Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2020 m. vasario 26 d. apie 11.10 val., vykdamas krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, kelyje Vilnius – Minskas, muitinio tikrinimo vietoje – krautų krovininių transporto priemonių tikrinimo aikštelėje, siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra siekdamas išvengti fitosanitarinio tikrinimo, valstybės tarnautojui – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto inspektoriui V. G. dokumentinio įforminimo metu, pro dokumentų pateikimo langelį pateikdamas dokumentus padavė 5 eurų kupiūrą, tai yra davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, ir tuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Apklaustas kaip įtariamasis A. M. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas ir žodžiu išverstas į rusų kalbą. Supranta kuo yra įtariamas. Pilnai pripažįsta savo kaltę. Psichiatrijos įstaigoje nėra gydytas, narkologinėje įstaigoje nėra įrašytas. Administracine tvarka nėra baustas, neteistas. Per Lietuvos Respubliką važiavo ne pirmą kartą, todėl žino ir supranta, kad negalima duoti pinigų ar kitokių daiktų muitinės pareigūnams. Dirba vairuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini), 2020-02-26 vyko iš Baltarusijos į Italiją su medienos lentų kroviniu. Kiek anksčiau yra iš Baltarusijos važiavęs per Lietuvos muitinę su medienos lentų kroviniu, tuomet nereikėdavo praeiti fitosanitarinio patikrinimo. Atvykus į Lietuvos Respublikos pasienį, praėjus pasienio kontrolę, privažiavo prie muitinės langelio. Priėjęs prie muitinės langelio pateikė visus krovinio dokumentus, transporto priemonės dokumentus bei savo asmens dokumentus. Muitinės pareigūnas iš jo dokumentus paėmė. Tada pareigūnas jam pasakė, kad sistema rodo, jog turi praeiti fitosanitarinį patikrinimą. Jis muitinės pareigūnui pasakė, kad galbūt būtų galima tai išspręsti kitu būdu. Muitinės pareigūnas jam grąžino visus dokumentus ir pasakė važiuoti į fitosanitarinę tarnybą. Jis šiek tiek pasitraukė nuo muitinės langelio ir, pagalvojęs, po poros minučių grįžo prie langelio. Muitinės pareigūnui padavė savo pasą, po pasu turėjo penkis eurus. Muitinės pareigūnas, paėmęs pasą ir pinigus, pasakė, kad kyšių neima ir pasą su pinigais padėjo pas save ant stalo. Tada įtariamasis iškart įėjo į muitinės tarnybines patalpas ir iškart pasiėmė pinigus. Muitinės pareigūnas pasakė, kad už pinigų davimą gresia baudžiamoji atsakomybė ir pasakė, kad kvies kriminalistus. Pinigus davė tam, kad nevažiuoti į fitosanitarinį patikrinimą, kadangi ten buvo didelė eilė ir būtų tekę ilgai laukti. Labai gailisi dėl šios situacijos, tai buvo pirmas kartas, kada bandė duoti pinigus muitinės pareigūnui (t. 1; b.l. 38-39).

Kaltinamojo A. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje:

Apklaustas kaip liudytojas V. G. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje Medininkų kelio poste. Į jo, kaip inspektoriaus, pareigas įeina transporto priemonių, asmenų, dokumentų, daiktų tikrinimas, muitinis įforminimas. Darbas pamaininis, dirba po 24 val. 2020-02-26 darbą pradėjo 08.45 val. Pagal darbo grafiką buvo paskirtas dirbti į atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių tikrinimo aikštelę. Maždaug 11.10 val. jam būnant darbo vietoje - dokumentų įforminimo vietoje, prie dokumentų pateikimo langelio priėjo Baltarusijos Respublikos pilietis A. M., pro dokumentų pateikimo langelį jam pateikė transporto priemonės dokumentus, savo asmens dokumentą, leidimą, CMR važtaraštį bei sąskaitą faktūrą. Paėmęs dokumentus jis pradėjo dokumentų įforminimą, priėmė deklaraciją ir RIKS (informacine rizikos valdymo sistema) jam nurodė geltoną tikrinimo kanalą - kas reiškia kitų institucijų tikrinimą, tai yra, šiuo atveju turėjo būti atliktas fitosanitarinis tikrinimas. Dar kartą pažiūrėjęs turimus dokumentus pamatė, kad nėra jokio dokumento iš fitosanitarinės tarnybos, taip pat nebuvo jokio šios tarnybos spaudo ant CMR važtaraščio. Tada jis vairuotojo paklausė, ar praėjo fitosanitarinį tikrinimą. Vairuotojas jam atsakė, kad jam fitosanitarinio patikrinimo nereikia. Liudytojas jam pasakė, kad jam reikia praeiti fitosanitarinį patikrinimą ir tik tada ateiti čia, bei padavė vairuotojo pateiktus dokumentus atgal. Tada vairuotojas liudytojui pasakė „ar nebūtų galima kaip nors kitaip?