Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2017-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-25-491/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
1-25-491/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Nukentėjusysis
P. V.
Kaltinamasis
A. V.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1 – 25 – 491 / 2017Proceso numeris 1-01-1-08794-2016-0
Bylos ir procesinio sprendimo kategorijos :1.2.7.3., 2.3.6.4.5. (S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant :prokurorei Vaidai Baranauskienei,nukentėjusiosios P. V. atstovėms N. P., D. S. ir advokatei Dovilei Baniulei,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 151 str. 2 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis A. V. 2016 m. vasario mėnesį, naktį iš 20 į 21 d., apie vidurnaktį, bute (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji – jo dukra P. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė nei 16 metų amžiaus, kaip tėvas pasinaudodamas jos priklausomumu, privertė ją tenkinti jo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu – lietė rankomis nukentėjusios rankas, kojas, krūtinę ir sėdmenis, kišo pirštus į jos lytinių organų vidų, laižė jos lytinius organus, varpa lietė jos sėdmenis ir lytinius organus bei kišo į išeinamą angą, taip padarydamas P. V. nubrozdinimą makšties prieangio gleivinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei nežymų sveikatos sutrikdymą dėl jai po įvykio konstatuoto laikino pobūdžio sutrikimo – kitos reakcijos į stiprų stresą (F 43.8), kuris tiesioginiu priežastiniu susijęs su nagrinėjamu įvykiu.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad 2016-02-20 vakare su draugais maudėsi namuose esančioje pirtyje, girtavo. Apie 23 val. K. D. su mažamečiu sūnum išvyko į namus. Išlydėjęs jį grįžo į pirtį, pasigedo žmonos ir jos draugių. Ieškodamas jos, nuėjo į namą, užlipo į antrą aukštą, jų miegamajame lovoje pamatė du siluetus: mažą ir didelį. Pamanė, kad vienas jų, gulėjęs arčiau lango, yra jo žmona. Nusirengęs striukę, su rūbais atsigulė prie jos, ją apkabino, rankomis glostė kojas, lietė jos krūtinę, sėdmenis, prisiglaudė kaip visada prisiglausdavo prie žmonos. Jos nurengęs nebuvo, ranką buvo pakišęs po apatinėm kelnaitėm, pirštais galėjo liesti jos lytinius organus, tačiau lytinių organų nelaižė. Mano, kad gal per rūbus dukrai pasirodė, kad varpa lietė jos sėdmenis, lyties organus, užpakalį, bet taip nebuvo, nes lytinio organo nebuvo išsitraukęs, nebuvo net kelnių nusimovęs. Jis taip pat nekišo varpos ir jai į išeinamąją angą. Po maždaug 3 minučių kieme išgirdo žmonos balsą. Tik tada atsipeikėjo, pamatė, kad jų lovoje žmonos vietoje miega dukra P. Žmona ir dukra pagal kūno sandarą labai panašios. Iššoko iš lovos, buvo šoko būsenoje, apsirengė striukę, nusileido į pirmą aukštą. Žmona klausė, kur jis buvo, atsakė, kad ieškojo jos. Apie tai, ką darė dukrai, žmonai nepasakojo, jos bijojo, be to buvo šoke. Vasario 21 d. praleido su šeima, jautėsi pagiriotas, bijojo žmonai papasakoti apie įvykį. P. jautėsi gerai, iš jos elgesio nesimatė jokio streso. Vasario 22 d. ryte P. jis nuvežė į mokyklą, grįžo į namus, ir netrukus iš mokyklos paskambino psichologė bei pakvietė atvykti. Tik tada žmonai prisipažino apie savo seksualinio pobūdžio veiksmus su P. Mano, kad įvykis atsitiko dėl jo girtumo, nes buvo pakankamai girtas, jo paties neapdairumo. Jei dukra jam būtų pasakiusi nors žodį, būtų supratęs, kad apsiriko, tačiau ji tylėjo, leido apsikabinti, liesti, glostyti, savo veiksmais nedarė nieko, kas leistų suprasti, jog ji prieštarauja, ginasi. Ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje apie savo ketinimus bei veiksmus davė neteisingus parodymus, nes dar buvo šoke. Dukra ir anksčiau lankėsi pas psichologę, nes ji labai anksti, maždaug nuo 11 – 12 metų, pradėjo domėtis berniukais, žaisdavo su jais futbolą, maivydamosi, su mergaitėmis praktiškai nedraugaudavo. Žmona rado, kad dukra kažkokiam tai berniukui buvo nusiuntusi savo krūtinės nuotrauką. Jaučia didelę gėdą dėl įvykusio, atsiprašė dukters, žmonos, dabar su jomis santykiai geri, pats lankėsi pas psichologę, nes norėjo išsaugoti šeimą. Nuo 2015 m. rugpjūčio P. serga epilepsija. Kai žmona buvo atjungusi internetą, nes dukra tik bendravo su berniukais, susirašinėdavo, dėl to neruošdavo pamokų, atsikalbinėdavo, dukra išgėrė 14 tablečių nuo epilepsijos ir buvo išvežta į ligoninės reanimaciją. Klasiokai dukrą atstumdavo, ji žaisdavo su mažesniais. Klasiokės iš dukros juokdavosi, kad ji nepasipudravusi, nelakuoja nagų, plaukų nedažo, nes to jie dukrai neleisdavo daryti. Po įvykio, galimai per Velykas, žmona matė, kaip P. buvo atsisėdusi ant pusbrolio kojų ir trynėsi. Prieš įvykį šeštadienio ryte (2016-02-20) gulint lovoje P. pasiūlė jam padaryti „nasosą“, buvo atsisėdusi jam ant kojų ir per antklodę į jį trynėsi, lietėsi, glaustėsi lyg imituodama lytinį aktą moteriai būnant iš viršaus. Tas pats pasikartojo ir kitą dieną. Iki tol ji taip nesielgdavo. Jis stengėsi nekreipti dėmesio, patraukdavo kojas, su P. ir žmona apie jos elgesį nesikalbėjo.

