- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- PK-2778-865/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- J. K., A. B.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, neteistas,
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, studentė, nedirbanti, netekėjusi, neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. K. 2013 m. liepos 9 d., 12.20 val. Vilniuje, Kapsų gatvėje 44, į tarnybinį paštą (duomenys neskelbtini) Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centro (toliau LK JKC) vadui pik. ltn. R. V. išsiuntė žinutę iš siuntėjo A. P., kurioje buvo prašoma kaip įmanoma greičiau perkelti LK JKC vyr. eil. A. V. į kitą tarnybos vietą, kuo toliau nuo Vilniaus, nes jis smurtauja prieš savo žmoną. Taip pat LK JKC vadui atsiuntė ir elektroninius laiškus su tokiu pačiu tekstu iš siuntėjo pavadinimu (duomenys neskelbtini). Taip pat kaltinamasis J. K. 2014 m. vasario 10 d. Krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai Vilniuje, Totorių g. 25, elektroniniu paštu „Karšta linija“ iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė skundą, kuriame buvo teigiama, kad 2014 m. vasario 10 d. apie 16 val. Vilniuje šalia S.Neries g. 95 namo A. V. nuskriaudė mažametį vaiką tampydamas jį už ausies.
Kaltinamoji A. B. siekdama padėti J. K. 2014 m., tiksliau nenustatytu laiku, telefonu ir pokalbyje tarnybinį patikrinimą atliekančiam kapitonui M. A. melavo, jog jos mažametį vaiką nuskriaudė A. V..
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, jog nukentėjusysis jo buvęs bendradarbis. Buvo romanas su nukentėjusiojo žmona, vieną kartą jo žmona pasiskundė, kad yra mušama, rodė ant kaklo žymes, mėlynes, paminėjo, kad vyras trenkė į sieną, ir pasakė, kad būtų gerai, kad nukentėjusysis toliau tarnautų, būtų lengviau išsiskirti. Atsakydamas į klausimus parodė, jog jis rašė žinutes. Paskui prasidėjo tarnybiniai kariuomenės tyrimai, tačiau visur nukentėjusiojo garbė ir orumas buvo apginti, o jis liko nubaustas. Buvo nubaustas pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statutą 76 str. 1 d., pagal LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 str. 2 d. 10 p. Gavo piniginę nuobaudą. Jis tarnavo, paskui gavo piniginę nuobaudą, buvo įspėtas ministro raštišku įspėjimu ir atleistas iš kariuomenės. Buvo nubaustas vidine tvarka. Gailisi, kad taip nutiko. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes nukentėjusysis nenukentėjo, visur buvo išteisintas po tarnybinio patikrinimo. Norėjo padėti nukentėjusiojo žmonai. Nepamena, kiek buvo žinučių. Skunde el. paštas nurodytas teisingai. A. B. jam padėjo. Susipažino su ja internetinėse pažintyse, paklausė, ar ji galėtų paskambinti, ji sutiko ir viskas. Po šių įvykiu su nukentėjusiuoju neteko bendrauti. Iš Lietuvos kariuomenės buvo atleistas dėl to savo poelgio. Gailisi.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. B. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, jog J. K. pažįstamas, su kuriuo susipažino internete. Sutiko padėti J. K., bet ne dėl to, kad norėtų pažeminti ar apjuodinti nukentėjusįjį. Jie susipažino su J. K. internetinėse pažintyse, norėjo užmegzti pažintį su J. K., dėl to ir sutiko jam padėti. A. V. visai nepažįsta, neturėjo jokio motyvo jam pakenkti. Padėjo J. K., nes iš to, ką jis papasakojo, suprato, kad J. K. daug iškentėjo dėl per anksčiau vykusį procesą dėl ankstesnės bylos, dėl apgadinto automobilio. Kai jie bendravo su J. K., visu