- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-2779-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29182-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 2.3.4.5.4Hipotekos pabaiga
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo – Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarė J. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė pripažinti notarės 2015 m. rugpjūčio 17 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą neteisėtu; įpareigoti notarę priimti į notaro depozitinę sąskaitą pareiškėjo pinigines lėšas – 2.896,20 €, pagal pareiškėjo ir kreditoriaus V. A. 2003 m. kovo 18 d. sudarytą paskolos sutartį; išregistruoti hipoteką pagal 2003 m. kovo 18 d. pareiškėjo ir kreditoriaus sudarytą Hipotekos lakštą, perduoti duomenis apie hipotekos pabaigą Hipotekos registrui ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. kovo 18 d. su kreditoriumi V. A. sudarė notaro patvirtintą paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėjas pasiskolino 10.000 Lt (2.896,20 €) iki 2003 m. balandžio 18 d. Sutarties įvykdymo užtikrinimui 2003 m. kovo 18 d. pareiškėjas ir kreditorius sudarė notaro patvirtintą Hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeistas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, t.y. žemės sklypas, gyvenamasis pastatas, kiti inžinieriniai statiniai, pagalbinis pastatas. Pareiškėjas ketina parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, tačiau be kreditoriaus raštiško sutikimo, tokio sandorio sudarymas neįmanomas. Kreditorius, neinformavęs pareiškėjo, nuo 2003 m. birželio 30 d. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į notarę su prašymu priimti 2.896,20 € į notarės depozitinę sąskaitą ir pagal CK 4.197 straipsnio 4 dalį išregistruoti nekilnojamojo turto hipoteką, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą.
Suinteresuotas asmuo, notarė, nesutiko su skundu. Nurodė, jog tarp prievolės šalių yra kilęs akivaizdus ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės, kylančios iš paskolos sutarties, apimties. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad kreditorius nereaguoja į pareiškėjo rašytinius prašymus priimti skolos įvykdymą arba atsisako priimti skolos grąžinimą, teigdamas, kad pareiškėjas yra skolingas ne 2.896,20 €, o didesnę sumą. Šalys taip pat buvo sutarusios dėl delspinigių mokėjimo, praleidus paskolos grąžinimo terminą, todėl pareiškėjas turėtų būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę tik tuomet, kai į depozitinę sąskaitą be pagrindinės skolos sumokėtų ir paskolos sutartyje numatytus delspinigius. Negalima pripažinti, jog 2.896,20 € sumos pakanka visiškam atsiskaitymui pagal paskolos sutartį, nėra kreditoriaus patvirtinimo, kad Hipoteka užtikrinta prievolė įvykdyta. Notarė neturi teisės neginčytinai konstatuoti, jog iš tiesų prievolė pagal paskolos sutartį yra įvykdyta ir Hipoteka laikytina pasibaigusia bei išregistruotina iš Hipotekos registro. Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2008 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 11 patvirtintų pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo taisyklių 14 punktas numato, kad pinigai iš notaro depozito sąskaitos pervedami į kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Kadangi kreditorius nėra nurodęs savo sąskaitos ar bent patvirtinęs, kad pareiškėjo nurodyta sąskaita yra ta kreditoriaus sąskaita, į kurią kreditorius sutinka priimti mokėtinas sumas, notarė negali įsitikinti, ar pinigai apskritai bus sumokėti šiuos pinigus turinčiam teisę gauti subjektui – kreditoriui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. J. skundą dėl notaro veiksmų.
Teismas nustatė, kad pagal paskolos sutartį pareiškėjas už laiku negrąžintą paskolą turi mokėti kreditoriui 1,5 procentų delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo skolinamos sumos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas iki šiol nėra piniginės prievolės tinkamai įvykdęs, t.y. nesumokėjęs ne tik pagrindinės skolos, bet ir sutartyje nustatytų delspinigių. Todėl teismas sutiko su notarės teiginiu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės, kylančios iš paskolos sutarties apimties, nes pagal paskolos sutartį, pareiškėjas yra skolingas ne 2896,20 €, bet didesnę sumą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau yra bandęs atsiskaityti su kreditoriumi, o tik atsiradus poreikiui parduoti savo nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas pradėjo rūpintis skolos grąžinimu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įnešęs ar bandytų įnešti į notaro depozitinę sąskaitą visą paskolos sumą su delspinigiais, todėl nėra pagrindo išregistruoti hipoteką pagal 2003 m. kovo 18 d. sudarytą Hipotekos lakštą. Teismas pažymėjo, kad pagal Hipotekos lakšto 8 punktą skolininkas pasižadėjo laikytis 2003 m. kovo 18 d. paskolos sutarties sąlygų ir reikalavimų.