Liudytoja E. V. parodė, kad apie įvykį jai papasakojo pati P. Tai galėjo būti šių metų vasario 22 d. apie 11.30 val. Ji atėjo pas ją į kabinetą mokykloje, pasakė, kad turi sunkumų, kad bijo tėčio. Ji buvo labai nedrąsi, pasimetusi, susigėdusi, nedrįso kurį tai laiką pasakyti, kodėl atėjo. Pokalbio metu išaiškėjo, kad tėtis ją glamonėjo, norėjo lytiškai santykiauti. Ji papasakojo, kad tėvas pas ją buvo atsigulęs į lovą, kad tai darė lovoje, kad kartu miegojo jos sesutė, kad tai jis darė pirmą kartą. Kaip P. tiksliai tai pasakė, ji nepamena, tačiau išklausiusi P. suprato, kad taip galėjo būti, ja patikėjo. Ji rodė savo koją, sakė, kad tėtis jai paglostė šlaunį žemyn link blauzdos. Suprato, kad tai yra rimta. P. klausė ar ji matė tėčio lytinį organą, ši pasakė, kad nematė, bet tvirtino, jog lytiniu organu jis lietė jos šlaunį. Po pokalbio ji iškvietė mergaitės tėvus, klausė A. V. ar taip buvo, jis buvo pasimetęs, nuleidęs akis, nieko nekalbėjo, neneigė įvykio. Su P. mama ji nekalbėjo. Vėliau P. mama reagavo audringai, piktai, sakė negali taip būti, kad tėtis su savo dukra lytiškai santykiautų. A. V. atrodė blaivus, alkoholio kvapo nejuto, nebuvo įtarimų, kad jis iš vakaro būtų gėręs. Papasakojo apie įvykį direktorei, ir pranešė apie jį Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Su P. ji pradėjo bendrauti pradinėse klasėse. Jai buvo sunku buvo klasėje pritapti, todėl jos mama į ją kaip psichologę kreipėsi pagalbos. Su P. buvo kalbama apie pykčio, agresijos valdymą, buvo ir kitos programos. Nuo 5 – os klasės P. nustojo lankytis pas ją individualiai, tačiau ji dalyvaudavo grupiniuose užsiėmimuose. Bendraujant su P. nebuvo požymių, kad ji perdėtai domėtųsi priešinga lytimi, lytiniais santykiais. P. buvo klasiokių atstumta, buvo patyčių iš jos, buvo pavogti jos pinigai. Su klasiokėmis ji arba labai draugavo, arba visiškai draugystės nebuvo. Tai lėmė pačios P. elgesys, nes ji labai greitai supykdavo, buvo labai jautri – jei kas nors netikdavo, ji pradėdavo verkti ir nusišalindavo. Todėl draugės jos ir nebekviesdavo bendrauti. Būdavo, kad P. norėjo įsiteikti savo draugėms, nupirkdavo joms saldainių. Ji tikėjo P.

Liudytoja J. V. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš mokyklos psichologės E. V.. Pirmiausia psichologė bendravo su kaltinamuoju, prie kabineto atėjo dukra ir jai pasakė, kad tėtis ją prievartauja. Ja nepatikėjo. Tačiau to užteko, labai supyko ir iš pykčio daugiau nieko negirdėjo. Ji P. netikėjo, nes beveik 17 metų gyvena su vyru, jį puikiai pažįsta. Buvo mintis, kad tai nesusipratimas, klaida per alkoholį. P. pasakė, kad tai buvo šeštadienį, kai jie buvo pirtyje, smulkmenų nepasakojo. Dukra tada miegojo jų miegamajame, todėl mano, kad vyras galėjo sumaišyti ją su dukra ir imti lįsti, nes jis ne tas žmogus, kuris galėtų siekti suartėti su dukra lytiškai. 2016-02-20 vakare K. D. su vaiku išvažiavus, ji pasigedo vyro, nuėjo į namus. Su juo susitiko ant laiptų: jis lipo žemyn, ji – į viršų. Klausė, kur jis buvo, jis buvo pasimetęs, lyg išsigandęs. Sakė, ko ten lenda, nes vaikus prikels. Nepamena, kaip jis tiksliai buvo apsirengęs, bet nebuvo pasirengęs miegoti. Vyras gerokai buvo išgėręs. Pirmadienį su P. apie įvykį nekalbėjo, nes ją išsivežė į vaikų namus. Kitą dieną ji buvo nuvykusi pas ją, ir P. jai apie įvykį pasakojo greičiau kaip apie nuotykį, su šypsena. Pati P. sakė, kad jei ji būtų žinojusi, kad iki to viskas išaugs, ji niekam, išskyrus jai, nebūtų pasakojusi. Nuo pirmos minutės galvojo, kad vyras dukrą sumaišė su ja. Dukra pasakojo, kad vyras ją glostė rankomis, ar ją lietė lytiniu organu, ji sakė nežino. Sakė, kad buvo šalia prisėdęs, kad dėjo rankas prie krūtinės, prie sėdmenų. Dukrai gal buvo gėda pasakoti. Sekmadienį (2016-02-21) vyras jautėsi blogai kaip po išgertuvių, jis beveik visą dieną gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Visa šeima buvo namuose, P. buvo linksma, išsirinko picą. Nieko įtartino jos elgesyje ji nepastebėjo. P. ilgai buvo jų kambaryje, su vyru nesipyko, sėdėjo gale kojų, ką ji tiksliau veikė nematė. Jos vertinimu, P. iki įvykio kartais per lipšniai bendravo su tėvu, tačiau ji galvojo, jog taip ji reiškė savo meilę jam. Tiki, kad tai buvo visiškas nesusipratimas, su dukra ji bendrauja, bet stengiasi palaikyti ir vyrą, kad nuo to nenukentėtų šeima. Pirmadienį po įvykio vyras verkė, buvo sugniuždytas, bandė aiškintis, buvo strese, akivaizdžiai išsigandęs. P. nėra linkusi meluoti, fantazuoti nemoka. Jai sunkiai sekasi rišliai sudėlioti sakinius. Su P. lankydavosi pas psichologus, nes ji pernelyg domėjosi berniukais, jiems siuntinėjo nuogą krūtinę, jai į Facebook buvo atsiųstos vyriškų lytinių organų nuotraukos. Po įvykio ji nepastebėjo pakitimų P. elgesyje, jos sveikatos būklė taip pat nepakito. P. po įvykio pakeitė mokyklą, ir maždaug po savaitės ar dviejų jai paskambino šios mokyklos pavaduotoja, kad P. klasiokams siuntinėja žinutes, kuriose prašo klasioko ją pamylėti, siūlosi jam pačiulpti lytinį organą. Vieną kartą jos brolio žmona užtiko P. sėdint bendraamžiui jos pusbroliui ant kelių ir trinantis į jį savo lytiniu organu. Apie tokį dukters elgesį ji pasakojo psichologams. Po įvykio vyras papasakojo apie keistą dukters elgesį, kuomet ji atsisėsdavo jam ant kojų ir trindavosi į jas.

