- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- AN2-487-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01561-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. ir jos atstovo advokato Ato Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria R. K. atstovo advokato A. Molio skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. liepos 18 d. nutarimo buvo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. liepos 18 d. nutarimu R. K. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį ir nubausta 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų bauda už tai, kad ji, policijos pareigūnui pareikalavus, jog būtų atskleistas teisės pažeidimas, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso transporto priemonė BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vadove, iki 2017 m. spalio 26 d., 8.00 val. nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2017 m. gegužės 30 d., 21.18 val. (duomenys neskelbtini), vairavo minėtą automobilį. Tokiais savo veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. K. atstovas advokatas A. Molis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi R. K. atstovo skundas buvo netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. liepos 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde R. K. ir jos atstovas advokatas A. Molis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apelianto teigimu, nei R. K., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavusi jokio pranešimo apie 2017 m. gegužės 30 d. įvykdytą administracinį nusižengimą ir jokiu būdu ji nebuvo įpareigota pateikti duomenis apie asmenį, kuris vairavo automobilį minėtą dieną. Be to, Institucija nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių/paneigiančių 2017 m. gegužės 30 d. galimai įvykdytą nusižengimą. Prieš teismo posėdį susipažinus su administracinio nusižengimo byla, tokių duomenų byloje nebuvo. Šių duomenų, garsindamas nagrinėjamos bylos medžiagą, teismo posėdžio metu neperskaitė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jais rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad R. K. nebuvo gavusi ir administracinio nusižengimo protokolo, todėl skundžiamos nutarties teiginys, jog apie bylos nagrinėjimą 2019 m. liepos 18 d. jai buvo žinoma, nes protokolas jai buvo įteiktas 2019 m. birželio 28 d. yra nepagrįstas. Šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos ir ANK 608 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos viršininkas Andrius Bubulis (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Institucijos teigimu, pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas 2017 m. spalio 6 d., įteiktas – 2017 m. spalio 20 d. Tokiu būdu, Institucijos reikalaujamų duomenų pateikimo per tris darbo dienas terminas prasidėjo 2017 m. spalio 23 d. ir baigėsi 2017 m. spalio 25 d. Per šį laikotarpį R. K. reikalavimo neįvykdė ir prašomų duomenų nepateikė. Aplinkybė, kad nei R. K., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo pranešimo apie prašomus duomenis, nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. P. I., svarbu ir tai, kad nurodytų duomenų Institucijai R. K. nepateikė ir iki skundžiamo nutarimo surašymo, kai apie jai inkriminuojamą nusižengimą ir bylos nagrinėjimo vietą bei laiką jai buvo tinkamai pranešta 2019 m. birželio 28 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (skundą dėl Institucijos nutarimo), yra numatyta pareiga rinkti ir tirti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant ir tiriant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ANK 627 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktas, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis, 640 straipsnis).
8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad R. K. administracinio nusižengimo byla bei jos skundas apylinkės teisme buvo išnagrinėtas neišsamiai, neištyrus ir nesurinkus jokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jos kaltę jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.
9. R. K. neigiant savo kaltę padarius šios nutarties 1 punkte aprašytą administracinį nusižengimą ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde teigiant, kad policijos įstaigos pranešimo/reikalavimo, pateikti duomenis apie administracinį nusižengimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu galimai padariusį asmenį, ji negavusi, ši įrodinėtina faktinė aplinkybė buvo esminė, sprendžiant jos kaltės klausimą.
