumušė du vaikinus. Taip pat parodė, jog T. V. sakė M. K. „dedam virvę ir metam į vandenį“. Jie virvės neturėjo. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti E. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 117-118, 120, 129-130), kuriuose E. D. parodė, kad kartu su M. K. nuėjo į tą pusę, iš kur grįžo merginos, kelią rodė M. J., ji ėjo iš paskos. Ten pamatė tris vaikinus, du sėdėjo, vienas stovėjo. M. J. švietė telefonu, M. K. prišoko prie sėdinčio vaikino ir jam sudavė į veidą, vėliau daug kartų spyrė. Jis (E. D.) priėjo prie vaikino, kuris stovėjo, jis buvo labai girtas, jo nemušė, tik kalbėjosi, šalia stovėjo M. J.. M. K. mušė vieną vaikiną, bet galėjo suduoti smūgius ir kitam, kuris sėdėjo netoli kranto, bet jis to nematė, nes kalbėjosi su vienu iš vaikinų. Pamatęs, kad nebėra vieno iš vaikinų, jis ėjo jo ieškoti. Neradęs grįžo ir tuo metu atbėgo T. V. su merginomis, jis mušė tą patį vaikiną, kurį mušė ir M. K.. Parodymų patikrinimo vietoje metu E. D. nurodė, kad M. K. lyg visiems trims vaikinams sudavė po smūgį. Vienas jų nugriuvo link tvenkinio, šį M. K. daugiausiai mušė, kitas, mažiausias, po smūgio atsistojo, dar vieno vaikino nebematė. Taip pat nurodė, kad po M. K. suduotų smūgių du vaikinai įkrito į vandenį. Kai M. K. mušė vieną iš vaikinų vandenyje, kito jau nebematė. Viena iš merginų pasakė, kad reikia pakviesti T. V. ir jo nuėjo. L. R. ir D. J. atsivedė T. V., kuris puolė mušti vaikiną, kurį taip pat mušė M. K.. Jis (E. D.) nuėjo ieškoti trečio vaikino, tačiau nerado. Grįžęs į stovyklavietę, ten matė V. V., suprato, kad ji niekur nebuvo išėjusi. Po kelių minučių grįžo M. J., L. R., M. K. ir T. V.. Matė iki pusės sušlapusias M. K. kelnes. Kadangi nebematė trečiojo vaikino, pagalvojo, kad jis po M. K. suduotų smūgių galėjo nuskęsti arba jis kažkur nuėjo, todėl nuėjo jo ieškoti, neradęs, grįžo.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo imtasi priemonių nustatyti buvimo vietą ir apklausti liudytojus E. D., V. V. ir D. Č.. Liudytojui E. D. teismo šaukimas gyvenamosios vietos adresu nebuvo įteiktas, pagal byloje 2017-03-28 pateiktą Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK informaciją, E. D. išvykęs į užsienį. Liudytoja V. V. šaukiama į teismo posėdį neatvyko, pateikė pažymą apie nėštumą dėl šios priežasties nebuvo įvykdyta ir apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl liudytojai V. V. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atvesdinimo. Todėl išnaudojus visas procesines galimybes, liudytojai E. D. ir V. V. nebuvo apklausti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti E. D. ir V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta kaip įtariamoji V. V. parodė, kad jai su T. V. miegant palapinėje atbėgo L. R. ir D. J., pakvietė T. V., nes vyko muštynės. Jie visi kartu nuėjo prie tvenkinio, ten ji pamatė du nepažįstamus vaikinus, vieną jų mušė M. K.. Kitas nepažįstamas vaikinas nuėjo ieškoti trečio vaikino, kuris, kaip sakė E. D., pabėgo. Vieną, ten buvusį, vaikiną mušė M. K. ir T. V.. Taip pat matė, kad E. D., pasišviesdamas telefonu, ėjo ieškoti trečio vaikino (t. 2, b. l. 77-78). Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamoji V. V. bei apklausta kaip liudytoja V. V. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes (t. 2, b. l. 80-84, 85). Tokių nuteistojo ir liudytojų parodymų nepatvirtino teisme apklausti liudytojai G. S. ir R. R.. Liudytojas G. S. parodė, kad po iškylos prie tvenkinio, apie 00.30 val. jie susiruošė eiti namo, ėjo takeliu, pirmas ėjo R. R., jis su A. G. ėjo iš paskos. Nuėjus apie 40 metrų T. V. užpuolė R. R., jam trenkė. Tada pribėgęs trenkė jam ir A. G., jis su A. G. įkrito į vandenį, vandens jiems buvo iki krūtinės. Tada jis vėl gavo smūgius koja į galvą ir vėl paniro. Kai išniro, A. G. nebematė. Išlipo į krantą, kur jį vėl mušė T. V. ir jis vėl įkrito į vandenį. Kai mušė krante, prisidėjo ir mergina. Prieš baigiant mušti išgirdo „Vyšnia baik“. Kažkas iš vaikinų sušuko „kur trečias?“. Taip pat parodė, kad A. G. negalėjo nepastebėtas išlipti į krantą, jo kūnas rastas tame plote, kur jis (G. S.) buvo įkritęs į vandenį. Liudytojas R. R. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad einant namo jis ėjo pirmas, iš paskos, už 1-2 metrų, ėjo A. G. ir G. S.. Beeinant jis gavo smūgį į akį, kas sudavė nematė, iš viso gavo 5-10 smūgių, nugriuvo, atsistojo po 5-10 minučių. Gulėdamas matė kaip mergina mušė G. S.. Girdėjo šūkaliojant „Vyšnia“, „Vyšnia baik“, iš balso atpažino M. J.. G. S. buvo stipriai sumuštas. Girdėjo kaip kažkas įkrito į vandenį, kažkas paklausė „kur tas trečias“. Jis nematė kaip buvo mušami kiti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas D. Č., kuris parodė, kad neatsimena, ar tai buvo 2014-04-26, tačiau M. K. jį buvo pakvietęs prie tvenkinio, tuo metu jau buvo sutemę, gal 19-20 val., jis iki tvenkinio nuėjo per 15-20 min., jį pasitiko M. K.. M. K. buvo su T. V., dar vienu vaikinu ir merginomis. Jie sėdėjo prie laužo vartojo alkoholį. Vėliau jis pasakę eisiąs namo, M. K. jį palydėjo iki asfaltuoto kelio, namo grįžo apie 22-23 val. Būdamas prie tvenkinio jis jokių muštynių nematė. Nė vieno iš ten buvusių vaikinų drabužiai nebuvo šlapi, kol jis buvo, niekas nebuvo iš tos vietos išėjęs su prožektoriumi.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. G. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos vandenyje. A. G. mirtis įvyko prieš 2–3 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2014-04-29 10 val. Mirusiojo A. G. kraujyje rasta 1,58 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Mirusiojo A. G. kūne rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje ir nosies nugarėlėje. Sužalojimai padaryti kietu (-ais) buku (- ais) daiktu (-ais), galimai dėl tiesioginių trauminių poveikių, dviejų parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimai A. G. padaryti prieš jo mirtį. Mirusiojo A. G. kūne kovos ar savigynos žymių nėra. Dėl patirtų sužalojimų A. G. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 53-54). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti tikslesnį A. G. mirties laiką. Nėra objektyvių teismo medicininių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad A. G. po patirtų sužalojimų – poodinių kraujosruvų dešinėje kaktos pusėje ir nosies nugarėlėje – galėjo prarasti sąmonę (t. 1, b. l. 57). Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas H. D. patvirtino, kad A. G. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos vandenyje. Paaiškino, kad A. G. kūne buvo rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje ir nosies nugarėlėje. Kraujosruvos tai yra audinių sumušimas ir ten išsiliejęs kraujas. Kadangi buvo kraujosruvos, tai turėjo būti kažkoks trauminis poveikis kietu, buku daiktu būtent į tas sritis: kaktą ir nosį, nemažiau dviejų poveikių, kadangi tos kraujosruvos yra atskiros. Kraujosruvos yra išsidėstę skirtingose dalyse, nėra odos nubrozdinimų, kas būdinga griuvimo traumai, todėl labiau tikėtina, kad tai buvo dėl tiesioginio trauminio poveikio. Smūgis galėjo būti ir vienas, nosis yra ties viduriu ir kakta, tai jeigu suduotas smūgis koja, batu, tai gali būti vienas smūgis, bet poveikiai yra du, kadangi pažeistos dvi vietos, tose kraujosruvose kažkokių tą žalojantį daiktą identifikuojančių požymių nebuvo. Dėl sąmonės praradimo, objektyvių, teismo medicininių duomenų nėra, kadangi galvos smegenys nepažeistos, bet galvos smegenų sukrėtimas įvyksta nuo smūgio, tai yra funkcinis dalykas, smegenyse niekur nesimatys, joks tyrimas neparodys, kad gali žmogus prarasti sąmonę. Šiuo atveju, smegenys nepažeistos, lūžių nėra, negalima nei patvirtinti, nei atmesti, kad galėjo prarasti sąmonę nuo šių poveikių. Praradus sąmonę, kvėpavimas ir širdies veikla nesustoja, visi gyvybiški procesai vyksta, todėl mirties priežastis būtų ta pati - uždusimas vandenyje. Taip pat įtakos turi patekimo į vandenį staigumas. Buvo balandžio 26 d., vanduo šaltas, patekus šaltam vandeniui spazmuojami viršutiniai kvėpavimo takai, balso plyšys. Tai vyksta labai greitai. Ekspertas taip pat paaiškino, kad lavonui išbuvus vandenyje dvi paras promilės išlieka tokios, kokios buvo, jos nekinta.
Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji R. G. parodė, kad 2014-04-25 apie 19.30 val. jos sūnus A. G. su draugais G. S. ir R. R. išėjo prie tvenkinių išsikepti dešrelių. Išeidamas sūnus buvo blaivus. Sūnui skambino apie 23.30 val. tačiau jis neatsiliepė. Ryte taip pat skambino sūnui, bet jo telefonas buvo išjungtas. G. S. jai pasakojo, kad M. K. spyrė į galvą ir neleido išlipti į krantą.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio krante, už 30 metrų nuo keliuko ir 4 metrai nuo tvenkinio krašto, yra vyriškos lyties lavonas. Ant lavono veido išorinių smurto žymių nesimato, galvos dešinės pusės pakaušio srityje 2,5 x 2 cm plote matosi nubrozdinimai (t. 1, b. l. 39-49).
Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje išnagrinėtų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis (su nuosprendyje nurodyta išimtimi – iš kaltinimo pašalinta aplinkybė „suduodamas smūgius ir į kitas kūno vietas“) A. G. nužudė nuteistasis M. K..
Nors nuteistasis M. K. nurodo, jog konflikto metu trečio vaikino nematė bei prieš jį smurto nevartojo, tokia nuteistojo versija paneigta liudytojų G. S., R. R., o taip pat nuteistojo M. K. draugo liudytojo E. D. parodymais bei V. V., M. J., L. R., D. J. parodymais, kuriuose jos parodė, kad E. D. ieškojo trečio vaikino. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų E. D. parodymų matyti, kad jis nurodė prie tvenkinio buvus tris vaikinus, M. K. lyg visiems trims vaikinams sudavė po smūgį. Po M. K. suduotų smūgių du vaikinai įkrito į vandenį. Kai M. K. mušė vieną iš vaikinų vandenyje, kito jau nebematė, todėl ėjo jo ieškoti. Parodymų patikrinimo vietoje metu E. D. nurodė, kad nebematydamas trečiojo vaikino, pagalvojo, kad jis po M. K. suduotų smūgių galėjo nuskęsti arba jis kažkur nuėjo, todėl jo ieškojo. Tai, kad kartu su A. G. buvo mušamas vandenyje, parodė ir liudytojas G. S., kuris parodė, kad gavęs T. V. smūgį įkrito į vandenį. Matė, kad A. G. taip pat įkrito į vandenį, tačiau nematė kas jam smūgiavo. Jis (G. S.) gavęs smūgius koja į galvą vėl paniro, kai išniro, A. G. nebematė. Parodė, kad nepastebėtas A. G. negalėjo išlipti į krantą. Taip pat parodė, kad išlipęs į krantą girdėjo, kad kažkas iš vaikinų sušuko „kur trečias?“. Liudytojas R. R. parodė girdėjęs kaip kažkas įkrito į vandenį, o taip pat, kaip kažkas paklausė „kur tas trečias“. Netikėti liudytojų G. S., R. R. bei E. D. parodymais nėra jokio pagrindo. Liudytojai G. S. ir R. R. davė nuoseklius, išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, jie nesusiję su apeliantu jokiais ryšiais, nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Liudytojas E. D. yra nuteistojo M. K. draugas, tačiau jo parodymais netikėti teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo, byloje nėra jokių duomenų, jog liudytojas būtų suinteresuotas nuteistąjį apkalbėti. Neatitikimai liudytojų parodymuose nėra esminiai, be to, būtina įvertinti, jog įvykis įvyko tamsiu paros metu, asmenys buvo neblaivūs. Nors liudytojas G. S. parodė, kad tiek jam, tiek A. G. ir R. R. pirmus smūgius sudavė T. V., tačiau iš nuteistojo M. K., liudytojų E. D., M. J. parodymų matyti, kad pirmas į įvykio vietą atėjo ir smūgius vaikinams sudavė M. K., T. V. prie tvenkinio atėjo šiek tiek vėliau. Todėl šia liudytojo G. S. parodymų dalimi pirmosios instancijos teismas nesirėmė pagrįstai. Be to, apklausiamas kaip įtariamasis M. K. pirmos apklausos metu pats parodė, kad įvykio vietoje buvo trys vaikinai (t. 4, b. l. 79-80).
Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, byloje nustatyta, kad 2014-04-26 apie 0.30 val., prie tvenkinio, esančio šalia (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, prie A. G., G. S. ir R. R. pirmas priėjo ir smūgius sudavė M. K.. Vėliau prieš G. S. smurtavo ir T. V. bei merginos. E. D. šių vaikinų nemušė. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktines A. G. nužudymo aplinkybes, taip pat patvirtina M. K. dalyvavimą nusikaltimo padaryme ir jo kaltę, o taip pat prieš mirusįjį smurtą vartojusio asmens nusikalstamos veikos motyvą.
Apeliantas nurodo, kad nužudytojo mobilusis telefonas, kurį įvykio vietoje rado ir paėmė G. S., taip pat turėjo įkristi į vandenį. Aplinkybė, kad nužudytojo mobilusis telefonas buvo rastas įvykio vietoje, o ne įkritęs į vandenį, nei patvirtina, nei paneigia prieš A. G. apelianto vartoto smurto. Nuteistajam nesuprantama, kodėl G. S. ir R. R. neiškvietė policijos. Liudytojas R. R. parodė, jog po muštynių jis padėjo G. S. grįžti namo, o dėl A. G. galvojo, jog jis pabėgo. Apeliantas nurodo ir tai, kad ant jo rūbų nerasti nukentėjusiojo DNR pėdsakai ir tai rodo, jog jis yra nekaltas dėl A. G. nužudymo. Šiuos apelianto teiginius teisėjų kolegija taip pat atmeta. Aplinkybę, jog byloje nenustatyti nukentėjusiojo DNR pėdsakai ant apelianto drabužių, vertinti kaip nuteistojo kaltę paneigiantį įrodymą nėra pagrindo. Sužalojimus nukentėjusiajam A. G. M. K. padarė smūgiuodamas kumščiu, tokiu būdu nukentėjusiojo DNR pėdsakai neatsirado ant apelianto drabužių.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio nuostatas, nes rėmėsi teisiamajame posėdyje neapklausto liudytojo E. D. parodymais. Šiuos apelianto teiginius teisėjų kolegija irgi atmeta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. D. nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme. Teismas jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus perskaitė. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nepavykus nustatyti E. D. buvimo vietos, o nustačius, kad jis neabejotinai išvykęs gyventi į užsienį, E. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti dar kartą. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-332/2013 ir kt.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant tarpusavyje duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Siekiant užtikrinti išsamų ir nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, BPK numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus (BPK 242 straipsnis). Tiesioginio įrodymų ištyrimo taisyklė, susijusi su BPK 301 straipsniu, reikalaujančiu, kad teismas nuosprendį pagrįstų tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad M. K. kaltė buvo grindžiama teismo tiesiogiai ir betarpiškai ištirtais įrodymais, o į teisiamojo posėdžio metu paskelbtus byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausto E. D. parodymus teismas, nepripažindamas jų įrodymais, į juos atsižvelgė patikrinant kitus išnagrinėtus įrodymus, kaip ir yra numatyta BPK 276 straipsnio 4 dalyje.
Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo M. K. apeliacinio skundo teiginiu, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Toks apelianto teiginys laikytinas deklaratyviu. Nuteistasis nepateikė duomenų, kurie leistų teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios rodytų šią baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitų aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teisėjas pagal BPK 58 straipsnio nuostatas nebūtų galėjęs nagrinėti šios baudžiamosios bylos. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio, baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, M. K. nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiam teisėjui. Ta aplinkybė, jog teismas byloje surinktus įrodymus įvertino kitaip, nei to norėjo nuteistasis, nėra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas teismo nešališkumo principas.
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad M. K. A. G. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, o dingstis ir motyvas nužudyti A. G. buvo mažareikšmiai - esą buvo įžeistos jo pažįstamos merginos.
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus bylos įrodymus ir jų visumą, sprendžia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad A. G. nužudė M. K..
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai pripažino M. K. kaltu. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį teismas baudžiamąjį įstatymą irgi taikė tinkamai.