tuo naudojosi, kad užsimegztų jų bendravimas, sutiko padėti, kaip draugė. Nemano, kad padarė didelį nusikaltimą. Atsakydama į klausimus parodė, jog J. K. ėmėsi atsakomųjų veiksmų prieš A. V., dėl apgadinto automobilio, jam reikėjo pagalbos. Ji papasakojo sukurtą istoriją tarnybinį patikrinimą atlikusiam asmeniui M. A.. Žinučių niekam nerašė. M. A. papasakojo, suvaidino nuskriausto vaiko motiną, kad A. V. tariamai nuskriaudė jos mažametį sūnų, kurio iš tikro ji neturi. Iš dalies pripažįsta, kad tai buvo šmeižtas. Ji susijusi su išgalvota istorija, jog A. V. skriaudė jos mažametį sūnų, kurio ji neturi. Skundo dėl skriaudžiamo vaiko nerašė, ji tik kalbėjo telefonu. Jos duomenis gavo H. A., kaip jis sužinojo, nežino. M. A. prisistatinėjo V. P., nes vaidino istoriją, kurios nebuvo. Su skundu ją supažindino J. K.. M. A. lyg ir patikėjo jos istorija, bet paskui ne vieną kartą skambino, net neįtarė, kad bus susektas jos telefono numeris, galvojo, kad viskas liks anonimiškai. Skambino kelis kartus, kol baigdavosi sąskaita. Kai pasipildydavo sąskaitą, skambindavo vėl. Telefonu paskambinti neužteko, iš pradžių M. A. sakė, kad turi atvažiuoti į įstaigą, o paskui sakė, kad jam reikia pamatyti įvykio vietą. Ji išsisukinėjo nuo susitikimo, jis sakė, kad reikia atrasti laiko. Paskui sužinojo, kad M. A. nusiuntė užklausą įsitikinti, ar V. P. iš tikrųjų egzistuoja. Ji jo kažkaip neįtikino. Paskui su J. K. buvo dar kartą susitikę, susitikimas vyko jos iniciatyva. Motyvas buvo, kad norėjo pagelbėti J. K., kad toliau užmegzti su juo santykius. Nemano, kad ji būtų padariusi didelę žalą. Nukentėjusiojo nebuvo mačiusi, apie jį žino iš J. K. pasakojimų. Jei pareigūnas būtų prašęs apklausti vaiką, būtų toliau vaidinusi, kad vaikas traumuotas, nežino. J. K. jautė nuoskaudą dėl anksčiau vykusio teismo proceso. jis buvo paduotas į teismą dėl automobilio įbrėžimo. Kaip suprato, J. K. jaučia didelę nuoskaudą, nes gal realiai buvo galima to išvengti. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nemano, kad yra padaryta žala. Turi sąskaitą „Swed“ banke. Didelių lėšų neturi savo vardu. Nebuvo nei teista, nei bausta.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. V. parodė, jog J. K. pažįsta, buvo bendradarbiai, draugai, A. B. nepažįsta. Viskas prasidėjo nuo to, kad jie, jauna šeima su žmona gerai nesutarė, nusprendė pagyventi atskirai. Ji nuklydo su J. K., jis irgi nuklydo, bet, kai nusprendė vėl būti kartu, viskas prasidėjo. Kada pradėjo su žmona gyventi kartu atėjo pirmas laiškas iš Antro departamento, kad, neva, žmona prieš jį ruošia sąmokslą, ruošiasi jam pakenkti. Galvodamas, kad J. K. jo draugas, su juo pasikonsultavo. Jis sakė, jog niekur nesikreiptų. Laiškai ėjo, bet nebe iš Antro departamento, o asmuo prisistatė kitu vardu, kaip Antro departamento darbuotoja, neva, nori jam padėti, dabar jis išlėks iš darbo ir panašiai. Vasarą buvo gautas pirmas laiškas, nuo, neva, kariuomenės vado, kad muša žmoną. Sužinojo apie šį laišką, kai žmona pasakė, kad buvo atvykę iš darbovietės patikrinti. Tada papasakojo vadovybė, kad kariuomenės vadas gavo skundą iš jo žmonos. Pasikalbėję darbuotojai su juo nusprendė pradėti tyrimą. Tyrimo metu išsiaiškino, kad laiškus siuntė J. K.. Po ko J. K. buvo panaikintas slaptumas, dėl ko jis negali eiti savo pareigų ir buvo pašalintas iš darbo. Tačiau dėl to šmeižto jis nesikreipė į teismą. Šiais metais, vasario mėnesį, buvo gautas laiškas į generalinę