10. Įrodymus, patvirtinančius, kad policijos pareigūnų reikalavimas pateikti reikalaujamus duomenis R. K. buvo pateiktas tinkamai, turėjo surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo protokolą R. K. atžvilgiu surašiusi Institucija. Tačiau, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. K. būtų buvęs išsiųstas ir įteiktas bei kada reikalavimas pateikti duomenis, kas nutarime nurodytu laiku vairavo automobilį BMW. Byloje nėra ir jokių duomenų apie tai, kad toks reikalavimas buvo išsiųstas siekiant išaiškinti teisės pažeidimą (todėl įmonės vadovas turėjo pareigą pateikti duomenis apie asmenį vairavusį automobilį). Kaip galima suprasti iš administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo, nusižengimas galimai buvo padarytas 2017 m. gegužės 30 d. 21.18 val. (duomenys neskelbtini), tačiau jokių duomenų apie tokiu metu su minimu automobiliu padarytą pažeidimą byloje vėlgi nėra. Be to, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, Institucija tokių duomenų nepateikė ir teismui, nei pateikdama atsiliepimą į skundą, nei teismo posėdžio metu (jame Institucijos atstovai nedalyvavo). Apylinkės teismas, neišsiaiškinęs minėtų aplinkybių ir nepareikalavęs institucijos pateikti aptariamas aplinkybes patvirtinančių/paneigiančių duomenų (kaip minėta teismo vaidmuo turėjo būti aktyvus), sprendė, kad sprendimui priimti duomenų pakanka, kadangi bylos nagrinėjimą 2019 m. rugsėjo 12 d. iš esmės baigė, nurodydamas, kad procesinis sprendimas bus skelbiamas 2019 m. rugsėjo 23 d. 15.15 val. (b. l. 15-16). Bylą nagrinėjusiam teisėjui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, Institucija 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu paštu pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus duomenis (b. l. 19-22). Šie duomenys buvo prijungti prie administracinio nusižengimo bylos, jais remtasi ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje.
11. Vertinant tokius pirmosios instancijos teismo veiksmus vis tik pažymėtina, kad teisinėje praktikoje pripažįstama, jog administracinio nusižengimo byloje įrodinėjimo procesas remiasi materialiosios (objektyvios) tiesos nustatymo teorija. Remiantis šia teorija, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą tik esant neginčijamų, akivaizdžių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymų ir nesant jokių pagrįstų abejonių dėl jo kaltės. Administracinėje teisenoje galiojantis laisvo įrodymų vertinimo principas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą vertinti visus byloje pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai reiškia, jog nė vienas byloje pateiktas įrodymas teismui negali turėti jokios iš anksto nustatytos galios, o teismo sprendimas turi būti grindžiamas ne nuojauta, prielaidomis ar spėliojimais, o tik teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetu pagrįstomis išvadomis. Iš aptarto seka, kad įrodymų, neištirtų teismo posėdžio metu ir nebuvusių byloje ją nagrinėjant, vertinimas sprendžiant asmens kaltės klausimą, nėra galimas, todėl tai, kad apylinkės teismas ne tik priėmė po teismo posėdžio Institucijos pateiktus papildomus įrodymus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, bet ir jais rėmėsi atmesdamas skundą dėl Institucijos nutarimo, (be kita ko, nei R. K., nei jos atstovui nesuteikus galimybės susipažinti su teismui pateiktais Institucijos papildomais įrodymais), neabejotinai atskleidžia šališką bylą nagrinėjusio teisėjo elgesį ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog vertinamu atveju buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, dėl ko, pripažinti skundžiamą nutartį teisėta ir pagrįsta nėra galima.
12. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundą, tuo pačiu ir administracinio nusižengimo bylą R. K. atžvilgiu išnagrinėjo šališkai, visapusiškai neištyręs ir neįvertinęs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą R. K. veiksmuose, taip pat ir aplinkybių, susijusių su protokolo jai įteikimu (pažymėtina, kad protokole bylos nagrinėjimo laikas nurodytas 00.00 val.), skundžiamoje nutartyje rėmėsi teismo posėdžio metu neištirtais duomenimis, taip neabejotinai suvaržydamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises į tinkamą gynybą. Esant nurodytoms aplinkybėms apygardos teismas nepasisako dėl R. K. kaltės ir įrodymų vertinimo, kadangi jų rinkimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų R. K. teisę į apeliaciją. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla R. K. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnio 1 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
R. K. ir jos atstovo advokato Ato Molio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą R. K. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.