Pagal Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2008 m.vasario 11 d. nutarimu Nr. 11 patvirtintų pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo taisyklių 9 punktą skolininkas, pageidaujantis įmokėti pinigus į notaro depozitinę sąskaitą, pateikia notarui prašymą, kuriame nurodo tikslius kreditoriaus asmens duomenis, gyvenamosios, darbo ar kitos buvimo vietos adresą, prievolės atsiradimo pagrindą, taip pat įmokamų pinigų sumą bei valiutą. Notarė negavo tikslaus kreditoriaus sąskaitos numerio, į kurią būtų galima pervesti pinigus, todėl teismas sutiko su notarės teiginiu, kad pareiškėjui nenurodžius tikslios, egzistuojančios kreditoriaus sąskaitos, nėra galimybės įsitikinti, kad įnešti pinigai bus sumokėti turinčiam teisę juos gauti kreditoriui. Pareiškėjas bando savo pareigą perkelti notarei, teigdamas, kad notarei buvo žinomas kreditoriaus elektroninis pašto adresas, todėl ji pati galėjo pasirūpinti tinkamos sąskaitos gavimu. Pagal CK 6.56 straipsnio 2 dalį prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Pareiškėjas, žinodamas koks yra visas skolos dydis, įskaitant delspnigius, neįnešė reikiamos sumos į notarės sąskaitą, todėl šis būdas nėra tinkamas atsiskaitymas su kreditoriumi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti notarės 2015 m. rugpjūčio 17 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą neteisėtu ir įpareigoti notarę priimti į notaro depozitinę sąskaitą pareiškėjo perduodamus 2.896,20 € bei išregistruoti hipoteką. Nurodo, kad skola turi būti grąžinta kreditoriaus namuose, tačiau pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis kreditorius 2003 m. birželio 23 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Todėl pagal CK 6.56 straipsnio 1 dalį yra pagrindas pripažinti ir įgyvendinti pareiškėjo teisę įvykdyti piniginę prievolę, sumokant skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, nes toje vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, kreditoriaus nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, notaras privalo priimti piniginės prievolės įvykdymą. Nagrinėjamu atveju kreditorius pažeidė savo prievolę tinkamai priimti prievolės įvykdymą pagal paskolos sutartį, todėl skolininkas negali įvykdyti prievolės. Teismas nepagrįstai ir netinkamai vertino kreditoriaus ir pareiškėjo veiksmus. Pagal CK 6.56 straipsnio 1 dalį nei notarui, nei teismui įstatymas nenumato pareigos vertinti prievolės įvykdymo tinkamumo (mokėtinos skolos dydžio). Nei notaras, nei teismas pagal CK 6.56 straipsnio 3 dalį negali reikalauti iš skolininko daugiau informacijos, negu būtina tam, kad per protingą terminą pranešti apie skolos sumokėjimo į depozitinę sąskaitą faktą kreditoriui. Notarei buvo nurodytas kreditoriaus elektroninio pašto adresas. Sisteminė CK 6.56 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad kreditoriui nustatoma pareiga pačiam pasirūpinti į notaro depozitinę sąskaitą įneštos sumos atsiėmimu. Notarės ir teismo reikalavimai skolininkui pateikti kreditoriaus sąskaitos numerį yra pertekliniai. Ginčo dėl skolos sumos buvimas neturi įtakos skolininko teisei pasinaudoti CK 6.56 straipsnyje nustatytu prievolės įvykdymo būdu. Pagal CK 4.197 straipsnio 4 dalį, jeigu suėjus skolos grąžinimo terminui hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka užtikrintos prievolės dalyką, skolininkas gali sumokėti atitinkamą sumą į kredito įstaigos arba notaro depozitinę sąskaitą. Sumokėjus visą skolos sumą į depozitinę sąskaitą, hipoteka baigiasi. Teismo motyvai dėl delspinigių mokėjimo būtinumo yra nepagrįsti. Pareiškėjas skolą turėjo grąžinti 2003 m. balandžio 18 d., o kreditorius 2003 m. birželio 23 d. deklaravo savo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjas realiai neteko galimybės įvykdyti prievolę pagal paskolos sutartį. Toks kreditoriaus elgesys vertintinas kaip prievolės pažeidimas pagal CK 6.64 straipsnį, todėl nėra pagrindo skaičiuoti netesybas. Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 3 punktą hipoteka pasibaigia, kai hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma 10 metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą notarė J. K. nurodo, jog nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesutaria su kreditoriumi, kokia suma yra pakankama visiškam prievolės įvykdymui. CK 6.56 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas prievolei reikalingos sumos sumokėjimas. Todėl pareiškėjas netinkamai aiškina šią teisės normą, nurodydamas, jog ginčo dėl sumos dydžio buvimas niekaip neįtakoja skolininko teisės pasinaudoti CK 6.56 straipsnyje numatytu prievolės įvykdymo būdu. Pagal CK 6.56 straipsnio 5 punktą prievolės įvykdymas pagal šio straipsnio taisykles, atleidžia skolininką nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ateityje, tačiau netesybų, delspinigių sumos gali būti išieškomos už laikotarpį iki prievolės įvykdymo. Paskolos sutartyje šalys buvo susitarusios dėl delspinigių mokėjimo, praleidus paskolos grąžinimo terminą. Todėl pareiškėjas turėtų būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę tik tuomet, kai į depozitinę sąskaitą sumokėtų ir paskolos sutartyje numatytus delspingius. Prašymą išregistruoti hipoteką pareiškėjas grindė CK 4.197 straipsnio 4 dalimi. Tuo tarpu atskirajame skunde prašo išregistruoti hipoteką pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė teisės normas, susijusias su CK numatyta galimybe skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę, sumokant į notaro depozitinę sąskaitą, neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, susijusių su skolininko pastangomis tinkamai įvykdyti prievolę, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas pagal 2003 m. kovo 18 d. notaro patvirtintą paskolos sutartį pasiskolino iš kreditoriaus 10.000 Lt (2.896,20 €), kuriuos turėjo grąžinti 2003 m. balandžio 18 d. Sutarties įvykdymo užtikrinimui 2003 m. kovo 18 d. pareiškėjas ir kreditorius sudarė notaro patvirtintą Hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeistas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, t.y. žemės sklypas, gyvenamasis pastatas, kiti inžinieriniai statiniai, pagalbinis pastatas. Pagal paskolos sutarties 4 punktą skola turi būti grąžinta kreditoriaus namuose (duomenys neskelbtini). Tačiau kreditorius Gyventojų registro tarnybai deklaravo, jog nuo 2003 m. birželio 23 d. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini).
Pagal paskolos sutarties 3 punktą laiku negrąžinęs paskolos skolininkas turi mokėti 1,5 procentus delspinigių už kiekvieną praleistą dieną.
Pagal CK 6.56 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens arba kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą. Prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į nurodytą depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.56 straipsnio 2 dalis). Notaras, bankas ar kita kredito įstaiga, į kurios depozitinę sąskaitą sumokėti pinigai, per protingą terminą turi apie tai pranešti kreditoriui (CK 6.56 straipsnio 3 dalis). Prievolės įvykdymas pagal šio straipsnio taisykles atleidžia skolininką nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ateityje (CK 6.56 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas laiku neįvykdė savo prievolės grąžinti paskolos sumą. Tačiau kreditorius, praėjus kiek daugiau nei 2 mėnesiams nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos, deklaravo apie savo išvykimą iš gyvenamosios vietos, nepranešęs apie tai skolininkui ir nepareikalavęs grąžinti paskolos sumos. Byloje nėra jokių duomenų, jog kreditorius būtų reikalavęs iš skolininko mokėti delspinigius ar būtų nesutikęs su paskolos sutartyje nurodytos sumos sumokėjimu. Pareiškėjo ir notarės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skolininkas turi kreditoriaus elektroninio pašto adresą ir galimai tarp jų vyko tam tikras susirašinėjimas. Tačiau pirmos instancijos teismas nepareikalavo iš pareiškėjo pateikti minėtų duomenų. Todėl pripažintina, kad notarė ir pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog tarp kreditoriaus ir skolininko yra kilęs ginčas dėl skolos sumos dydžio.
Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Ši nuostata užtikrina civilinio proceso operatyvumą ir ekonomiškumą bei leidžia apeliacinės instancijos teismui pasinaudoti šiais duomenimis, negrąžinant pirmos instancijos teismui bylos nagrinėti iš naujo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 7 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-50144-728/2015 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui V. A. dėl atleidimo nuo prievolės pagal 2003 m. kovo 18 d. paskolos sutartį vykdymo, prievolės ir hipotekos pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo byloje – UAB “Pro Meridian”. Minėtoje byloje yra pateiktas trečiojo asmens, siekiančio įsigyti iš skolininko įkeistą nekilnojamąjį turtą, ir kreditoriaus susirašinėjimas elektroniniu paštu. Minėti laiškai patvirtina, kad trečiasis asmuo daug kartų siūlė kreditoriui perleisti reikalavimo teisę pagal 2003 m. kovo 18 d. paskolos sutartį už 6.000,00 € sumą, kuri apima ir pagrindinę skolą, ir galimus sutartinius delspinigius. Tačiau kreditorius nepateikė jokio atsakymo į šį siūlymą, nenurodė jokios savo reikalaujamos sumos, kuri būtų pripažinta tinkamu prievolės įrodymu. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp kreditoriaus ir skolininko nėra ginčo dėl mokėtinos prievolės sumos, kreditorius nereikalauja delspinigių, tačiau vengia priimti prievolės įvykdymą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.71-6.73 straipsnių nuostatas ir teismų praktiką sutartinės netesybos yra pripažįstamos kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, jog kreditorius būtų patyręs nuostolių ar reikalautų iš skolininko mokėti delspinigius. Todėl nei notaras, nei teismas negali pats nustatyti privalomą skolininkui mokėti delspinigių sumą, jeigu nėra kreditoriaus reikalavimo.
Pagal Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2008 m.vasario 11 d. nutarimu Nr. 11 patvirtintų pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo taisyklių 9 punktą skolininkas, pageidaujantis įmokėti pinigus į notaro depozitinę sąskaitą, pateikia notarui prašymą, kuriame nurodo tikslius kreditoriaus asmens duomenis, gyvenamosios, darbo ar kitos buvimo vietos adresą, prievolės atsiradimo pagrindą, taip pat įmokamų pinigų sumą bei valiutą. Nurodytu puktu nėra reikalaujama nurodyti tikslios kreditoriaus atsiskaitomosios sąskaitos. Minėtų taisyklių 14 punktas numato, kad pinigai iš notaro depozito sąskaitos pervedami į kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Tačiau negalima daryti išvados, kad šios sąskaitos nurodymas yra vien tik skolininko pareiga. CK 6.56 straipsnio nuostatos yra skirtos tokiai teisinei situacijai, kada skolininkas, norėdamas įvykdyti prievolę, to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių, tai yra, kai kreditorius vengia priimti prievolę, jo negalima rasti, kreditorius yra neveiksnus arba neaiškus, nes vyksta ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą. Pažymėtina, kad žinodamas kreditoriaus atsiskaitomosios sąskaitos duomenis, skolininkas galėtų savo pareigą kreditoriui įvykdyti ir be notaro tarpininkavimo. Todėl reikalavimas nurodyti kreditoriaus sąskaitą, kai jos skolininkas nežino, daro CK 6.56 straipsnio taikymą ir įgyvendinimą neįmanomu, o taip pat atima iš skolininko bet kokią galimybę įvykdyti prievolę. Tokia situacija pripažintina prieštaraujančia CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisinio apibrėžtumo principui.
Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 2 dalies 1 punktą hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Pagal CK 6.56 straipsnio 2 dalį prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į notaro depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Kadangi nėra jokių duomenų, jog kreditorius reikalautų iš skolininko delspinigių, todėl pripažintina, kad paskolos sutartyje nurodytos 10.000,00 Lt (2.896,20 €) sumos sumokėjimas yra tinkamas prievolės įvykdymas bei pagrindas pripažinti hipoteką pasibaigusia.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant pareiškėjo skundą ir panaikinant notarės 2015 m. rugpjūčio 17 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą bei įpareigojant notarę priimti į notaro depozitinę sąskaitą iš pareiškėjo 2.896,20 € bei išregistruoti hipoteką.
Pareiškėjas skunde dėl notaro veiksmų buvo pareiškęs reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, kadangi notarai, veikdami pagal įstatymą, neturi jokio asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjo R. J. skundą dėl notaro veiksmų tenkinti ir panaikinti notarės J. K. 2015 m. rugpjūčio 17 d. atsisakymą Nr. S-89.
Įpareigoti notarę priimti į notaro depozitinę sąskaitą pareiškėjo R. J. perduodamus 2.896,20 € pagal pareiškėjo ir kreditoriaus V. A. 2003 m. kovo 18 d. paskolos sutartį ir išregistruoti hipoteką pagal pareiškėjo ir kreditoriaus V. A. 2003 m. kovo 18 d. sudarytą hipotekos lakštą.