inspekciją, kad jis, A. V., tampė vaiką už ausies. Pradėjo tarnybinį patikrinimą. Pas jį buvo tvirtas alibi, kadangi, buvo parduotuvėje, yra filmuota medžiaga. Po to laiško įvyko incidentas, kad jo vardu buvo užsakytas nešiojamas kompiuteris tą savaitę, buvo supjaustytos mašinos padangos, kaip įtariamąjį įvardijo J. K., bet įrodymų pritrūko. Kad buvo teisminis įvykis dėl mašinos apibraižymo tikrai nieko nebuvo, nežino, apie ką kalba A. B.. Savo ieškinį palaiko. Negavo laipsnio, darbe iš jo šaiposi, vaidina vaikų, žmonos mušiku, dėl to toks ieškinys. Dėl A. B., ji irgi dalyvavo šioje veikloje, kalbėjo su tyrėju, toliau jį šmeižė, kad tampė tą vaiką už ausies. Pilnai tiki, kad A. B. sveiko proto žmogus, žino, ką daro, supranta, kad gali pakenkti žmogui, bet vis tiek tą darė.
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. V. parodė, jog J. K. buvęs kaimynas, pažįstamas, A. B. nepažįsta. J. K. rašė visokius laiškus jos vyrui. Atsakydama į klausimus parodė, jog jos vyras jai tai papasakojo. Tiksliai nepamena, ar J. K. jai sakė, kad rašė laiškus jos vyrui. Prieš savo vyrą nieko nėra sakiusi jo darbovietėje. Jos vyras nėra smurtavęs prieš ją. Vyras labai pergyveno, nes jis galėjo ir darbą prarasti, kiek pasakojo ir darbe turėjo daug nemalonumų. Pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) neturėjo. Kai tai įvyko, su J. K. bendravo, ar jis ką nors apie tai sakė, nepamena, jai atrodo, nesakė.
Iš Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centro atlikto tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog buvo atliktas patikrinimas pagal gautus skundus ir nenustatyta Lietuvos kariuomenės drausmės statuto neskarių etikos kodekso reikalavimų pažeidimo (b.l. 123-124).
Iš pažinčių portalo išklotinių matyti, jog vyko susirašinėjimas tarp abiejų kaltinamųjų (b.l. 154-180).
Iš e-laiško matyti, jog buvo rašyta adresatui GEIN Karšta linija iš adreso (duomenys neskelbtini) tokio turinio laiškas: „esu pasipiktinusi Lietuvos kariuomenės kario, jeigu galima taip pavadinti veiksmais! Šios dienos (tai yra 02-10) popietę, apie 16.00 val., Vilniuje šalia S.Neries g. 95 namo, mano 8-rių metų sūnus su drauge žaidė su liaudiškai vadinama skraidančia lėkšte. Žaidimų aikštelė yra visai šalia automobilių stovėjimo aikštelės. Vaiko mestas žaislas netyčia nuskriejo ant į aikštelę įvažiavusio juodo BMW markės automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo uniformuotas kariškis. Jis paėmė žaislą, palaukė, kol vaikai ateis pasiimti. Vaikui priėjus, kariškis staiga pačiupo mano sūnų už ausies ir gerokai patampė! Kažką dar sakė, keikėsi, bet vaikas, patyręs didžiulį stresą, nepamena. Aš pati viską mačiau pro langą, iš pradžių negalėjau patikėti savo akimis. Suskubau išbėgti į lauką, bet kariškis jau buvo dingęs. Per kaimynus sužinojau, kad tai yra A. V.. Kur tarnauja, sužinoti nepavyko, bet, kad nešioja Lietuvos kariuomenės uniformą, faktas. Į policiją kreiptis nedrįstu, nes bijau minėto kariškio keršto ir visų kitų pasekmių. Su juo pačiu kalbėtis taipgi bijau, nes jeigu gali pakelti ranką prieš vaiką, tai turbūt gali ir prieš mane. Rašau Jums, nes nemanau, kad tokie asmenys turėtų tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Šis karys žemina ne tik savo vardą, bet ir meta dėmę visai krašto apsaugos sistemai. Uniforma nesuteikia teisės bausmėmis auklėti svetimus vaikus. Nesitikiu, kad šis skundas duos kažkokių rezultatų, bet tylėti negaliu“ (b.l. 181).
