Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: priteisti iš atsakovo išlaikymą po 298,50 Eur per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki kol ji baigs (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV b (12) klasę, t. y. iki 2022 m. birželio mėn.; priteisti 912,50 Eur (298,50 Eur – 116 Eur = 182,50 Eur x 5) įsiskolinimą už 2021 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2022 m. sausio mėn., vasario mėn. bei kovo mėn.

Ieškovė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) tėvams V. B. ir R. R. gimė ji, dukra G. R.. Tėvai santuokos nebuvo sudarę. Po tam tikro laiko tėvai nustojo gyventi kartu. 2006 m. spalio 19 d. Klaipėdos m. apylinkės teismas nutartimi priteisė iš atsakovo R. R. periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamus 180 Lt (52 Eur) jos išlaikymui iki jos pilnametystės. 2012 m. liepos mėn. 5 d. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu pakeitė išlaikymo dydį ir nustatė atsakovui mokėti po 400 Lt (116 Eur). (Duomenys neskelbtini) ji tapo pilnamete.

Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai su ja nebendrauja. Kreipimosi į teismą metu ji yra moksleivė, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje IV b (12) klasėje. Teigia, jog atsakovo mokama išlaikymo suma yra ženkliai per maža ir neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, su tokia pinigų suma neįmanoma patenkinti elementarių besimokančio jaunuolio poreikių. Jos būtiniausios išlaidos sudaro 597 Eur. Ji nedirba, kadangi darbo dienomis mokosi, pamokos trunka nuo 8 val. ryto iki 16 val. vakaro, savaitgaliais dirbti nėra galimybės, kadangi reikia ruoštis abitūros egzaminams, siekiant įstoti į universitetą. Papildomai lankosi pas matematikos bei lietuvių kalbos korepetitorius. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Kreipimosi į teismą metu gyvena su trečiuoju asmeniu, savo mama V. B.. Mama moka visus mokesčius, perka maistą ir tenkina visus jos (ieškovės) būtinus poreikius. Mama dirba profesijos mokytoja (duomenys neskelbtini) ir iš gaunamo darbo užmokesčio išlaiko ne tik ją (ieškovę), bet ir dar vieną savo nepilnametę dukrą.

Ieškovės teigimu, atsakovo mokamas išlaikymas yra per mažas ir nepatenkina būtiniausių jos poreikių, mano, kad atsakovas turėtų per mėnesį mokėti 298,50 Eur, o ne 116 Eur.

Atsakovas atsiliepimu prašo: ieškovės ieškinio dalį dėl 298,50 Eur išlaikymo priteisimo atmesti, sutinka mokėti išlaikymą G. R. po 116 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki kol G. R. baigs (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV b (12) klasę; ieškovės ieškinio dalį dėl 912,50 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad sutinka mokėti dukrai po 116 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki kol ieškovė baigs (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV b (12) klasę, nes mokėti ieškovės prašomo 298,50 Eur dydžio išlaikymo jis neturi galimybių. Nurodo, kad darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. sausio 1 d. iki atsiliepimo pateikimo momento jam tęsiasi nedraudžiamasis laikotarpis. Nuo 2022 m. kovo 10 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsiliepimo pateikimo metu ir šioje darbovietėje jam yra nedraudžiamasis laikotarpis, todėl negauna darbo užmokesčio, išmokų, kitų pajamų, iš kurių būtų galima teikti ieškovei jos prašomą 298,50 Eur dydžio išlaikymą. Šiuo metu jis save išlaiko iš sutaupytų piniginių lėšų, kurių vos pakanka asmeniniams poreikiams tenkinti. Vien už komunalinius mokesčius jis patiria nuo 147,12 Eur iki 303,10 Eur išlaidų.