“. Liudytojas suprato, kad jis nori kitaip praeiti fitosanitarinį patikrinimą, griežtai atsakė, kad ne, negalima, kad už tai būtų baudžiamoji atsakomybė, ir pasakė, kad eitų atlikti fitosanitarinio patikrinimo. Vairuotojas, paėmęs dokumentus, nuėjo nuo langelio. Po maždaug poros minučių minėtas asmuo vėl sugrįžo prie dokumentų pateikimo langelio ir pro langelį rankoje pateikė pasą, taip pat paso apačioje jis laikė penkis eurus, penkis eurus, laikomus po pasu, jis buvo atsukęs į jį. Pamatęs tuos penkis eurus liudytojas jam dar kartą pasakė, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, o asmuo, tai išgirdęs, toliau laikė pasą su penkių eurų kupiūra ir keletą kartų linktelėjo galva. Tada liudytojas paėmė pasą su penkių eurų kupiūra ir asmeniui pasakė, kad bus iškviesta muitinės kriminalinė tarnyba. Paėmęs pinigus ruošėsi rašyti pranešimą, pinigus padėjo ant greta esančio stalo. Pro duris į tarnybines patalpas įėjo minėtas asmuo (kuris pateikė dokumentus), pradėjo atsiprašinėti, prašė grąžinti pinigus, po kiek laiko, stovėdamas, šis asmuo čiupo tuos penkis eurus, kuriuos jis padavė duodamas savo pasą. Paprašius asmens grąžinti paimtus pinigus, asmuo atsisakė nurodydamas, kad jis jokių pinigų nedavė. Minėtas asmuo paimtų pinigų negrąžino (t. 1; b.l. 15-16).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, jog liudytojas V. G. pateikė A. M. jam pateiktus asmens, transporto priemonės bei krovinio dokumentus (t. 1; b.l. 17-18).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su foto nuotraukomis, kuriais nustatyta, kad apžiūrimas Vilniaus teritorinės muitinės „Medininkų“ dvišalis (Lietuvos - Baltarusijos) kelio postas, esantis adresu Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26. Posto viduryje tarp išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir atvykimo į Lietuvos Respubliką aikštelių yra administracinis posto pasatas. Nuo administracinio pastato paėjus apie 200 m į Lietuvos Respublikos pusę yra krovininių transporto priemonių, atvykstančių į Lietuvos Respubliką, tikrinimo vieta, penkios įvažiuojamos tikrinimo aikštelės, įrengtos po stogu. Minėtos tikrinimo vietos viduryje yra mūrinis pastatas su įrengtais dokumentų langeliais. Yra apžiūrimas dokumentų pateikimo langelis. Lango apačioje yra stalčius. Stiklo viršutinėje dalyje dešinėje pusėje yra priklijuotas lapas su spausdintais užrašais lietuvių, rusų ir anglų kalbomis apie gresiančią atsakomybę už pareigūno papirkimą: „LIETUVOS MUITINĖ PRIMENA: kyšio davimas, kyšio siūlymas, pažadėjimas ar susitarimas duoti kyšį muitinės pareigūnui yra traktuojamas kaip nusikalstama veika PAPIRKIMAS, už kurią numatyta BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ, prieš pateikiant dokumentus muitiniam tikrinimui prašome įsitikinti, ar juose nėra pinigų ar kitų materialinių vertybių“ (t. 1; b.l. 9-13).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo, davė mažesnės nei 1 MGL vertės – 5 Eur kyšį. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojo V. G. parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už baudžiamojo nusižengimo pagal BK 227 straipsnio 4 dalyje padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka, atsižvelgiant į tai, kad sunki jo materialinė padėtis (jis vienas šeimoje dirbantis, sutuoktinė serganti ir tam reikalingi pinigai), turintis paskolą, prašo baudos dydį sumažinti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Taip pat atsižvelgtina į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas, dirbantis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina sankcijoje už padarytą baudžiamąjį nusižengimą numatyta bausmė – bauda, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 72 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis 5 Eur vertės duodamą kyšį atsiėmė, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti 5 Eur sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš kaltinamojo A. M. konfiskuoti 5 Eur sumą valstybės naudai, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.