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar informaciją paskleidęs asmuo dėl skleidžiamų duomenų tikrumo sąžiningai klydo, ar siekė apšmeižti kitą žmogų. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Kaip matyti, abu kaltinamieji pripažino savo kaltę, neneigė, jog siekė apšmeižti nukentėjusįjį, kaltinamasis J. K. dėl santykių su nukentėjusiojo žmona, kaltinamoji A. B. dėl draugystės su J. K.. Kaltinamųjų J. K. ir A. B. kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo jų pačių parodymai, nukentėjusiojo A. V. parodymai, liudytojos J. V. parodymai, Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centro atlikto tarnybinio patikrinimo išvados duomenys, e-laiško duomenys, pažinčių portalo susirašinėjimo išklotinė. Tikslintinas kaltinimas A. B. atžvilgiu, jį pašvelninant, t.y. eliminuojant, og ji rašė e-laiškus, paliekant faktinėse aplinkybėse, jog kaltinamoji A. B. siekdama padėti J. K. 2014 m., tiksliau nenustatytu laiku, telefonu ir pokalbyje tarnybinį patikrinimą atliekančiam kapitonui M. A. melavo, jog jos mažametį vaiką nuskriaudė A. V.. Taigi, kaltinamųjų J. K. ir A. B. nusikalstama veika baigta, tyčinė, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Kaltinamosios A. B. atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 150 000 Lt neturtinę žalą iš kaltinamojo J. K. ir 20 000 Lt neturtinę žalą iš kaltinamosios A. B.. Nurodo, jog kaltinamieji jį siekė ne vieną kartą sąmoningai apjuodinti ir apšmeižti taip, jog jis netektų darbo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Šioje baudžiamojoje byloje padarytas šmeižimas, veika nesunki, nusikalstama veika baigta, tyčinė, buvo atliktas patikrinimas, kadangi nukentėjusysis tarnauja kariuomenėje, kaltinamasis J. K. dirbantis, nevedęs, vaikų neturi, kaltinamoji A. B. – studentė, netekėjusi, vaikų neturi, kažkokio turto sukaupę nėra, nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus, kadangi, kaip minėta, dėl jo darbovietėje buvo atliktas patikrinimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į teismų praktikos nuostatas dėl neturtinės žalos dydžio nesunkių nusikaltimų bylose, civilinis ieškinys mažintinas ir iš kaltinamojo J. K. nukentėjusiojo naudai priteistina atlyginti 2000 Lt neturtinė žala, iš kaltinamosios A. B. priteistina atlyginti nukentėjusiojo naudai 1000 Lt neturtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. K. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: veika tyčinė, baigta, nesunki. Atsižvelgiama į kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į priteistos neturtinės žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę: J. K. aukštojo išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, vaikų neturi, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam J. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimą.
Skirdamas bausmę kaltinamajai A. B. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: veika tyčinė, baigta, nesunki. Atsižvelgiama į kaltinamosios A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į priteistos neturtinės žalos dydį, į kaltinamosios asmenybę: A. B. vidurinio išsilavinimo, studentė, nedirbanti, netekėjusi, vaikų neturi, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, neteista. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajai A. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti J. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.
Pripažinti A. B. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.
Nukentėjusiojo A. V. 170 000 Lt civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiojo A. V. naudai 2000 Lt iš kaltinamojo J. K. ir 1000 Lt iš kaltinamosios A. B..
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.