Nepilnametė nukentėjusioji P. V. (perskaityti jos parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui) parodė, kad jai yra 14 metų, mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Įvykis buvo apie vidurnaktį, tėvai buvo pirtyje, ji su sese miegojo. Į kambarį atėjo tėvas, turbūt galvojo, kad ji yra mama ir pradėjo prie jos lįsti. Ji girdėjo, kad prieš tai jis segėsi diržą, po to numovė jai kelnaites, pradėjo lįsti, laižyti. Ji patraukė kelnes, kad jam nepavyktų įkišti. Išgirdo, kad ateina mama, tada tėvas nuėjo į tualetą ir nuėjo į namo apačią. Mama klausė jo, ką ten veiki, ar nelendi prie vaikų. Tada tėtis atėjo su kitu vyru, pasikalbėjo ir tada vėl į viršų atėjo, atsigulė ir pradėjo lįsti. Jis su rankoms pradėjo graibyti jai užpakalį, lietė rankas, kojas, krūtinę. Rankas jis dėjo jai ant rūbų. Jis kišo pirštus jai į moterišką lytinį organą – vaginą. Lietė ne tik rankom, bet ir lytiniu organu – varpa. Su varpa lietė užpakalį, nes jautėsi, girdėjosi, kad atsegė diržą. Jo varpos nematė, tik taip suprato. Ji buvo užsimerkusi, nenorėjo žiūrėti, jautėsi nepatogiai, sustingus buvo, tada galvojo ką jai reikės daryti, ar pasakyti klasiokėm. Nejaukiai jautėsi. Galvojo, kad jis kuo greičiau eitų į apačią pas visus kitus. Ji buvo užmigusi ir jis vėl atėjo antrą kartą, nes pradėjo rėkauti su draugu. Ji nešaukė, nes nenorėjo prikelti sesės V. Buvo užsimerkusi, buvo baisu. Mama buvo pirtyje, atėjo iš pirties, kuri yra kieme. Tėtis išgirdo ir nuėjo į tualetą. Kai dar kartą atėjo, jis atsigulė šonu prie jos. Ji gulėjo šonu prie sesės. Jis atsigulė iš nugaros pusės. Jis bandė kažką kišti į užpakalį, bet ji stengėsi užgniaužti užpakalį. Jis nieko nesakė. Tada laižė vaginą ir kišo pirštus, nes ji buvo šlapia. Jo galva buvo apačioje prie vaginos, ūsai, barzda šiukšti jautėsi. Jis apačioje laižė, bandė pirštus kišti ir įkišo. Vagina buvo šlapia, atrodė, kad ji „apsisisiojusi“. Po to lyg tai mama atėjo. Kiek laiko jis taip darė nežino. Buvo 24 val. nakties, tamsu. Po to, kai jis išėjo, ji nuėjo į tualetą, nes užsinorėjo „sisioti“. Sesė negirdėjo. Apie tai ji papasakojo savo klasiokėm pirmadienį, nes norėjo pasiklausti ką daryti. Jai jos sakė nueiti pas psichologę, kuriai ji taip papasakojo apie įvykį. Psichologė išsikvietė tėvus (1 t., 15 – 18, 19, 20).

