- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- 1-698-1048/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37415-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Kaltinamasis
- Ž. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirba, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019-08-30 apie 22 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), kambaryje išgertuvių metu tyčia sudavė kumščiais ir spyrė nenustatytą kiekį smūgių R. M. į įvairias kūnas vietas, kairę plaštaką, tokiais savo veiksmais sukėlė R. M. fizinį skausmą ir padarė kairės plaštakos V delnakaulio lūžį, sukėlusį nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tęsdamas nusikalstamą veiką vieną kartą spyrė į kairę veido pusę ir vieną kartą ranka trenkė jai į kairį antakį, o nuo smūgio A. N. nugriuvus ant grindų, gulinčiai tampė už plaukų, tokiais savo veiksmais sukėlė A. N. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas viršugalvyje ir kairiame skruoste, sukėlusias nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą bei skruostikaulio lanko lūžį ir apatinio žandikaulio kairės vainikinės ataugos lūžį, sukėlusius nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis Ž. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
Kaltinamasis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, jog 2019-08-30 vakare su pažįstamu R. M. išgėrė butelį degtinės. Tuomet pastarasis telefonu paskambino savo draugei A. N., kuri pasakė esanti svečiuose pas D., todėl abu ten ir nuėjo. Minėtame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), buvo savininkė D., A. N. ir vyriškis, vardu Ž., kurio pavardės nežino. Kartu susėdę išgėrė jų atsineštą degtinę – du butelius. Tuomet apie 20 val. 00 min. pats dar nubėgo į parduotuvę „Maxima“, kur nupirkęs 4 butelius degtinės, grįžo atgal ir visi gėrė jo parneštą degtinę. Jo teigimu, tik atidarius pirmąjį butelį degtinės iš parneštų keturių, R. M. pasiūlė jam eiti namo. Paaiškino, už tokius žodžius supykęs ir trenkęs R. M. ranka bei spyręs į veidą, nuo smūgių šis parkrito. Ž. K. nurodė negalįs pasakyti, kiek smūgių sudavė ar kartų įspyrė, nes neprisimena dėl girtumo. O A. N. stojus ginti R. M., pamena, smogęs ir jai du kartus: vieną kartą - ranka į veidą, o kitą - galimai koja, tačiau spyrio momento nukentėjusiajai gerai neprisimena dėl girtumo, tačiau neneigia jai spyręs. Be to, pargriuvusią A. N. jis tampė už plaukų. Savininkei D. pasakius, jog iškvies policiją, jis iš jos namų išėjo, palikęs ten degtinę. Paaiškino, perdėtai į R. M. žodžius sureagavęs dėl didelio girtumo. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, kadangi po 2 mėnesius dirba Švedijoje ir 2 savaites atostogauja Lietuvoje, į smurtą nelinkęs. Jo nuomone, tokį jo elgesį įtakojo didelis girtumas, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Jis nukentėjusių atsiprašęs, šie jam atleidę. Patvirtino pripažįstąs ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 115,63 Eur dydžio turtinės žalos priteisimo už nukentėjusiųjų gydymą.
Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, Ž. K. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.