Atsakovas pažymi, jog nustatant išlaikymo dydį, svarbu atsižvelgti ir į jo sveikatos būklę. Jam yra nustatyta hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo. Pastebi ir tai, kad ieškovės motina (trečiasis asmuo) iki ieškovės pilnametystės niekad nereikšdavo jam pretenzijų dėl išlaikymo dydžio, ją tenkindavo 116 Eur dydžio mokamas išlaikymas. Akcentuoja, kad ieškovei sulaukus pilnametystės, jis (atsakovas) teikė bei iki šiol teikia išlaikymą po 116 Eur kas mėnesį. Jis niekad neatsisakydavo ir iki šiol neatsisako dukrai teikti materialinį išlaikymą, tačiau svarbu įvertinti jo finansines galimybes. Atsakovas nurodo, kad ieškovė niekada nenorėjo su juo bendrauti, todėl akivaizdu, kad ieškovė siekia vien materialinės naudos.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovas nurodo, kad ieškovei sulaukus pilnametystės, jis teikė bei iki šiol teikia išlaikymą po 116 Eur kas mėnesį, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Į teismo posėdį trečiasis asmuo neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė tenkinti ieškinį. Rėmėsi ieškinyje nurodytais motyvais. Patikslino, kad mokslo metai ieškovei baigėsi 2022 m. liepos 15 d., kai gavo brandos atestatą. Nurodė, kad atsakovas turi galimybę teikti didesnę paramą, nes turi nekilnojamojo turto, jo finansinė padėtis nėra bloga. Ieškovė nuo 2022 m. birželio mėn. dirbo (1 mėn.), už gautus pinigus nusipirko kompiuterį. Ieškovė, iki kol baigė mokyklą, gyveno su mama ir sese bute. Trečiajam asmeniui ieškovę padėjo išlaikyti artimieji. Akcentavo, kad ieškovės išlaikymui reikia minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, kurio nereikia įrodinėti.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepimo motyvais. Paaiškino, kad dukra nenori su juo bendrauti, norėjo ją pasveikinti pilnametystės proga, tačiau ji atsisakė. Pažymėjo, kad nurodytos ieškovės išlaidos yra visiškai nepagrįstos. Teigė, jog jis turi problemų su sveikata. Turi labai aukštą spaudimą ir problemų su širdimi, todėl negali dirbti. Taip pat nurodė, kad turi nekilnojamojo turto. Vieną iš objektų nuomoja, tačiau nuomos mokesčio negauna, nes ten gyvena jos draugės dukra su draugu, kuriam nuomos sutarties reikėjo dėl darbo. Nurodė, kad yra neapmokamose atostogose, nedarbingumo neturi, nes jam niekas jo neduoda. Šiuo metu neturi pajamų, vasara gyveno pas sesę kaime, jo sugyventinė prižiūri butą, jį išlaiko.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepimo motyvais. Akcentavo, kad ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos patirtas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė G. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo R. R. ir trečiojo asmens V. B. dukra.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-392-512/2012 pakeitė 2006 m. spalio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir iš R. R. priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai G. R. periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. gruodžio 7 d. – iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete. Sulaukusi pilnametystės, ieškovė tęsė mokslus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. 2022 m. liepos 15 d. ieškovei išduotas brandos atestatas.

Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. G. R. yra Vilniaus universiteto mikrobiologijos studentė.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą po 298,50 Eur per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki kol ji baigs (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV b (12) klasę. Posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino, kad ieškovė mokslus baigė 2022 m. liepos 15 d., t. y. kai buvo išduotas brandos atestatas. Taip pat ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą už 2021 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2022 m. sausio mėn., vasario mėn. bei kovo mėn. 912,50 Eur (298,50 Eur – 116 Eur = 182,50 Eur x 5).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovės prašymai dubliuojasi, t. y. ieškovė prašo priteisti paramą nuo (duomenys neskelbtini) iki kol ji baigs gimnaziją, taip pat prašo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. (iki kreipimosi į teismą). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad prašomos paramos priteisimo bei įsiskolinimo laikotarpiai persidengia, teismas sprendžia, jog yra pagrindas šioje byloje spręsti klausimus dėl paramos įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos bei paramos priteisimo nuo ieškinio padavimo dienos 2022 m. kovo 15 d. iki gimnazijos baigimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismas pastebi, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Dėl paramos ieškovei teikimo (ne)būtinumo iki baigiant gimnaziją

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, nuolatinių pajamų negauna, iki baigiant mokyklą gyveno kartu su mama V. B. motinos bute. Atsižvelgiant į paminėtus duomenis, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis buvo sunki (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kitas iš paramos būtinumo kriterijų – sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Iš byloje pateikto 2022 m. brandos atestato matyti ieškovės metiniai balai: lietuvių kalba ir literatūra – 8, anglų kalba – 9, istorija – 10, matematika – 7, biologija – 8, chemija – 9, technologijos – 10, fizinis ugdymas – 10. Valstybinių egzaminų balai: lietuvių kalba ir literatūra – 86 proc., anglų kalba – 84 proc., matematika – 50 proc., biologija – 58 proc.

Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina ir leidžia daryti išvadą, jog ieškovės pažangumas gimnazijoje buvo aukštas ir ji sąžiningai vykdė pareigą mokytis (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vertinant aplinkybes, ar išnaudotos visos protingos galimybės ieškovei pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, nustatyta, jog ieškovė mokėsi mokykloje, ruošėsi brandos egzaminams, todėl darytina pagrįsta išvada, jog ieškovės galimybės pačiai pasirūpinti savo išlaikymu nuo pilnametystės iki kol baigė mokyklą buvo akivaizdžiai ribotos.

Sutiktina, jog tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Tačiau teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjas siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Taigi atsakovas turi pareigą padėti ieškovei pilnametei dukteriai įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo.

Kaip jau buvo nustatyta, ieškovė savarankiškų nuolatinio pobūdžio pajamų, nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Iki mokyklos baigimo ją išlaikė motina, pati savęs išlaikyti negalėjo, nes mokėsi gimnazijoje. Ieškovė turėjo pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turėjo teisę ir pareigą susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Tikslas siekti išsilavinimo yra remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją, o aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų moksleiviams siekti pabaigti mokyklą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotinas paramos būtinumas ieškovei iki kol ji mokėsi gimnazijoje (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog ir atsakovas neginčijo paramos būtinumo ieškovei jai besimokant gimnazijoje.

Dėl atsakovo (ne)galimybės teikti paramą

Remiantis bylos duomenimis, atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad atsakovas yra neapmokamose atostogose. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. buvo nedarbingumo atostogose. Posėdžio metu atsakovas teigė, kad dirbti negali dėl blogos sveikatos, pajamų negauna, vasarą gyveno kaime pas sesę, užsiimdavo pavieniais darbais. Šiuo metu gyvena iš santaupų. Iš e.sveikatos duomenų matyti, kad ieškovui diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo. Atsakovui nuosavybės teise priklauso: butas, adresu (duomenys neskelbtini); 53/100 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini); butas, adresu (duomenys neskelbtini); garažas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); automobilis „Honda“, 2006 m.

Atsakovo teigimu, jis iš esmės neprieštarauja dėl būtinumo teikti dukrai 116 Eur paramą, tačiau nurodo, kad 298,50 Eur paramos teikti neišgali, jis turi sveikatos problemų, dirbti bet kokio darbo negali, neturi pajamų.

Minėta, jog sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnamečiam vaikui, turi būti įvertinama reali tėvų galimybė teikti išlaikymą.

Nagrinėjamu atveju teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius apie jo gaunamas menkas pajamas. Pažymėtina, kad atsakovas turi net kelis nekilnojamojo turto objektus (butai, garažas, žemės sklypas), kas nelaikytina bloga finansine padėtimi. Iš VĮ Registrų centro išrašų duomenų matyti, jog atsakovas su D. V. yra sudaręs buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Įstatymas reglamentuoja, jog nuomos sutartis yra atlygintinas sandoris, todėl, nors atsakovas posėdžio metu neigė pajamas iš nuomos bei nurodė, kad nežino nuomos sutarties turinio, tačiau šiuo atveju teismas sprendžia, kad tokie atsakovo teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir yra tik gynybinė pozicija, siekiant deklaruoti savo sunkią materialinę padėtį. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuomos sutartis yra išviešinta, todėl atsakovui turi būti žinomas nuomos sutarties turinys ir numatytos gauti pajamos iš nuomos, o tai, kad jis galimai, jo teigimu, iš savo draugės dukros šių pajamų negauna, yra jo prisiimta rizika dėl savo finansinės padėties.

Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo teiginius, susijusius su jo sveikata bei jos daroma įtaka jo darbingumui. Remiantis byloje pateiktais duomenimis matyti, jog atsakovui nustatyta hipertenzinė širdies liga (aukštas kraujospūdis), tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad dėl šios diagnozės atsakovas negali dirbti ar kad būtų apribotas jo darbingumas, jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovui šiuo metu būtų paskirtas gydymas, dėl to jam būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo teiginiai, kad metų gale jam bus atlikti tyrimai ir galima operacija (gydymas), nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, t. y. byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas apskritai yra registravęs savo vizitą pas specialistą dėl gydymo. Atsakovo paaiškinimai, kad, šeimos gydytojo teigimu, šiuo metu nėra lėšų siųsti jį gydyti, taip pat niekuo nepagrįsti. Todėl šie atsakovo teiginiai laikytini deklaratyvūs, nepaneigiantys atsakovo galimybės dirbti ir užsidirbti (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Bylos duomenimis, atsakovas dirba dviejose darbovietėse. Darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo ir balandžio mėn. gavo apytiksliai 1 400 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad atsakovui yra suteiktos neapmokamos atostogos. Posėdžio metu atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl, jei jis dėl sveikatos negali dirbti, jam nėra suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas, o imamos nemokamos atostogos. Teismas tokias aplinkybes vertina, kaip paties atsakovo nenorą dirbti bei užsidirbti, iš ko negalima daryti išvados apie atsakovo sunkią finansinę padėtį.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas turi turto, gali dirbti, gauti didesnes pajamas ir turi galimybę teikti didesnę paramą pilnamečiam vaikui negu 116 Eur. Taigi, apibendrinant konstatuotina, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas dėl turtinės padėties negalėjo teikti didesnės nei 116 Eur paramos ieškovei, kol ji mokėsi gimnazijoje (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl paramos dydžio

Ieškovė prašo priteisti paramą periodinėmis išmokomis po 298,50 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol baigs gimnaziją 2022 m. liepos mėn. Ieškovė pateikė detalizuotą išlaikymo paskaičiavimą metams: 1 600 Eur – būstas (komunaliniai mokesčiai), 150 Eur – mokymosi priemonės (pratybos, kanceliarinės prekės), 50 Eur – privaloma mokyklinė apranga (švarkas, megztinis), 450 Eur matematikos ir 540 Eur lietuvių k. – korepetitoriai, 150 Eur – patalynė, rankšluosčiai, antklodės, pagalvės, 700 Eur – drabužiai, 400 Eur – avalynė, 54 Eur – transportas (vežimas automobiliu, autobuso bilietai), 300 Eur – vaistai, vitaminai, 40 Eur – vaiko gyvybės draudimas, 120 Eur – telefono sąskaita, 720 Eur – maistas mokykloje, 1 500 Eur – maistas namuose, 400 Eur – kompiuteris, 350 Eur – pramogos (šventės, knygos, laisvalaikis, mokyklinės ekskursijos). Iš viso 8 004 Eur, 1 mėnesio išlaikymui 667 Eur, minusuojami 70 Eur vaiko pinigai, galutinė suma – 597 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad turi sveikatos sutrikimų (alergija, odos ligos), kuriems reikalingos papildomos lėšos, vaistai, priemonės.

Kaip minėta, CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl šiuo atveju ieškovė, reikalaudama paramos, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė ir pateikė detalizuotą poreikių lentelę, tačiau byloje nepateikti įrodymai (išskyrus el. sąskaitą už kompiuterį), pagrindžiantys šių išlaidų dydžius. Atsakovas, ginčydamas paramos dydį, savo paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį paramos dydį, į bylą neteikė.

