Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-579-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-07
Bylos Nr.
1A-373-579-2013
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00581-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Algirdas Remeika, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
T. N.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Teisėjas Algis Vieraitis Baudž. byla Nr. 1A-373-579-2013

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00581-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vilmai Sakalauskienei, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. N. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2012-08-03 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie miesto autobusų stoties esančiame parkelyje, - viešoje vietoje, slapčia ištraukdamas iš ant suoliuko atsigulusio neblaivaus V. L. kelnių kišenės, pagrobė V. L. 130 Lt vertės mobilųjį telefoną „Nokia X3“ su 25 Lt vertės odiniu dėklu ir 30 litų pinigų, taip viso kišenvagystės būdu pagrobdamas 185 Lt vertės svetimą V. L. turtą.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. N. skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 nuosprendį pakeisti, skirti švelnesnę bausmę. Nurodo, jog kaltę pripažino, pats atnešė daiktus, atlygino žalą, gailisi. Nurodo, jog registruotas darbo biržoje, turi motiną, kuri yra II grupės invalidė, ir nėra kam jos prižiūrėti. Teigia, jog susirado darbą, tik nespėjo pristatyti dokumentų į teismą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas į tai neatsižvelgė ir skyrė per griežtą bausmę. Apeliantas nurodo, jog nori pradėti normaliai gyventi.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjos, prašiusios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo T. N. skundas turi būti atmestas.

Šalies argumentai

Apeliantas prašo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog bausmė nuteistajam skirta teisingai ir ją švelninti skundo motyvais pagrindo nėra.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys-bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Apylinkės teismas nurodė išsamius motyvuotus argumentus dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimo ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį pagrįstai ir tinkamai įvertino veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį – tai tyčinis baigtas apysunkis nusikaltimas, kuriuo pasikėsinta į svetimą turtą, tačiau pavojingumo laipsnis šio konkretaus nusikaltimo yra mažesnis už rūšinį BK 178 str. 2 d. numatytos veikos, nes pagrobto turto vertė daugiau nei du kartus mažesnė nei minimaliausia tokios vertės riba rūšinės nusikaltimo sudėties atveju. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę bei jo pavojingumą: pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. N. teisiamas jau ketvirtą kartą, be to, kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o nuosprendžio priėmimo dienai jo atžvilgiu buvo priimtas dar neįsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2012-11-23 nuosprendis (šiuo metu minėtas nuosprendis įsiteisėjęs), kuriuo T. N. taip pat nuteistas už tyčinius nusikaltimus. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad anksčiau padarytos veikos, išskyrus tos, už kurias nuteistas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, yra svetimo turto grobimai (nusikaltimai nuosavybei). Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu nei vienas iš teistumų nebuvo išnykęs ar panaikintas, todėl vadovaujantis BK 27 str. nuostatomis T. N. laikomas recidyvistu, o pagal BK 56 str. 1 d. tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei daryti nusikalstamas veikas. Anksčiau taikytos bausmės bei poveikio priemonės, o taip pat ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė nebuvo efektyvios bei neužtikrino bausmės tikslų, o ypač prevencijos ir šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl apylinkės teismas atsižvelgdamas į BK 56 str. 1 d. nuostatas pagrįstai sprendė, jog švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai ir skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Visos anksčiau aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuojančios nuteistojo asmenybę ir rodančios jo padidintą pavojingumą parenkant bausmės rūšį savo reikšme persveria atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad šios veikos pavojingumas yra mažesnis už rūšinį BK 178 str. 2 d. numatytos sudėties pavojingumą, todėl tai, kad kaltę nuteistasis pripažino ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino žalą, nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį.

Nustatydamas bausmės dydį apeliantui pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Atsižvelgė ir tinkamai įvertino tiek veikos, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikšmę, kitas aplinkybes.

Nustatant bausmės dydį pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo pavojingumo (daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui), padarytos veikos pavojingumo (nusikaltimas tyčinis, apysunkis), atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalto būdamas neblaivus), atsakomybę lengvinančių aplinkybių (prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino turtinę žalą) tarpusavio santykį ir pagrįstai sprendė, jog ženkliai mažesnis nei rūšinis veikos pavojingumas kartu su atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis bei tai, kad nuteistasis jaunas, gyvenamosios vietos savivaldos institucija nusiskundimų iš gyventojų dėl jo elgesio nėra gavusi, ryškiai persveria tyčinių savanaudiškų nusikaltimų recidyvo aplinkybę bei girtumo aplinkybės įtaką bausmei ir pagrįstai skyrė bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir yra būtina bei pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Skunde nurodytos aplinkybės – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi bei atlygino žalą, kaip jau aptarta anksčiau, tinkamai įvertintos apylinkės teismo skiriant bausmę, todėl pakartotinai apeliacinės instancijos teismas į jas neatsižvelgia. Tai, kad nuteistasis susirado darbą, nepersveria anksčiau paminėtų aplinkybių reikšmės ir nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę bausmės rūšį. Be to, šis skundo argumentas tik deklaratyvus, nes nepridėti jokie duomenys, patvirtinantys šią aplinkybę. Tai, kad nuteistojo motina neįgali, nesumažina nuteistojo bei jo veikos pavojingumo. Apelianto, kuris ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus ir žino gresiančias pasekmes, nuo nusikalstamos veikos tai nesulaikė. Be to, nors nuteistojo motinai nustatytas neįgalumas, tačiau darbingumo procentas pakankamai didelis ir byloje nėra duomenų, kad nuteistojo motinai būtų reikalingas nuolatinė priežiūra ar nuolatinė pagalba, todėl ši aplinkybė nelaikytina reikšminga skiriant bausmę ir negali būti pagrindu skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti jos dydį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog T. N. bausmė paskirta teisingai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

T. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Evaldas GražysTeisėjai: Jurgis KiškisAlgirdas Remeika