Kaltinamojo Ž. K. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą nusikalstamą veiką be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta sekančiais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
2019-08-31 įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele), kuriuo užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), o būtent – svetainės kambarys, įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 19–25);
2019-08-31 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuotas D. K. pranešimas apie tai, kad iš vakaro pranešėjos namuose buvo sumušti jos pažįstami: moteriai trenkta į veidą, pilvą, kraujuoja veidas, vyrui sutino sumuštas veidas. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), A. N., kuriai nustatytas 2,99 promilės girtumas, nurodė buvusi pažįstamo vyro sumuša išgertuvių metu 2019-08-31 apie 22 val. Dėl girtumo nesugebėjo tiksliai nupasakoti įvykio aplinkybių. VšĮ „Šiaulių Respublikinėje ligoninėje“ jai diagnozuotas skruostikaulio lanko lūžis su poslinkiu ir apatinio žandikaulio vainikinės ataugos lūžis, bei galvos sumušimas. Gydymo įstaigoje nukentėjusiajai apžiūros metu nustatytas 3,04 promilės girtumas, išleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 1);
2019-08-31 Telšių AVPK Akmenės r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu be aukščiau minėtų aplinkybių papildomai užfiksuota, jog įvykio vietoje buvusi pranešėja ir namo savininkė D. K. nurodė iš vakaro vartojusi alkoholį su A. N., šios draugu R. M. ir pažįstamu Ž. L. bei jo draugu Ž.. Būtent pastarasis, jos teigimu, išgertuvių metu 2019-08-30 apie 22 val. 00 min. sumušė A. N.. R. M. taip pat nurodė 2019-08-30 D. K. namuose kartu su drauge A. N. ir dar dviem pažįstamais vyrais vartojęs alkoholį, o vėliau vienas iš draugų sumušęs jo draugę. Tikslesnių įvykio aplinkybių nei R. M., nei D. K. nurodyti negalėję dėl girtumo (1 t., b. l. 13);
2019-08-31 Asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) įvykio vietoje apžiūrėta A. N. ir užfiksuotas kairės veido pusės ties smilkiniu patinimas (1 t., b. l. 48–51).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. N. parodė 2019-08-30 apie 19 val. 00 min. užėjusi pas pažįstamą D. K. į namus (duomenys neskelbtini). Tuomet į svečius atėjo D. K. pažįstamas ir atsinešė plastikinį butelį alaus. Ji nurodė minėto vyro nepažinojusi, mačiusi pirmą kartą. Jiems tryse geriant, atėjo ir jos sugyventinis R. M. su dar vienu nepažįstamu vyru, tiedu atsinešė du butelius po 0,5 l talpos degtinės. Tuomet penkiese vartojo alkoholinius gėrimus. Vyras, atėjęs su jos sugyventiniu R. M., jos teigimu, išgėręs tapo agresyvus, pradėjo kabinėtis prie R. M.. Kilus konfliktui jis rankomis ir kojomis sumušė jos sugyventinį, sudavė gal apie 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Ji puolė sugyventinį ginti, kai minėtas vyriškis vieną kartą spyrė ir jai į veidą, pataikė į kairę veido pusę, bei vieną kartą ranka trenkė į kairį antakį. Nuo smūgių ji nugriuvo ant grindų, tačiau sąmonės nurodė praradusi. Jai gulinčiai minėtas vyras griebė už plaukų ir pradėjo juos pešti. Tuo metu jos sugyventinis R. M. sumuštas sėdėjo ant fotelio susiėmęs pilvą, o D. K. ir pastarosios pažįstamas į konfliktą nesikišo, tačiau muštynes matė. D. K. telefonu pranešus apie įvykį policijai, ją ir sugyventinį sumušęs vyras iš namo pasišalino. Medikų pristatytai į VšĮ „Respublikinę Šiaulių ligoninę“, jai diagnozuotas žandikaulio lūžis dviejuose vietose bei veido sumušimas (1 t., b. l. 31–34 ).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu 2019-08-31 14 val. 05 min. A. N. užfiksuotas – 2,99 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 28).
2019-09-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota nukentėjusiąją A. N. atpažinus Ž. K., kaip ją sumušusį vyrą (1 t., b. l. 40–47).
2019-09-06 – 2019-09-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1238/2019(04) nustatyta, kad:
1. A. N. padaryti sužalojimai: kairio skruostikaulio lanko lūžis, apatinio žandikaulio kairės vainikinės ataugos lūžis, poodinės kraujosruvos viršugalvyje ir kairiame skruoste.
2. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku.
3. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais ar paviršiais.
4. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu.
5. A. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio skruostikaulio lanko ir apatinio žandikaulio kairės vainikinės ataugos lūžių, jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
6. Imant kiekvieną sužalojimą atskirai, kairio skruostikaulio lanko lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, apatinio žandikaulio kairės vainikinės ataugos lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, poodinė kraujosruva viršugalvyje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, poodinė kraujosruva kairiame skruoste kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
7. 2019-08-31 15 val. 19 min. A. N. tikrinimo alkotesteriu rezultatas 3,04 promilės. Duomenų apie A. N. blaivumą 2019-08-30 nėra (1 t., b. l. 60-61).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2019-08-30 apie 19 val. 00 min. paskambinęs savo draugui Ž. ir šis pasiūlęs išgerti. Pasak jo, judviejų tarpusavio santykiai anksčiau buvę geri. Tąkart dviese nuėjo pas jo sugyventinės A. N. draugę D., pavardės nežino, nusinešė degtinės butelį. D. namuose jau buvo A. N. ir kitas vyras, vardu Ž.. Penkiese kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė labai daug. Apie 22 val. 00 min., jo teigimu, tarp jo ir Ž. kilo žodinis konfliktas, tačiau nepamena, dėl ko susipyko. Konflikto metu Ž. gal 10 kartų kumščiais trenkė jam į veidą. Nuo paskutinio smūgio nukrito ant sofos, dėl ko dabar jam labai skauda nugarą, taip pat veidą ir kairę ranką, nes nuo smūgių buvo užsidengęs veidą rankomis. Pasak jo, Ž. smurtaujant, A. N. norėjo jį atitraukti. R. M. parodė matęs, kaip Ž. vieną kartą spyrė A. N. į veidą bei tampė ją už plaukų. Tada jau jis atitraukė Ž. nuo A. N.. Konflikto pabaigos teigia nepamenąs. Po muštynių D. iškvietė policiją, Ž. pabėgo iki pareigūnams atvykus (1 t., b. l. 63–66).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu 2019-08-31 14 val. 07 min. R. M. užfiksuotas – 2,66 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 28).