Analizuojant ieškovės pateiktą lentelę, nustatyta, kad ieškovė nurodė, jog už matematikos ir lietuvių kalbos korepetitorius per metus jai buvo reikalinga 990 Eur suma. Vertindamas tokių išlaidų pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė byloje nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio šių išlaidų pagrįstumą, t. y. byloje nėra pateikta jokio korepetitoriaus patvirtinimo, kad ieškovė lankė papildomus užsiėmimus (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pastebėtina ir tai, kad byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovei apskritai buvo būtini papildomi užsiėmimai. Nors byloje yra pateikti ieškovės pažymių vidurkiai mokslo metų metu bei valstybinių egzaminų rezultatai, tačiau šie duomenys niekaip nei paneigia, nei patvirtina, kad ieškovei buvo būtina naudotis korepetitorių paslaugomis, kad ji jomis realiai naudojosi ir dėl to patyrė papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo šių išlaidų priskirti prie būtinų paramos lėšų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas taip pat vertina kaip niekuo nepagrįstas ieškovės nurodomas 40 Eur išlaidas patiriamas gyvybės draudimui. Visų pirma, ieškovė byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Antra, posėdžio metu ieškovės atstovė negalėjo konkrečiai nurodyti, koks tai draudimas, pagal įmokos sumos dydį darė prielaidą, kad tai draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju ieškovės nurodomos išlaidos draudimui yra nieko nepagrįstos (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, net vertinant, kad ieškovė yra sudariusi draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, tokios išlaidos nepriskirtinos prie būtinųjų išlaidų, o vertintinos kaip pačios ieškovės pasirinkimas turėti papildomą užtikrinimą išlaidoms, jeigu įvyktų nelaimingas atsitikimas.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės nurodomų 400 Eur išlaidų kompiuteriui. Iš byloje pateikto Topo centro elektroninio čekio matyti, kad 2022 m. birželio 6 d. buvo išrašytas 921,99 Eur sumos elektroninis čekis už nešiojamąjį kompiuterį bei papildomą įrangą. Posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė negalinti tiksliai pasakyti, kokiu ir kieno kompiuteriu iki naujo kompiuterio įsigijimo naudojosi ieškovė. Vertinant byloje pateiktą čekį, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šias išlaidas patyrė būtent ieškovė, tačiau nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, jog esminės reikšmės naujo kompiuterio įsigijimas 2022 m. birželio mėn. nesudaro. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė kreipėsi į teismą 2022 m. kovo mėn. ir jau tada nurodė patirianti išlaidas kompiuteriui, kuris reikalingas mokslams. Teismas pastebi, jog visuotinai žinoma, kad moksleiviai atlikdami tiek rašto darbus, tiek ruošdamiesi pamokoms ir rinkdami reikiamą informaciją naudojasi kompiuteriu. Todėl, vertinant tokias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nepaisant to, kad ieškovė naują kompiuterį galimai įsigijo 2022 m. birželio mėn., tačiau ir iki tol jai buvo reikalinga ši įranga mokslams, dėl ko darytina išvada, kad buvo patiriamos ir išlaidos. Be to, pastebėtina, jog ieškovės nurodomos 400 Eur išlaidos metams už kompiuterį, kuris būtinas mokslams, yra protinga ir adekvati, todėl šios išlaidos priskirtinos prie būtinųjų paramos išlaidų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vertinant kitas ieškovės nurodytas išlaidas, matyti, jog jos atitinka visuotinai žinomas kainas, yra protingos ir racionalios. Pastebėtina, jog, nors atsakovas tiek atsiliepimu, tiek posėdžio metu ieškovės nurodomas išlaidas laikė nepagrįstomis bei perteklinėmis, tačiau savo pozicijos negalėjo pagrįsti, tik deklaratyviai teigė, jog jis, būdamas jaunas, nesirgo, todėl ir ieškovei nėra būtini vaistai ir vitaminai, jam užtenka tik vieno rankšluosčio, todėl ir ieškovės nurodomos išlaidos patalynei ir kt. yra per dideles. Kitų išlaidų atsakovas neginčijo, nurodė, kad nežino, kokių sumų reikėjo jo dukrai iki baigiant mokyklą.

Teismas atskirai pastebi, kad, nors byloje nėra pateikta duomenų, kokios išlaidos yra patiriamos būsto išlaikymui, kiek asmenų gyvena bute, tačiau pats atsakovas nurodė, kad ieškovė gyvena su mama (trečiuoju asmeniu) ir kita jos dukra, kad komunaliniams mokesčiams reiktų apie 50 Eur. Teismas, įvertinęs visuotinai žinomas būsto išlaikymo kainas, daro išvadą, kad ieškovės nurodyta ir jai tenkanti 44,44 Eur suma būsto išlaikymui yra pagrįsta (CPK 185 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, jog ieškovės poreikiams tenkinti reikalinga suma – 581 Eur (6 974 Eur/12 mėn.). Kadangi ieškovė gavo vaiko pinigus (73,50 Eur), kurie taip pat priskiriami išlaikymui, ieškovei reikalinga parama mokantis mokykloje buvo 508 Eur.