Šioje teismo nutartyje aptarti įrodymai labai išsamiai išdėstyti ir įvertinti pačiame skundžiamame nuosprendyje. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde dėsto argumentus apie prieštaravimus kai kurių liudytojų parodymuose, dėsto įvairias savo versijas apie tai, kodėl kai kurie liudytojai matė arba parodė, kad matė ne visas muštynių prie tvenkinio aplinkybes. Su šiais argumentais iš dalies galima sutikti, tačiau tai irgi jau buvo aptarta pačiame skundžiamame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad muštynės ant tvenkinio kranto įvyko nakties metu, buvo tamsu, tose muštynėse dalyvavo net keletas asmenų, daugelis iš jų prieš tai vartojo alkoholį (taip pat ir pats M. K.) ir buvo nuo jo apsvaigę. Tuo ir paaiškinami kai kurie prieštaravimai liudytojų parodymuose, taip pat tai, kad ne visi liudytojai matė visus muštynių dalyvių, taip pat ir M. K. veiksmus. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visų apklaustų teisme liudytojų, taip pat ir paties kaltinamojo M. K. parodymus, be to atsižvelgdamas ir į kitų įrodymų patikrinimui perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo E. D. parodymus, padarė pagrįstas išvadas ir apie patį M. K. dalyvavimą muštynėse, ir apie tai, kad būtent po jo suduoto smūgio nukentėjusysis A. G. nugriuvo į šalia buvusį tvenkinį ir jame prigėrė. Išsamiai išnagrinėjęs visus bylos duomenis, sugretindamas visų apklaustų asmenų parodymus, teismas padarė teisingą išvadą, kad pirmasis ant tvenkinio kranto vykusias muštynes pradėjo būtent M. K., kuris sudavė smūgius ne tik kitiems asmenims (ką jis ir pats pripažįsta), tačiau ir ant tvenkinio krašto buvusiam A. G.. Būtent dėl M. K. panaudoto fizinio smurto A. G. griuvo į tvenkinį ir mirė dėl asfiksijos vandeniu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp M. K. veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo mirties, neabejotinai nustatytas priežastinis ryšys. Teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis M. K. nužudė A. G. veikdamas netiesiogine tyčia. Suduodamas nukentėjusiajam smūgius nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (A. G. mirtis) ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai M. K. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl nesutikimo su jam paskirtos bausmės dydžiu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę M. K., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę. Skundžiamu nuosprendžiu M. K. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Skirdamas M. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 41, 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, taip pat nepažeidė BK 63 straipsnio nuostatų subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, todėl keisti paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo.
Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo M. K. nukentėjusiajai R. G. priteista 4 720,80 Eur turtinei ir 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur proceso išlaidų, nukentėjusiajam A. G. priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 700 Eur proceso išlaidų, nukentėjusiajai G. G. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nenurodo jokių argumentų dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių bei proceso išlaidų pagrįstumo ar jų dydžio.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl byloje nukentėjusiųjų R. G., A. G. ir G. G. pareikštų civilinių ieškinių bei proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. K.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl civilinių ieškinių bei proceso išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, taip pat nustatęs, kad žala padaryta A. K. nusikalstamais veiksmais, pagrįstai civilinius ieškinius patenkino iš dalies, o taip pat pagrįstai iš nuteistojo M. K. priteisė dalį nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas BPK 106, 109, 113, 115 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
Nukentėjusiojo A. G. atstovas advokatas G. D. apeliacinės instancijos teisme pateikė PVM sąskaitą faktūrą bei sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2017 m. kovo 30 d. nuketėjusysis A. G. advokatui G. D. pervedė 484 eurus. Byloje pateikta atstovavimo sutartis prie Teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nukentėjusysis A. G. pavedė advokatui D. D. atstovauti jį baudžiamojoje byloje (t. 4, b. l. 143).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
Baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą ir jo skundas atmestas. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo atstovas turėjo organizuoti nukentėjusiojo teisių gynimą yra pagrindas prašymą tenkinti. Atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį, priteistus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui dydžius, apeliacinės instancijos teisme buvusių teismo posėdžių skaičių (vyko 3 teismo posėdžiai, dviejuose jų buvo atliekamas įrodymų tyrimas), į tai, kad tas pats advokatas atstovavo nukentėjusįjį pirmosios instancijos teisme, taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, nukentėjusiojo atstovo advokato G. D. prašoma priteisti 484 eurų suma už nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nelaikytina neproporcinga ir priteistina iš nuteistojo M. K..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo M. K. priteisti nukentėjusiajam A. G. 484 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis) eurus išlaidų advokato, atstovavusio nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme, paslaugoms apmokėti.