Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja K. Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27220-2016-5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. (I. K.) nuteistas pagal BK 178 str. 4 d. 24 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 16 parų areštas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. K. nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2015 m. gruodžio 21 d. apie 19.30 val. prekybos centre „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, paėmė iš lentynos ir palto kišenėje paslėpė, tokiu būdu pagrobė dvi „Calvin Klein“ pinigines, vienos vertė 84,90 eurų, bendra pagrobto turto vertė 169,80 Eur.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai susipažinęs su byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis konstatuoja, kad paskirti I. K. švelnesnės rūšies bausmę už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam I. K. gali būti pasiekti paskiriant švelnesnės rūšies bausmę nei areštas, šioje byloje nenustatė.

BK 178 str. 4 d. numato, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Apylinkės teismas už nusikalstamos veikos padarymą I. K. skyrė savo rūšimi griežčiausią, tačiau dydžiu (BK 49 str. 3 d. numato, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.) už sankcijos vidurkį mažesnę 24 parų arešto bausmę ir, vadovaudamasis BK 64¹ str., paskirtą bausmę I. K. sumažino trečdaliu. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad I. K. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Anksčiau jis buvo teistas 28 kartus, naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, nepraėjus nei metams po laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2014-06-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, atlikimo. Jis turi galiojančių administracinių nuobaudų už smulkų svetimo turto pagrobimą pagal ATPK 50 str. I. K. yra jauno amžiaus, neturi šeimos ir materialiai išlaikomų asmenų, baudžiamojo nusižengimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu nedirbo. I. K. nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas konstatavo, kad visa šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam turi būti paskirta arešto bausmė.

Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam I. K. bausmę, jau atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybe aplinkybę, t. y. į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, bei į tai, kad nenustatyta I. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad I. K. padarė nusikalstamą veiką neišnykus teistumui. Nuteistojo I. K. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Jis eilę kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas – vagystes, plėšimus (b. l. 107-136), taip pat baustas už vagystes iš parduotuvių Didžiojoje Britanijoje (b. l. 135-136), ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkų svetimo turto pagrobimą (b. l. 76-106). Nuteistojo I. K. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Kaip minėta, I. K. yra recidyvistas ir tyčinius nusikaltimus daro sistemingai. Anksčiau nuteistajam I. K. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios.

Šie nuteistąjį I. K. charakterizuojantys duomenys akivaizdžiai neduoda pagrindo jam paskirti švelnesnę nei areštas bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, I. K. už tyčinį baudžiamąjį nusižengimą paskirta arešto bausmė yra adekvati jo padarytai veikai ir atitinka BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis nuteistajai bus areštas. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad nuteistajam paskyrus švelnesnės rūšies bausmę nebūtų pasiekti bausmės tikslai, kadangi apeliantas visiškai nepaiso jam taikytų poveikio priemonių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą atmesti.