Taigi, atsižvelgiant į ieškovės galimybes savarankiškai pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis mokantis gimnazijoje, atsakovo galimybes teikti išlaikymą (paramą) savo pilnametei dukrai, taip pat įvertinus visuotinai žinomus būtinųjų prekių kainų pokyčius rinkoje, darytina išvada, kad 255 Eur išlaikymo (paramos) suma atitiks protingumo, sąžiningumo kriterijus bei šalių lygiateisiškumą (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė išlaikymą priteisti iki ji baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją, t. y. iki birželio mėn. Posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad išlaikymas turėtų būti priteisiamas iki 2022 m. liepos 15 d., kai ieškovei buvo išduotas brandos atestatas, nurodydama, jog būtent ši data laikytina ieškovės mokslų baigimo data.

Teismas negali sutikti su ieškovės atstovės teiginiais ir pažymi, jog posėdžio metu pati ieškovės atstovė patvirtino aplinkybę, jog ieškovė jau birželio mėn. dirbo, kas, anot atstovės, sudarė ir galimybę ieškovei įsigyti naują kompiuterį. Teismas pastebi, jog parama pilnamečiam vaikui skiriama, kai jis, nors įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti. Šiuo atveju ieškovės atstovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė, jau birželio mėn. dirbdama, turėjo galimybes dirbti ir užsidirbti lėšų savo poreikiams. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog brandos egzaminų sesija paprastai baigiasi anksčiau negu išduodamas brandos atestatas, todėl pilnamečiam moksleiviui yra galimybės ir iki brandos atestato pasirūpinti lėšomis savo išlaikymui.

Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, konstatuotina, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovo po 255 Eur išlaikymą kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol ji baigė (duomenys neskelbtini). gimnaziją, t. y. iki 2022 m. birželio mėn. (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl paramos įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 912,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovas teigia, jog iki šiol teikia ieškovei 116 Eur dydžio išlaikymą, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomas ir CK 3.200 straipsnis, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia pilnametystės sulaukusio asmens teisė pripažįstama ir teismų praktikoje. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

Taigi ieškovės teisė reikalauti iš atsakovo išlaikymo (paramos) CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirado nuo tapimo pilnamete dienos, kai dar mokėsi vidurinėje mokykloje. Nuo to momento ieškovei buvo reikalinga parama, o atsakovas paramą teikė ne visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovei turi būti priteistas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė minimu laikotarpiu mokėsi, siekė gerais pažymiais baigti mokyklą, jog galėtų įstoti į aukštąją mokyklą, todėl tuo metu negalėjo užsidirbti lėšų pragyvenimui. Taip pat pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog iki ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovės turtinė padėtis būtų iš esmės kitokia, nei ieškinio pareiškimo metu.

Dėl atsakovo teiginių, jog ieškovė su juo nebendrauja, teismas atkreipia dėmesį, kad tokios aplinkybės neturi esminės įtakos nei sprendžiant išlaikymo, nei įsiskolinimo dydį.

Teismas jau konstatavo, jog atsakovas prie ieškovės paramos turėtų prisidėti 255 Eur, todėl pakartotinai dėl to paties nepasisako. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas, ieškovei tapus pilnamete, kiekvieną mėnesį teikė po 116 Eur paramą, kas neatitiko ieškovės poreikių.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, įvertinęs tai, jog byloje ginčo, kad atsakovas nuo ieškovės pilnametystės teikė 116 Eur paramą, ką patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai duomenys, taip pat įvertinęs tai, jog bylos nagrinėjimo iš esmė bei teismo sprendimo priėmimo metu ieškovė jau yra baigusi mokyklą, sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 973 Eur ((255 Eur – 116 Eur) x 7 mėn.) išlaikymą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki kol ji baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją, t. y. 2022 m. birželio mėn. (CK 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Ieškovei buvo suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma, pagal kurią patirtos 326,60 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Iš dalies (76 proc.) tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinas 22 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) bei 248,22 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Atsakovas byloje patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina 240 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. R. iš atsakovo R. R. 973 Eur išlaikymą (paramą) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki kol ji baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją, t. y. 2022 m. birželio mėn.

Priteisti atsakovui R. R. iš ieškovės G. R. 240 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. R. į valstybės biudžetą 22 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo R. R. 248,22 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini)), AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.