Nepilnametė liudytoja E. U. (perskaityti jos parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui) parodė, kad mokosi su P. V. vienoje klasėje. P. prie visų klasiokų pasakė, kad taip buvo. Kartu nuėjo pas mokyklos psichologę. Tada psichologė iškvietė P. tėvus. P. pasakymas, kad ją išprievartavo buvo šiais metais, gal kovo mėnesį. Visas pasipasakojimas vyko (duomenys neskelbtini). S. S. pakvietė E. ir pasakė, kad jei norės pati P. pasisakys kas atsitiko. Jos buvo pirmame aukšte. P. bijojo pasisakyti. P. sutiko, kad S. pasakytų ir S. pasakė, kad P. tėtis išprievartavo. P. pasakė, kad kai gulėjo lovoje, tėvai buvo pirtyje, ir tėtis atėjo į jos kambarį ir pradėjo prie jos grabinėtis. Tėtis su mama buvo pirtyje, P. buvo namuose. Tėtis pasakė mamai, kad jis eina į WC, bet jis nuėjo pas P. Tai buvo vakare. P. sakė, kad ji tuo metu gulėjo lovoje. Po kiek laiko į kambarį pas ją atėjo tėtis. Tada tėtis ją nurengė, numovė apatinius ir pradėjo lįsti. Sakė, kad buvo oralinis, kad lindo prie jos vaginos, pradėjo jos vaginą bučiuoti. Klausė P., kodėl nieko nesakė. P. sakė, kad sesė miegojo, todėl nenorėjo prikelti. Pasakojo, kad tėtis atsigulė ant P., ant viršaus jos, ir buvo analinis. Paskui P. tėtis sakė P. : „nieko nesakyk, nes mes tik žaidėm“. P. ir anksčiau, dar 2015 metais, yra pasakojusi, kad ją tėtis grabinėjo, kad už krūtinės paėmė. P. sakė, kad mamai nepasakojo, nes bijo mamai pasisakyti. Tą pačią dieną P. sakė, kad tėtis buvo atėjęs tik vieną kartą. P. sakė, kad jai vaginą skaudėjo. Kai viskas vyko, tai tada jis ir paėmė už krūtinės. 2015 metais P. mama buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini), P. buvo su tėčiu ir maža sese, žiūrėjo televizorių, tada pradėjo stumdytis ir tėtis paėmė už krūtinės, įkando į krūtinę per rūbus. Dėl analinio sakė, kad atsigulė ant jos ir įkišo į užpakalį varpą. P. sakė, kad jai skaudėjo. P. sakė, kad ji bandė jį atstumti. Suprato, kad tai truko neilgai, gal kokį 15 – 20 minučių. P. sakė, kad viskas įvyko pas ją kambaryje, antrame namo aukšte. Kai P. joms papasakojo apie įvykį, buvo nuliūdusi. Jos susinervavo, P. paklausė ar tikrai taip buvo, P. lyg nusijuokdama pasakė „Taip". Pasirodė, kad P. labiau su baime viską pasakojo. Kai P. pasakojo kas įvyko, tai ten buvo A. L., K. K., R. R. ir ji su S. Jos P. klausė kur viskas buvo, P. pasakė : „Aš gulėjau savo lovoje kambaryje ir atėjo tėtis“ (1 t., 122 – 125, 126 b.l.).

Nepilnametė liudytoja S. S. (perskaityti jos parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui) parodė, kad P. mokykloje jai papasakojo, jog prie jos lindo tėtis. Pasakojo, kad jos tėvai buvo pirtyje, o pati P. namie prižiūrėjo sesutę ir laukė kol tėvai grįš iš pirties. Tėtis mamai pasakė, kad eina į tualetą, bet iš tikrųjų atėjo pas P. į kambarį, priėjo, atitraukė sesutę, atsigulė prie P. ir pradėjo priekabiauti. P. nenorėjo prižadinti sesutės, todėl tylėjo ir leidosi prilysti tėvui prie jos. Sakė, kad tėtis paėmė ją ir ant savęs užsidėjo. Dar sakė, kad graibė, paskui persivertė ant lovos ir kišo lytinį organą į užpakalį. Sakė, kad pirštus kišo į P. makštį, graibė krūtinę. P. bandė atstumti, bet nenorėjo garso sukelti dėl sesutės. Tėtis grįžo į pirtį ir jo mama paklausė, kad gal jis lindo prie vaikų, bet tėtis gynėsi, kad nieko nedarė. Vėliau P. pasisakė klasiokėms ir jos jai patarė nueiti pas psichologę, kur P. viską jai papasakojo. Jos iš pradžių nepatikėjo ir galvojo, kad P. meluoja dėl to dalyko, nes ir anksčiau pasakojusi, mažesnėse klasėse, kad tėtis prie P. lindo, kandžiojo krūtinę, liepdavo mamai sakyti, kad „mes tik žaidžiame“. Paskui pasakodama apie tą įvykį, P. surimtėjo ir dar sakė, kad tėtis liepė jo lytinį organą čiulpti. Suprato, kad tėtis tą naktį pas P. buvo atėjęs vieną kartą. Tas įvykis buvo sekmadienį ir P. iš karto po įvykio, pirmadienį mokykloje jai pasipasakojo. Dar pasakojo, kad tėvai P. mušdavo su diržu, ar už blogus pažymius, ar dar už kažką. Suprato, kad P. auklėjo labai griežtai, smurtą išreikšdavo ant jos, mušdavo. Buvo kartu su kitomis klasiokėmis, kai P. joms pasakojo apie tai, kaip jos tėtis lindo prie jos. Ji jai padėjo papasakoti, nes P. sunku suformuluoti sakinius dėl to, padėjo pasakyti kaip viskas buvo. Visos jos atėjo į psichologės kabinetą ir padėjo P. pasakyti kaip viskas buvo, nes P. gal jaudinosi, ar buvo gėda ir tada psichologė pasiūlė iškviesti P. tėvus į mokyklą (1 t., 136 – 139, 140 b.l.).

