Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos P. N., atstovaujamos atstovo advokato Algimanto Ruginio, pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – atitinkamo darbo laikotarpio įskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. balandžio 5 d. iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos P. N. pareiškimą, kuriuo ji prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu nuo 1969 m. liepos 5 d. iki 1971 m. gegužės 28 d. dirbo Mažeikių rajono Kirovo kolūkyje kasininke-apskaitininke bei jai buvo mokamas darbo užmokestis, todėl šis laikotarpis įskaitytinas į pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Nurodė, kad minimu laikotarpiu apie jos išdirbtą dienų minimumą Mažeikių rajono Kirovo kolūkyje dokumentų, t. y. atsiskaitymo už darbą apskaitos knygų, nerasta, nes likviduojant kolūkį šios knygos archyvui saugoti neperduotos. Darbo laikotarpis, dėl kurio prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra reikšmingas, nes pareiškėjai būtų paskirta didesnė, nei apskaičiuota ir mokama valstybinio socialinio draudimo fondo senatvės pensija, nes apskaičiuojant pensijos dydį, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nebuvo įskaitytas darbo stažas, įgytas laikotarpiu nuo 1969 m. liepos 5 d. iki 1971 m. gegužės 28 d.

Teismo posėdžio metu pareiškėja P. N. paaiškino, kad ji nuo 1969 m. liepos 5 d. iki 1971 m. gegužės 28 d. dirbo Mažeikių rajono Kirovo kolūkyje kasininke-apskaitininke, gaudavo darbo užmokestį, buvo priimta į kolūkio narius, gavo dirbamos žemės. Apie jos darbą buvo padaryti įrašai darbo knygelėje, jos priėmimo į darbą bei atleidimo iš jo klausimus sprendė kolūkio susirinkimas, tai patvirtina teismui pateikti išrašai iš darbo knygelės ir Mažeikių rajono Kirovo kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo bei valdybos posėdžių protokolų išrašai, tačiau skaičiuojant pensiją šis darbo laikas nebuvo įskaitytas į darbo stažą.

Liudytoja A. S. parodė, kad ji nuo 1964 metų iki 1969 m. dirbo Mažeikių rajono Kirovo kolūkyje kasininke-apskaitininke, po to pradėjo dirbti vyr. buhaltere, o į jos vietą buvo priimta P. N., kuri kasininke-apskaitininke dirbo iki 1971 metų vasaros.

Liudytoja S. A. parodė, kad ji laikotarpiu nuo 1962 metų iki 1972 metų dirbo Mažeikių rajono Kirovo kolūkyje mechaninėse dirbtuvėse apskaitininke, vėliau fermos vedėja. Nuo 1969 metų pradėjo dirbti ekonomiste ir dirbo kartu su pareiškėja, jų kabinetai buvo šalia. Tuo metu kontoros darbuotojai neprivalėjo dirbti laukuose, nes jų darbo valandos buvo nustatytos ir privalėjo tą laiką dirbti savo darbą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymu (toliau vadinama - Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 nutarimu Nr. 1156, (toliau – Nuostatai). Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio 1 d.) visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas. Nuostatų 16 punkte nurodyta, kad kolūkio narių darbo laikas iki 1966 m. sausio 1 d. į stažą įskaitomas neatsižvelgiant į tai, ar kolūkietis išdirbo darbo dienų (darbadienių) minimumą, išskyrus nesukakusius 16 metų kolūkio narių vaikus, į kurių stažą įskaitomas dokumentais įrodytas faktiškai dirbtas dienų skaičius. Kolūkio nariams, dirbusiems kolūkyje po 1966 m. sausio 1 d., į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įkaitomi vieneri kalendoriniai darbo metai, jeigu jie išdirbo nustatytą privalomą darbo dienų minimumą arba neišdirbo nustatyto darbo dienų minimumo kalendoriniais metais dėl pateisinamų visuotinio kolūkiečių susirinkimo ar kolūkio valdybos nutarimu pripažintų priežasčių. Ar priežastys gali būti pateisinamos, svarstydavo kolūkio narių visuotinis susirinkimas. Taigi, jeigu po 1966 m. sausio 1 d. nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas neišdirbtas be pateisinamą priežasčių arba šios priežastys kolūkio valdybos ar visuotinio kolūkiečių susirinkimo nebuvo svarstytos, arba nėra duomenų apie tai, koks buvo nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, į stažą įskaitomas faktiškai dirbtų dienų skaičius.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 24 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus vertindamas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu teismo posėdyje. Vertindamas įrodymus vadovaujamasi tikėtinumo taisykle, t. y. laisvu įrodymų vertinimo principu, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo aplinkybę.

Iš pareiškėjos pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2007 m. gruodžio 19 d. pažymos Nr. (5.33) I-26526 matyti, kad 2007 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas sprendimas Nr. SPS-9437 dėl senatvės pensijos (8 b. l.). Juo pareiškėja informuojama, kad gavus raštą iš Mažeikių rajono savivaldybės archyvo apie darbą laikotarpiu nuo 1979 m. liepos 5 d. iki 1971 m. gegužės 28 d., patvirtinamų dokumentų nerasta, todėl šis laikotarpis į darbo stažą neįskaičiuojamas.

Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjos pateiktame Darbo knygelės išraše yra kolūkio pirmininko patvirtintas įrašas Nr. 5, kad pareiškėja P. N. 1969 m. liepos 5 d. priimta dirbti Kirovo kolūkyje kasininkės-apskaitininkės pareigoms, priėmimo pagrindu nurodytas 1969 m. liepos 1 d. Protokolas Nr. 2 (4 b. l.). Šio įrašo pagrįstumą patvirtina ir byloje esantis 1969 m. birželio 19 d. Mažeikių rajono Kirovo kolūkio valdybos posėdžio protokolo Nr. 7 išrašas, iš kurio matyti, kad svarstytas P. N. pareiškimas dėl priėmimo buhalterio pavaduotojo pareigoms ir nutarta siūlyti dirbti kasininkės-apskaitininkės pareigose vieno mėnesio bandomajam laikotarpiui (8 b. l.).

Mažeikių apylinkės Kirovo kolūkio Visuotinio kolūkiečių susirinkimo 1969 m. rugsėjo 20 d. protokole Nr. 4 nurodyta, kad svarstytas P. N. pareiškimas dėl priėmimo į kolūkį ir nutarta ją priimti į kolūkio narius (6 b. l.).

Mažeikių rajono Kirovo kolūkio archyvinio fondo dokumentuose 1971 m. birželio 11 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 8 ir 1971 m. birželio 11 d. Visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 2 įrašuose nurodyta, kad svarstytas P. N. pareiškimas dėl išleidimo iš kolūkio ir nutarta išleisti (10-12, 38-50 b. l.).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas.

Spręsti ar kolūkio nariai išdirbo darbo dienų minimumą ar ne, ir jei neišdirbo dėl kažkokių priežasčių, tai pripažinti tas priežastis svarbiomis arba ne, turėjo teisę tik visuotinis kolūkiečių susirinkimas arba kolūkio valdyba.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėja buvo priimta į kolūkio nares nustatyta tvarka, t. y. jos priėmimo klausimas buvo svarstytas Mažeikių rajono Kirovo vardo kolūkio Visuotiniame kolūkiečių susirinkime 1969 m. rugsėjo 20 d. susirinkime, kas fiksuota Protokole Nr. 4 (6 b. l.). Iš Mažeikių rajono Kirovo vardo kolūkio Visuotinio kolūkiečių susirinkimo, įvykusio 1971 m. birželio 11 d., protokolo Nr. 2 matyti, kad pareiškėja buvo išleista iš kolūkio narių. Minėto visuotinio kolūkiečių susirinkimo metu buvo svarstyti kolūkiečiai, kurie nuo 1966 metų iki 1970 metų neišdirbo darbo dienų minimumo, tačiau nurodytuose kolūkiečių, neišdirbusių darbadienių minimumo, sąrašuose pareiškėjos pavardė neminima, o tai leidžia daryti išvadą, kad ji, būdama kolūkio nare, išdirbo visą jai privalomą išdirbti darbadienių laiką (38-50 b. l.)

Įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, jos paaiškinimus, liudytojų A. S. ir S. A. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismui nekyla abejonių faktu, kad pareiškėja, būdama Mažeikių rajono Kirovo kolūkio nare, dirbo šiame kolūkyje kasininke-apskaitininke, išdirbo jai visą būtiną darbo dienų skaičių, ką pagrindžia aukščiau minėti įrodymai. Teismas sprendžią, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja P. N. laikotarpiu nuo 1969 m. liepos 5 d. iki 1971 m. gegužės 28 d. dirbo kasininkės-apskaitininkės pareigose Mažeikių rajono Kirovo kolūkyje ir išdirbo jai nustatytą darbo dienų skaičių.

Viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, yra prašomo nustatyti fakto teisinė reikšmė (pasekmės) (CPK 444, 445 straipsniai). Nustatyta, kad pareiškėjos P. N. prašomas nustatyti juridinis faktas, turės juridinę reikšmę nustatant pareiškėjos P. N. socialinio draudimo stažą valstybinės senatvės pensijos paskaičiavimui. Nustačius, kad pareiškėja P. N. ir suinteresuotas asmuo VSDFV Mažeikių skyrius neturi dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl pareiškėjos P. N. darbo santykių fakto Mažeikių rajono Kirovo kolūkyje laikotarpiu nuo 1969 m. liepos 5 d. iki 1971 m. gegužės 28 d. juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, siekiant pareiškėjai įskaityti į valstybinio socialinio pensijai reikalingą darbo stažą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas ir 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 444, 445 straipsniais,

442 straipsnio 1 punktu, 113 straipsnio 8 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 445 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja P. N., a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1969 m. liepos 5 d. iki 1971 m. gegužės 28 d. dirbo Mažeikių rajono Kirovo kolūkyje kasininke-apskaitininke, jai buvo mokamas darbo užmokestis ir išdirbo nustatytą darbo dienų minimumą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant šį darbo stažą įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.