- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- eI3-7618-423/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. J. skundu prašo teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2024-12-04 sprendimą Nr. 3S-154-(15.3.7.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. V. V.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 -11-19 prašymą.
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja yra S. V. V. įpėdinė, o pastaroji yra pretendentė į buvusio žemės savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai buvo įteiktas NŽT 2024-10-28 pranešimas, kuriame nurodyta, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje, atkuriant nuosavybės teises į pilietei S. V. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,8258 ha, atlyginant pinigais už 0,8258 ha žemės (indeks. koef. 1.6)(vertė 2616,00 Eur)). Pareiškėja 2024-11-19 pateikė prašymą dėl 2024-12-03 posėdžio, kuriame bus svarstomas sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje priėmimo klausimas, atidėjimo ir leidimo susipažinti su J. G. nuosavybės teisių atkūrimo byla. Pareiškėja taip pat patikslino išreikštą valią, prašydama: atkurti nuosavybės teises į pilietei S. V. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,8258 ha natūra; tuo atveju, jeigu nėra galimybės atkurti natūra, prašė atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu kitoje kadastro vietovėje; tuo atveju, jeigu nėra galimybės atkurti natūra ir lygiaverčiu žemės sklypu, prašė atkurti nuosavybės teises suteikti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą. NŽT Sprendimu atkūrė nuosavybės teises atlyginant pinigais 2 616,00 Eur už 0,8258 ha žemės.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-01-31) buvo reglamentuota, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jeigu sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Taigi, tuo atveju, jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškė arba nepakeitė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, valstybės institucija, vykdanti nuosavybės teisių į žemė atkūrimą, iki 2012-01-31 savo iniciatyva galėjo parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą.
Tačiau nuo 2012-11-22 įsigaliojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimais, jau nenumatė piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013-07-01 turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taip pat tuos atvejus, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995-06-01, iki 2019-06-01 galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas (redakcija, galiojusi iki 2019-02-01 numatė, jog pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje buvo galima iki 2015-03-01).
Tuo tarpu pretendentė S. V. V. 1991-12-19 prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškė valią atkurti nuosavybės teises natūra, kiti būdai išbraukti. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigoje, atsakovė pareiškėjai buvo atkūrusi nuosavybės teises ir miško teritorijoje, ir lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Gavusi eilinį pranešimą iš atsakovės, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra baigiamas, pareiškėja buvo pateikusi 2012-05-02 prašymą, kuriuo prašė, kad jai būtų atlyginta pinigais rinkos verte už likusią neatkurtą žemę. Tačiau NŽT prašymo netenkino ir nurodė, kad tokio atkūrimo būdo nėra, bet tuo pačiu nurodė, kad vis tik buvo pažymėta laisva žemė nuosavybės teisių atkūrimui natūra ir pakvietė atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių.
Šiuo atveju pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad atsakovė atsižvelgs į jos 2007-03-29 prašymą ir neatkurs nuosavybės teisių pinigine kompensacija. Toks pareiškėjos lūkestis buvo suponuotas jos pačios išreikštos valios ir minėtų atsakovės veiksmų. Tačiau atsakovė visiškai nevertino, kad tiek pareiškėja nurodė kadastrines vietoves, kuriose pageidauja lygiaverčio žemės sklypo, tiek ir pati atsakovė jau yra atkūrusi nuosavybės teises pareiškėjai suteikiant žemės sklypą kitoje vietoje.
Pažymėjo, jog NŽT, kaip viešojo administravimo institucijai, yra keliami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.). Šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Šių reikalavimų atsakovė nevykdė, todėl Sprendimas naikintinas, o skundas patenkintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad S. V. V. (mirusi) turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0750 ha žemės, buvusio savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto - 10,75 ha žemės, (duomenys neskelbtini), dalį. S. V. V. tuometei Kauno miesto valdybai 1991 m. gruodžio mėn. pateikė prašymą, kuriame išreiškė valią susigrąžinti buvusio žemės savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę natūra, ši valia iki 2003-04-01 nebuvo pakeista. Kitų prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo būdų nei S. V. V. (mirusi (duomenys neskelbtini)), nei jos turto paveldėtoja (pareiškėja) nepateikė.
Kauno miesto valdybos 1994-04-12 potvarkiu S. V. V. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1023 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turėtos žemės ribose. NŽT 2014-11-17 raštu pareiškėja informuota apie galimybę iki 2015-03-01 pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Tačiau prašymų pateikta nebuvo.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019-12-27 rašte nurodė, kad situacija nagrinėjamoje teritorijoje išliko nepasikeitusi ir J. G. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra.