Iš 2016-02-22 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-02-22 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016-02-22 apie 14.35 val. skyriuje telefonu gautas (duomenys neskelbtini) direktorės pranešimas apie tai, kad nepilnametė P. V. mokyklos psichologei E. V. pasipasakojo, kad prie jos seksualiai priekabiavo tėvas A. V.. Nepilnametės tėvai buvo iškviesti į mokyklą (1 t., 5 – 7 b.l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. V. 2016-02-25 apžiūros metu nustatytas nubrozdinimas makšties prieangio gleivinėje, padarytas kietu buku daiktu, prieš kelias paras iki apžiūros. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal apžiūros metu nustatytą mergystės plėvės anatominę struktūrą, lytiniai santykiai su ja galėjo būti atlikti nepažeidžiant jos mergystės plėvės (1 t., 33 – 34 b.l.).

Iš ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. V. konstatuotas laikino pobūdžio sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą P. V. psichikos sveikatai ir sukėlė nustatytą sutrikimą. P. V. galimai jos atžvilgiu nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Nukentėjusiajai nenustatyti tokie kalbos, pažintinių funkcijų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau tyrimo metu jos atsiskleidimas apie bylai reikšmingas aplinkybes yra apsunkintas (emocinėje jos būsenoje dominuoja nerimas, pažeminta nuotaika, kaltė). Apsunkintam nukentėjusiosios atsiskleidimui reikšmingos įtakos turi jos santykio su įtariamuoju pobūdis (tėvas) bei nepalaikanti motinos pozicija. P. V. išgyvena kaltę bei prisiima jai emociškai sunkiai pakeliamą atsakomybę dėl sutrikdytos šeimos gerovės bei iškilusių buitinių nepatogumų prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Nepalaikanti šeimos pozicija skatina antrinį jos traumavimą, dėl kurio nukentėjusioji dar labiau ribojasi ir vengia labiau atsiskleisti apklausų metu. Išanalizavę nukentėjusiosios apklausos protokolą (2016-02-24) specialistai nustatė, kad duoti jos parodymai yra išsamūs bei realistiški. Parodymų realistiškumą ypatingai sustiprina subjektyvus emocinis įspūdis, kurį P. V. priskiria su ja atliktiems seksualinio pobūdžio veiksmams bei pareikštų įtarimų turinį atitinkančios emocinės paauglės reakcijos (nerimas, gėda, liūdesys). Nenustatytos priežastys, dėl kurių jos parodymais nebūtų galima tikėti. P. V. psichikos sutrikimų, dėl kurių ji nebūtų galėjusi suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingas aplinkybių ir duoti apie tai parodymus, dalyvauti su ja atliekamuose procesiniuose veiksmuose ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo nustatyta. Nagrinėjamų įvykių metu P. V. galėjo ir šiuo metu gali suprasti su ja atliktų veiksmų reikšmę (labiau bendrai, paviršutiniškai, tačiau pakankamai, kad tėvo veiksmus ji vertintų kaip netinkamus). Aktyvesnį jos pasipriešinimą tėvo veiksmams ribojo jos būsena (nerimas, baimė dėl suvokiamų pasekmių) bei jos santykio su juo pobūdis (tėvas – paauglei reikšmingas asmuo, nuo kurio ji yra priklausoma). Vėlesnis nukentėjusiosios elgesys (apie su ja atliktus veiksmus pirmą kartą atsiskleidė bendraamžiams) atitinka jai būdingus raidos, psichologinius bei jos santykių su tėvais ypatumus – ji yra paauglė, kuriai šiuo metu yra reikšminga bendraamžių nuomonė ir jų palaikymas. Byloje nustatyti nukentėjusiosios ir tėvų tarpusavio santykiai bei bendra šeimos narių pozicija ikiteisminio tyrimo procese leidžia daryti prielaidą apie apsunkintą emocinių vaiko poreikių atliepimą. Šiame raidos etape P. V. yra aktualus bendravimas referentinėje grupėje, ji išreiškia emocinio artumo poreikį, siekia pritapti prie bendraamžių, tačiau socialinėse sąveikose susiduria su sunkumais, nes stokoja santykių kūrimo ir jų palaikymo įgūdžių. Ją charakterizuojančioje medžiagoje nurodoma, jog paauglei yra lengviau bendrauti su jaunesniais už save, bendraamžių grupėje ji yra dažniau atstumiama. Siekdama kontakto su jai reikšmingais asmeninis, dėl savo nebrandumo ir apsunkintos socialinės adaptacijos nukentėjusioji gali elgtis naiviai, patikliai, pervertinti aplinkinių dėmesį, lengviau pasiduoti jų įtakai. Tačiau duomenų apie galimą trečių asmenų poveikį P. V. parodymams ekspertizės metu negauta. Padidintas polinkis fantazuoti jai nenustatytas. Pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 p., P. V. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, nes po byloje nagrinėjamo įvykio ekspertizės metu jai konstatuotas laikino pobūdžio sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F 43.8), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado dėl byloje nagrinėjamo įvykio (1 t., 48 – 57 b.l.).

Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus parengta informacija apie nukentėjusiosios P. V. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas patvirtina, kad jai yra užtikrintos tinkamos auklėjimo sąlygos, ja pakankamai rūpinasi tiek jos mama, tiek ir kaltinamasis. Skyrius jokių poveikio priemonių tėvams nėra taikęs, šeima iki įvykio nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (1 t., 85 – 86 b.l.).

