- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-186-544/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-000575-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, V. B.
- Atsakovas
- V. B., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-186-544/2018
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ ir V. B. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2017 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-724-758/2017 pagal ieškovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei V. B. dėl darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 13 d. sprendimo panaikinimo ir ieškovės V. B. ieškinį atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 13 d. sprendimo dalies panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau ir – Darbo ginčų komisija) 2017 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sprendimas) ir palikti galioti 2016 m. gruodžio 27 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Įsakymas), kuriuo gydytojai (duomenys neskelbtini) V. B. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas bei priteisti patirtas atstovavimo išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad, skiriant drausminę nuobaudą gydytojai V. B., priešingai nei konstatuota Darbo ginčų komisijos Sprendime, nebuvo padaryta drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų, drausminė nuobauda buvo skirta Lietuvos Respublikos Darbo kodekse (toliau ir – DK), kuris galiojo iki 2017 m. liepos 1 d., nustatytais terminais ir tvarka. Įstaigos vidaus tvarkos taisyklės neįtvirtino privalomo reikalavimo, jog darbuotojo padarytas pažeidimas, prieš skiriant drausminę nuobaudą, būtų apsvarstytas įstaigos Etikos komisijos posėdyje, o jame priimtas sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Šio darbo drausmės pažeidimo ištyrimui sudarytoje komisijoje dalyvavo ir Etikos komisijos pirmininkė, o komisija dėl to, kad padarytas darbo drausmės pažeidimas, pasisakė vienbalsiai. Darbo ginčų komisija nepasisakė dėl drausminės atsakomybės pagrindų. Ieškovė tvirtino, jog iš faktinių bylos aplinkybių yra akivaizdu, kad gydytoja V. B. pacientės akivaizdoje atvirai konfliktavo su kolegomis, sudarė konfliktinę situaciją, taip užkirsdama kelią pacientei gauti pažymą, jos elgesys neatitiko gydytojui keliamų aukšto elgesio ir profesinės etikos laikymosi standarto, tokiu elgesiu būdu gydytoja pažeidė darbo drausmę, DK 234 straipsnį, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) darbuotojų elgesio kodekso reikalavimus, Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekso 19 punktą. Todėl drausminė nuobauda jai skirta pagrįstai ir tinkamai parinkta įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Ieškovė V. B. pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos Sprendimo dalį dėl atsisakymo nagrinėti jos prašymą dėl 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, nepriteisimo ir jas priteisti, taip pat prašė priteisti jos patirtą 1000 Eur neturtinę žalą, 128,71 Eur turtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad Darbo ginčų komisija, nors panaikino jai skirtą drausminę nuobaudą, tačiau nepagrįstai, kaip nepriskirtą jos kompetencijai, atsisakė nagrinėti bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė nagrinėjant ginčą ikiteisminėje instancijoje, priteisimo klausimą. Pagal Darbo ginčų komisijos darbą reglamentuojančius teisės aktus ji savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (toliau ir – CPK), šiuo klausimu formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią darbo ginčų komisija turi nagrinėti ir spręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą, kai jis iškyla (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ikiteisminėje ginčo sprendimo institucijoje patyrė 850,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios turi būti priteistos pilna apimtimi, nes jas pagrindė įrodymais, jos yra protingo dydžio ir atitiko rekomenduojamus dydžius. Ieškovės nuomone, Darbo ginčų komisija jai CK 6.250, DK 250 straipsnių pagrindu nepagrįstai nepriteisė 1000 Eur neturtinės ir 128,71 Eur turtinės žalos, nors tam buvo nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl aiškiai neteisėtai ir nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos paskyrimo pablogėjo jos sveikata, patyrė stresą, galvos skausmus, bendrą silpnumą, baimės jausmą, ėmė blogai miegoti ir jaustis, atsirado fizinės sveikatos sutrikimų ir neigiamos pasekmės jos reputacijai. Dėl patirtų išgyvenimų po neteisėtai paskirtos nuobaudos paskyrimo teko gydytis, todėl patyrė 128,71 Eur žalos pirkdama medikamentus.