Pareiškėja buvo įtraukta į sąrašą asmenų, kuriems perduodami nauji žemės sklypai neatlygintinai nuosavybėn, tačiau NŽT 2011-09-14 įsakymu iš šio sąrašo ji buvo išbraukta, kadangi 1994-04-12 potvarkiu Nr. 545-v atkurtos nuosavybės teisės į naudojamą 0,1023 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vėliau NŽT 2013-02-15 įsakymu pareiškėja vėl buvo įtraukta į sąrašą gauti naują žemės sklypą, tačiau nuo 2016 m. ji 6 kartus kviečiama neatvyko rinktis naujo žemės sklypo, todėl 2020-05-20 sprendimu už 0,1200 ha žemės atlyginta pinigais (2669,00 Eur). NŽT 2020-10-19 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės S. V. V. grąžinant natūra žemės sklypo 0,0050 ha dalį turėtoje vietoje prie (duomenys neskelbtini).
NŽT 2022-08-01 raštu pareiškėją informavo apie galimybę iki 2023-02-01 pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. NŽT 2023-05-15 raštu pareiškėja informuota apie galimybę iki 2023-11-01 pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. NŽT 2023-08-31 raštu pareiškėja informuota apie galimybę iki 2024-03-01 pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. NŽT 2024-01-25 raštu pareiškėja informuota apie galimybę iki 2024-05-01 pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Prašymų dėl valios pakeitimų pareiškėja nepateikė.
NŽT 2024-09-03 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės S. V. V. grąžinant natūra 0,0219 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1218 ha kitos paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). NŽT 2024-125-04 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės S. V. V. atlyginant pinigais – 2616,00 Eur už 0,8258 ha žemės dalį.
Nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, terminus ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka).
Kai pretendento prašyme išreikšta valia buvo nuosavybės teisių atkūrimas į žemę natūra, Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais jo valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės (taip pat ir dėl atlyginimo būdo), nebuvo pakeista, NŽT turi teisinį pagrindą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių šiam asmeniui atkūrimo atlyginant pinigais. Taigi, tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Šiuo atveju Sprendimas priimtas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 punktu. Atsakovė, atsižvelgdama į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus informaciją, kad J. G. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje daugiau laisvos žemės nenustatyta bei į Kauno miesto savivaldybės mero 2024-05-08 potvarkį, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra, 2024-12-04 sprendimu atkūrė nuosavybės teises į pilietei S. V. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,8258 ha pinigais (indeks. koef. 1,6) (vertė 2616,00 Eur)).
Pažymėjo, nors Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis vis keitėsi, tačiau galutinis terminas iki kada piliečiai galėjo pakeisti valią buvo - 2024-05-01. NŽT ankščiau minėtais raštais pareiškėją informavo, kad ji gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu, tačiau ji šia teise nepasinaudojo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad S. V. V. prašyme buvo išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, o toks atkūrimo būdas šioje ginčo situacijoje nėra galimas, NŽT pagrįstai (pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį) nuosavybės teises atkūrė atlyginant pinigais. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, todėl prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2024-12-04 sprendimo Nr. 3S-154-(15.3.7.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. V. V.“, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį atlyginant pinigais, pagrįstumo ir teisėtumo
Bylos medžiaga nustatyta, kad S. V. V. (mirusi) turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0750 ha žemės, buvusio savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto - 10,75 ha žemės, (duomenys neskelbtini), dalį. S. V. V. 1991 m. gruodžio mėn. tuometei Kauno miesto valdybai pateikė prašymą, kuriame išreiškė valią susigrąžinti buvusio žemės savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę natūra. Valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo nei S. V. V. (mirusi (duomenys neskelbtini)), nei jos turto paveldėtoja (pareiškėja) nepateikė.