Charakteristikoje iš (duomenys neskelbtini) P. V. apibūdinama kaip uždara, tyli, nelinkusi bendrauti, tačiau besistengianti su klasiokais palaikyti draugiškus santykius. Artimiau ji bendraudavo su mokyklos psichologe. Mokykloje buvo jaučiamas klasiokų, ypač merginų, nedraugiškumas jai, pastebėtos patyčios prieš ją (1 t., 95 – 96 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS

Byloje esančiais kaltinamojo A. V. ir nukentėjusiosios P. V. parodymais nustatyta, kad 2016 m. vasario mėnesį, apie vidurnaktį iš 20 į 21 d., savo namuose, kaltinamasis atliko seksualinio pobūdžio veiksmus su savo nepilnamete dukra P., kuriai įvykio metu buvo 14 metų. Pačių neteisėtų veiksmų apimtis pagal nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymus nepilnai sutampa. Kaltinamasis pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 3 – 6 b. l.) teigė, jog apie 23 val. išleidęs draugus, jis užlipo į namo antrąjį aukštą, kur jų miegamajame pamatė miegančias abi dukras. Jam kilo mintis patikrinti, ar P. yra jautri vyrams. Jam buvo įdomu pasižiūrėti kaip sureaguos mieganti dukra, jei jis ją paliestų. Po to pamena, kad gal stovėdamas, gal atsigulęs jai iš nugaros, jis ranka paglostė jos nugarą ir sėdmenis. P. į jo lietimą nesureagavo. Savo lytiniu organu dukters nelietė, savo lytinės aistros neketino patenkinti. Tik po to, kai 2016-02-22 su žmona buvo pakviestas pas mokyklos psichologę, suprato, jog įvykio metu P. nemiegojo, jo lietimąsi tiesiog ignoravo. 2016-02-24 teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės (2 t., 170 b. l.), A. V. papildomai nurodė, kad rankomis lietė jos kojas, galėjo jos lyties organus liesti pirštais, nes glostė juos per kelnaites, kurios buvo laisvokos. Patikslino, jog elgėsi taip norėdamas pasižiūrėti kaip ji reaguos, nes turėjo įtarimų, jog dukra nebe mergaitė. Lytiniu organu prie dukters nebuvo prisilietęs. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis iš esmės patvirtino savo su dukra atliktų veiksmų apimtį – jis parodė, kad nusirengė tik striukę, mūvėdamas treningines kelnes prigulė prie dukters jai iš nugaros, ją apkabino, rankomis glostė kojas, lietė jos krūtinę, sėdmenis, prisiglaudė kaip visada prisiglausdavo prie savo žmonos. Ranką buvo pakišęs po jos apatinėm kelnaitėm, pirštais galėjo liesti jos lytinius organus ir galbūt taip padaryti P. lyties organuose jai nustatytą nubrozdinimą. Jis neigė laižęs jos lytinius organus arba tvirtino dėl girtumo to nepamenąs, o tai, kad savo varpa lietė jos sėdmenis, lyties organus, užpakalį, kišo ją dukrai į išeinamąją angą, jis neigė kategoriškai. A. V. parodė, kad lytinio organo iš viso nebuvo išsitraukęs, o kadangi buvo susijaudinęs, dukra jį galėjo jausti per kelnes.

Nukentėjusioji nurodė tokius savo tėvo veiksmus : jis numovė jai kelnaites, pradėjo lįsti, laižyti; su rankoms graibė jai užpakalį, lietė rankas, kojas, krūtinę; kišo pirštus jai į vaginą; lietė ne tik rankom, bet varpa lietė jos užpakalį; bandė kažką kišti jai į užpakalį; laižė vaginą ir kišo pirštus, nes ji buvo šlapia. Taigi, sugertinus kaltinamojo ir nukentėjusiosios P. V. parodymus apie seksualinio turinio veiksmus matyti, kad jie esmingai skiriasi tik dėl vieno momento – nukentėjusioji P. V. parodė, jog tėvas jai kažką kišo į užpakalį (į išeinamąją angą), o kaltinamasis tai kategoriškai neigė. Jokių sužalojimų nukentėjusiosios išangėje teismo medicinos specialistas nenustatė. Nors P. V. parodymais netikėti pagrindo nėra, tačiau iš jos parodymų matyti, jog tėvo lyties organo ji nematė. Nors ji parodė, kad rankomis bandė stumtis tėvą nuo savęs, tačiau ir bandydama tai daryti, jo lyties organo ji neužčiuopė. Apie tai, kad tėvas galėjo ją liesti lytiniu organu, ji sprendė iš girdėto garso – girdėjo atsegant diržo sagtį, todėl spėjo, kad tėvas prigulė prie jos nusimovęs kelnes. Pagal jų parodymus, ji į tėvo pusę atsisukusi nebuvo. Pasakodama apie įvykį liudytojai E. V. (mokyklos psichologei) P. V. taip pat tvirtino tėvo lytinio organo nemačiusi, nepasakojo, kad jis bandė jai lytinį organą kišti į makštį ar išeinamąją angą. Liudytojų E. U. ir S. S. parodymai patvirtina tik patį įvykio faktą, kad P. joms papasakojo, jog tėvas su ja atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, kuriuos ir ji pati nurodė. Pripažinti E. U. ir S. S. parodymus patikimais ir patvirtinančiais, jog kaltinamasis su dukra atliko oralinį lytinį aktą ar kišo jai lytinį organą į išeinamąją angą, tikrai negalima, nes abi šios liudytojos parodė apie įvykį sužinojusios iš P., kuri pati gi apie tokius tėvo veiksmus su ja tyrimo metu niekada nepasakojo. Iš to galima spręsti, kad P. klasiokės davė apie tai išgalvotus parodymus. Pats gi kaltinamasis visą laiką nuosekliai neigė, kad buvo išsitraukęs savo lytinį organą, lietė juo dukrą ar ne bandė jį kišti jai į išeinamąją angą. Jis pakankamai logiškai paaiškino, kad kadangi buvo susijaudinęs, dukra galėjo jausti jo lytinį organą per kelnes. Paneigti šiuos A. V. parodymus byloje duomenų nėra.