2019-09-06 – 2019-09-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1300/2019(04) nustatyta, kad:
1. R. M. kairės plaštakos V delnakaulio lūžis padarytas smūginio kontakto metu su buku kietu daiktu ar buku kietu paviršiumi.
2. Kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui.
3. Sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio.
4. R. M. kairės plaštakos V delnakaulio lūžis galėjo būti padarytas tiek suduodant tiesioginį smūgį buku kietu daiktu į kairę plaštaką, tiek ir griuviminės traumos metu, atsitrenkiant kaire plaštaka į buką kietą daiktą ar buką kietą paviršių.
5.-6. R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos V delnakaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 79).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad 2019-08-30, dienos metu pas ją atėjo draugė A. N., o sutemus – pažįstamas Ž. L.. Ji su A. N. vartojo alkoholinius gėrimus, netrukus atėjo ir pastarosios draugas R. M. su savo draugu Ž., kurį tąkart ji matė pirmą kartą. Vyrai atsinešė dar alkoholio ir jie toliau išgėrinėjo, tik Ž. L., jos nuomone, alkoholio nevartojo, nes ryte jam reikėjo į darbą. Girtas Ž., jos teigimu, pradėjo kabinėtis prie R. M., liepė šiam atsistoti ir muštis. R. M. atsistojo, tačiau nieko nedarė. Tada Ž. R. M. pradėjo mušti, sudavė labai daug smūgių kumščiais ir kojomis. Po vieno smūgio R. M. nukrito ir atsitrenkė į lovos kraštą, tačiau atgal Ž. nesudavė nė vieno smūgio. Ginti R. M. stojusiai A. N. Ž., pasak jos, taip pat sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bei tąsė ją už plaukų. Tuomet neapsikentusi ji pasakė iškviesianti policiją ir Ž. pabėgo, o ji paskambinusi iškvietė policijos pareigūnus. Teigia, po muštynių pastebėjusi sutinus A. N. ir R. M. veidus (1 t., b. l. 83–86).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. L. parodė, kad 2019-08-30 vakare jam paskambinusi draugė D. K. paprašė paskolinti pinigų. Apie 20 val. 30 min. nuvykęs rado ją su drauge A. N. neblaivias. Ten pasiliko pasikalbėti ir parūkyti su jomis. Netrukus atėjo R. M. ir Ž., kurio pavardės nežino. Nesuprato, ar vyrai atėjo neblaivūs, tačiau jie atsinešė tris butelius degtinės po 0,5 l talpos, kurią keturiese vartojo. Jis sėdėjo kartu, tačiau negėrė. Dėl ko kilo konfliktas tarp R. M. ir Ž., teigia nesupratęs, bet, vyrams apsistumdžius, jis iškart išėjo iš D. K. namų, nes jam tokie dalykai nepatinka, todėl negalėjo nurodyti, kas įvyko vėliau (1 t., b. l. 88–90).
BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, jeigu dėl to nukentėję prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jiems nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nekelia abejonių, jo kaltę nesunkiai sužalojus du žmones patvirtina ir visuma kitų aukščiau išvardintų įrodymų, šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog kaltinamasis Ž. K. mušdamas sužalojo A. N. ir R. M., padarydamas jiems nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl bausmės skyrimo.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nors sunkus girtumo laipsnis (2,66 promilės) alkoholio kiekio matuokliu kaltinamajam buvo nustatytas praėjus beveik parai po padarytos nusikalstamos veikos, tačiau kaltinamojo neblaivumo faktą ir nusikaltimo padarymo metu patvirtina tiek nukentėjusiųjų A. N. ir R. M., tiek liudytojų D. K. ir Ž. L. parodymai, šios aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis, patvirtinęs, jog vartojo alkoholį bei nurodęs girtumą turėjus įtakos nusikalstamam jo elgesiui, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo Ž. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarytas apysunkis tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimas dviejų žmonių atžvilgiu, padarymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas spontaniškai, kilus konfliktui išgertuvių metu, nukentėjusieji pretenzijų kaltininkui neturi, civilinių ieškinių nereiškia; nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: Ž. K. nusikalto neteistas; Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016-06-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, pradėtas jo atžvilgiu, nutrauktas nesant nusikalstamos veikos požymių (BPK 212 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (1 t., b. l. 99–100); administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus nebaustas (b. l. 101), dirba UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, nuketėjusiųjų atsiprašė (1 t., b. l. 102–104).
Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, suponuoja išvadą, jog ši nusikalstama veika nėra dėsningas Ž. K. elgesio rezultatas, o atsitiktinio pobūdžio nusikaltimas, todėl BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskyrus vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustačius mažesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.
Kadangi kaltinamasis Ž. G. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Vertinant BK 75 straipsnio taikymo galimybę Ž. K. atžvilgiu, pažymėtina, jog nors kaltinamasis Ž. K. padarė vieną apysunkį tyčinį smurtinį nusikaltimą, padarė žalą dviejų žmonių sveikatai, tačiau savo kaltę viso proceso metu pripažino visiškai, apgailestavo dėl savo poelgio, teismo posėdžio metu savo nusikalstamą veiką vertino neigiamai, tai rodo kaltinamąjį nesistengus sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, taipogi atsižvelgtina ir į buitinį, atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį – konfliktas kilo bendrų išgertuvių metu, tiek nukentėjusieji, tiek ir kaltinamasis buvo neblaivūs, vieni kitus pažinojo, teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji pretenzijų bei civilinio ieškinio kaltininkui nereiškia, Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį kaltinamasis pripažino ir sutinka atlyginti, anksčiau neteistas, turi nuolatinį darbą ir pajamas. Todėl, įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus, darytina išvada, jog atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamasis Ž. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams, Ž. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 10 punktuose nurodytos pareigos: tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo pobūdį, aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, siekiant kaltinamojo pataisymo, sulaikymo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, atsižvelgiant į teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą, teismo nuomone, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 mėnesių terminą šiai įmokai sumokėti (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 71 straipsnis, 75 straipsnio 4 dalis). Teismo nuomone, paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė savo dydžiu yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei nevaržys kaltinamojo labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Pradėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam Ž. K. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, naikintinos (1 t., b. l. 120–124). Paimtas dokumentas – Ž. K. vardu išduotas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtas prie bylos medžiagos, grąžintinas jam.
Dėl civilinio ieškinio.
Teisminio nagrinėjimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš Ž. K. 115,63 Eur turtinę žalą už R. M. ir A. N. gydymą (2 t., b. l. 3–5). Kartu su ieškiniu pateikti gydymo išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, jog už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, iš viso 115,63 Eur: 33,58 Eur – už R. M. ir 82,05 Eur – už A. M. gydymą.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu sutiko.
Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiųjų R. M. ir A. N. 115,63 Eur dydžio gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ką patvirtina ieškovės pateikti gydymo paslaugų apskaitos išrašai. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 31 straipsnio 1 punktu, 34 straipsnio 1 punktu, yra pagrindas iš kaltinamojo priteisti 115,63 Eur išlaidas už nukentėjusiųjų R. M. ir A. N. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusieji A. N. ir R. M. civilinio ieškinio nepareiškė.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. K. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 10 punktais, Ž. K. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam šias pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 71 straipsniu, 75 straipsnio 2, 4 dalimis, Ž. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250,00 Eur) (dviejų šimtų penkiasdešimt Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jai sumokėti.
Išaiškinti Ž. K., jog paskirta įmoka turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Luminor Bank AS“, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą.
Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai.
Priteisti iš Ž. K. 115,63 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 63 ct) žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“.
Kaltinamajam Ž. K. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Ž. K. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtą prie bylos medžiagos, grąžinti jam.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.