Todėl surinktų byloje įrodymų nepakanka kategoriškai tvirtinti, kad kaltinamasis iš tiesų lietė dukrą savo lytiniu organu ar net bandė jį kišti jai į išeinamąją angą. Tai neįrodyta. Atkreiptinas dėmesys, kad ir prokurorė suabejojo nukentėjusiosios P. V. parodymais dėl virš paminėtos aplinkybės, nes vyro lytinio organo kišimas moteriai į išeinamąją angą teismų praktikoje yra kvalifikuojamas kaip seksualinis prievartavimas (BK 150 str.). Tokiu būdu, teismas pripažįsta įrodytu, kad įvykio metu kaltinamasis lietė rankomis dukters P. V. rankas, kojas, krūtinę, sėdmenis, kišo pirštus jai į lyties organus, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkantį nubrozdinimą makšties prieangio gleivinėje, ir laižė jos lytinius organus. Kiti kaltinamajam inkriminuoti jo veiksmai (lietimas dukters lyties organu bei jo kišimas jai į išeinamąją angą) nėra įrodyti.

Atmetama kaltinamojo versija, kad jis įvykio metu dėl girtumo savo dukrą sumaišė su žmona, ir seksualinio pobūdžio veiksmus su ja atliko įsitikinęs, jog miegamajame jų lovoje miega ne dukra, o žmona. Visų pirma, tai neįtikinama, nes tarp J. V. ir P. V. yra 18 metų skirtumas, P. yra vaikas, o J. V. – suaugusi moteris, todėl absoliučiai neįtikėtina, kad net pagal kūno sandarą jos yra labai panašios. Be to, A. V., pagal jo paties parodymus, nebuvo tiek neblaivus, kad galėtų sumaišyti dukrą su žmona – nėra duomenų, kad jis kieme griuvinėjo, pats tvirtino buvęs išgėręs, tačiau tik vidutiniškai, labai girtas nesijautė. Po įvykio, jis dar apie 3 valandas girtavo su žmona ir jos draugėmis. Iš bylos matyti, kad kaltinamasis su žmona iš vakaro priiminėjo svečius – svečiavosi draugas K. D. bei kelios J. V. draugės, kurių ji neįvardino. Pagal A. V. ir J. V. parodymus, jie visą laiką buvo kieme esančioje pirtyje, pačiame kieme, name, t. y. iš kiemo jie niekur nebuvo išėję. A. V. parodė, kad prieš užlipdamas į namo antrą aukštą pažiūrėti vaikų, išleido K. D., kurį laiką (galėjo būti apie 30 minučių) dar buvo su juo ir jo sūnumi kieme – iš popierių degino laužą. Taigi, būdamas kieme, jis negalėjo nematyti, kad žmona būtų išlydėjusi drauges ir pati parėjusi į namą. Pats A. V. tvirtino po įvykio supratęs, kad dukra P. V. nemiegojo, leido jam atlikti virš nustatytus seksualinio pobūdžio veiksmus. P. V. gi parodė, kad tėtis į miegamąjį buvo atėjęs ne vieną kartą, o du kartus : pirmą kartą prieš išeinant K. D., nes ji girdėjo namo apačioje vyrišką balsą; ir antrą kartą po to, kai K. D. išėjo, kuomet po kažkiek laiko tėvo pasigedo mama ir ėmė jį kieme šaukti. P. savo parodymuose nurodė esminę aplinkybę, kad mama šaukdama tėtį pasakė „kur jis buvo 35 minutes, ar tik jis nelenda prie vaikų“. Nors pats A. V. parodė įvykio metu miegamajame buvęs tik vieną kartą, tačiau P. jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (tai matyti iš nukentėjusiosios apklausos vaizdo įrašo) ne vienąkart pakartojo, kad tėvas seksualinio pobūdžio veiksmus su ja atliko per du kartus. Pripažinus įrodyta šią aplinkybę, sunku patikėti kaltinamuoju, kad du kartus tą pačią naktį jis galėjo dukrą palaikyti savo žmona. Pagaliau, ši jo versija atsirado tik vėlesnėje tyrimo stadijoje. Jau minėta, kad pirmoje apklausoje iš karto po įvykio, kaltinamasis tvirtino norėjęs patikrinti dukters reakciją, įsitikinti, ar ji iš tikro turėjusi lytinių santykių, jos jautrumą vyrams, ir pan. Tokiu būdu, ši jo versija nėra įtikinama.

Kaltinamasis A. V. parodė, kad gulėdamas lovoje su dukra atsipeikėjo tik išgirdęs kaip jį kieme šaukia žmona, kad P. neprieštaravo jo elgesiui, nieko nesakė ir nesipriešino. Tačiau, viena vertus, P. savo parodymuose visiškai suprantamai nurodė, kad šalia miegojo jaunesnė sesė ir šaukti ji nenorėjo, kad jos nepažadinti, ji bandė atstumti jo ranką, suspausti sėdmenų raumenis. Savo parodymuose nukentėjusioji teigė, kad tėvo elgesys su ja jai buvo labai nemalonus, kad ji norėjo, jog jis kaip galima greičiau baigtų ir išeitų. Kaip nurodyta byloje esančiame ekspertizės akte, aktyvesnį P. V. pasipriešinimą tėvo veiksmams ribojo jos būsena (nerimas, baimė dėl suvokiamų pasekmių) bei jos santykio su juo pobūdis – tėvas yra paauglei labai reikšmingas asmuo, nuo kurio ji yra priklausoma. Akivaizdu ir tai, kad išgirdęs jo ieškančią žmoną, kurios pagal jo paties parodymus, jis prisibijo, jis šoko iš lovos bijodamas būti jos užkluptas miegamajame su dukra. Iš to galima daryti išvadą, kad kiek ir kaip sugebėjo, P. V. tėvui įvykio metu bandė pasipriešinti ir išreikšti savo nesutikimą jo seksualinio pobūdžio veiksmams su ja.

BK 151 str. 2 d. numatytu privertimu lytiškai santykiauti yra suprantamas lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas kitomis formomis prieš nepilnamečio nukentėjusiojo asmens valią, kai tai pasiekiama panaudojant psichinę prievartą (grasinant panaudoti smurtą ar panaudojant kitokią psichinę prievartą) arba pasinaudojant tokio nukentėjusiojo asmens priklausomumu, arba prispyrimas tai daryti su kitu, kaltininko nurodytu asmeniu. Lytinės aistros tenkinimu kitokia forma (kitokio fizinio sąlyčio būdu) yra laikomi įvairūs fizinio sąlyčio būdai, kuriais kaltininkas siekia patenkinti savo lytinę aistrą (kito žmogaus lytinių organų lietimas ar dirginimas lytiniu organu, rankomis, liežuviu, kitomis kūno dalimis, nukentėjusiojo masturbavimas, ir pan.). Kaltinamasis A. V. pripažino, kad jis įvykio metu buvo lytiškai susijaudinęs, lietė rankomis dukters P. V. rankas, kojas, krūtinę, sėdmenis, kišo pirštus jai į makštį, galėjo laižyti jos lytinius organus. Tokiais kaltinamojo veiksmais nepilnametei dukrai buvo padaryta ne tik fizinė žala (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl nubrozdinimo lyties organuose), tačiau ir žala jos psichinei sveikatai (dėl įvykio metu su ja atliktų veiksmų jai išsivystė laikino pobūdžio sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą). Kaltinamojo veiksmai atitinka lytinės aistros tenkinimą su nepilnamete dukra P. prieš jos valią kitokia forma (arba kitokio fizinio sąlyčio būdu), pasinaudojus jos priklausomumu – tuo, kad jis yra P. tėvas, jo veika pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 151 str. 2 d.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Skiriant bausmę A. V. atsižvelgiama į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p). Jo atsakomybė sunkina tai, kad šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tai, kad buvo pakankamai girtas, kaltinamasis neneigė ir pats. Tai patvirtino ir jo žmona, liudytoja J. V..

BK 151 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų. A. V. pilnametis, pakaltinamas, padarė tyčinį, sunkų, baigtą nusikaltimą. Tačiau, jis neteistas, turi administracinių nuobaudų už nešiurkščius KET reikalavimų pažeidimus, turi šeimą ir ją iš esmės vienas išlaiko dirbdamas kelis darbus, be P. V. išlaiko dar vieną mažametę dukrą, pagal bylos dokumentus charakterizuojamas tik gerai. Nors nukentėjusiajai jo veiksmais buvo padaryta žala, tačiau pagal paties kaltinamojo, J. V. parodymus, atstovų pateiktus dokumentus, šiuo metu jos psichinė bei psichologinė būsena pagerėjusi, ji nori bendrauti su tėvu. Pažymėtina, kad ir jis pats įdėjo nemažai pastangų po įvykio išsaugoti šeimą, ir toliau palaikyti gerus santykius tiek su žmona, tiek su vaikais. Šie duomenys kaltinamąjį apibūdina iš esmės teigiamai. Įvertinus visus juos, kaltinamasis baudžiamas laisvės atėmimo bausme, mažesne nei jos vidurkis, bei šios bausmės vykdymas pagal BK 75 str. atidedamas, nes bausmės tikslus kaltinamajam galima pasiekti ir neskyrus ją atlikti realiai. Skirti jam bausmę atlikti realiai nebūtų adekvatu ir teisinga.

Nukentėjusiosios P. V. interesus proceso metu atstovavo advokatė D. Baniulė, kuriai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apskaičiuotos išlaidos sudaro 375, 42 Eur (2 t., 163 b. l.). Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo <...>, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinus tai, kad advokatė nukentėjusiąją atstovavo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, byla išnagrinėta per kelis teismo posėdžius, teisinės pagalbos išlaidos nėra aiškiai ar nepagrįstai per didelės, todėl ši suma turi būti išieškota valstybei iš kaltinamojo.

Kitų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 str., teismas

NUSPRENDŽIA:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 151 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką jam įskaityti 2 paras, išbūtas jį sulaikius – nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. vasario 24 d.

Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidėti 2 (dvejiems) metams laiko, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 1 metus laiko atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios P. V., iki įsiteisės šis nuosprendis palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išieškoti iš A. V. valstybei 375, 42 Eur proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Meidus