Kauno miesto valdybos 1994-04-12 potvarkiu Nr. 545-v, kuris pakeistas Kauno apskrities viršininko administracijos 1997-11-24 įsakymu Nr. 01-3873, S. V. V. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1023 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turėtos žemės ribose. NŽT 2014-11-17 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7421 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ pareiškėją informavo apie galimybę iki 2015-03-01 pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu, tačiau toks prašymas pateiktas nebuvo.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019-12-27 raštu Nr. 70-2-4517 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 m. buvusio žemės savininko J. G. turėtoje žemėje suteikimo“ nurodė, kad informaciją apie detaliai išnagrinėtą teritoriją iki 1940 m. J. G. turėtos žemės vietoje buvo pateikta 2015-02-24 raštu Nr. 70-2-426, 2015-11-18 raštu Nr. 70-2-3046, 2018-10-05 raštu Nr. 70-2-3644 ir 201912-27 raštu Nr. 70-2-4517. Taip pat nurodė, kad nagrinėjant dokumentinę medžiagą, nustatyta, kad situacija nagrinėjamoje teritorijoje išliko nepasikeitusi ir nurodytoje J. G. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra.
Pareiškėja taip pat buvo įtraukta į sąrašą asmenų, kuriems perduodami nauji žemės sklypai neatlygintinai nuosavybėn. NŽT 2011-09-14 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-886 „Dėl piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)“ pareiškėja buvo išbraukta iš piliečių sąrašo, kuriems gali būti suteikti nauji žemės sklypai neatlygintinai, kadangi jai 1994-04-12 potvarkiu Nr. 545-v atkurtos nuosavybės teisės į naudojamą 0,1023 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vėliau NŽT, įvertinusi, kad 1994-04-12 potvarkiu Nr. 545-v atkurtas naudojamas 0,1023 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo turėtos žemės ribose, tai yra prilyginama nuosavybės teisių atkūrimui natūra, 2013-02-15 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-53 įtraukė pareiškėją į sąrašą gauti naują žemės sklypą. NŽT 2020-05-20 sprendimu Nr. 8S-356-(14.8.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. V. V.“ nusprendė atlyginti pinigais už 0,1200 ha žemės (2669,00 Eur), kadangi pareiškėja nuo 2016 m. 6 kartus neatvyko rinktis naujo žemės sklypo. NŽT 2020-10-19 sprendimu Nr. 8S-492-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. V. V.“ taip pat atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypo 0,0050 ha dalį turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini).
NŽT 2022-08-01 raštu Nr. 8SD-4459-(14.8.94) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ pareiškėja informuota apie galimybę iki 2023-02-01 pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. NŽT 2023-05-15 raštu Nr. 8SD-2343-(14.8.94.) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informuota apie galimybę iki 2023-11-01 pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. NŽT 2023-08-31 raštu Nr. 8SD-4435-(14.8.125 E.) „Dėl atlyginimo kitos paskirties žemės sklypo plotu ar lygiaverčiu miško plotu“ informuota apie galimybę iki 2024-03-01 pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. NŽT 2024-01-25 raštu Nr. 3SD-901-(15.3.48 E.) ,,Dėl atlyginimo būdo pakeitimo atkuriant nuosavybės teises“ informuota apie galimybę iki 2024-05-01 pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Į minėtus raštus pareiškėja neatsakė, valios dėl atlyginimo būdo nepakeitė.
NŽT 2024-09-03 sprendimu Nr. 3S-85-(15.3.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. V. V.“ atkurtos nuosavybės teisės S. V. V. grąžinant natūra 0,0219 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1218 ha kitos paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). NŽT 2024-10-28 raštu Nr. 1SD-81606-(15.3.47.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ pareiškėja informuota apie sprendimo projektą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį - 0,8258 ha atlyginant pinigais (indeks. koef. 1,6) (vertė 2616,00 Eur)). Pareiškėja taip pat informuota apie posėdžio, kuriame bus svarstoma sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo klausimas, laiką ir vietą. Pareiškėja 2024-12-02 pateikė prašymą atidėti paskirtą posėdį, tačiau nenurodė jokių svarbių aplinkybių. NŽT 2024-12-04 sprendimu Nr. 3S-154-(15.3.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. V. V.“ atkurtos nuosavybės teisės S. V. V. atlyginant pinigais – 2616,00 Eur už 0,8258 ha žemės sklypo dalį. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, pateikė skundą teismui.
Nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, sąlygas bei terminus reglamentuoja Atkūrimo įstatymas bei Tvarka.
Byloje nėra ginčo, kad S. V. V. 1991 m. gruodžio mėn. tuometei Kauno miesto valdybai pateikė prašymą, kuriame išreiškė valią susigrąžinti buvusio žemės savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę natūra. Ši valia niekada nebuvo pakeista.
Vadovaujantis Tvarkos 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.
Pažymėtina, kad iki 2012-11-22 galiojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jeigu sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.
Nuo 2012-11-22 įsigaliojo nauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimais (2012-11-08 Įstatymo Nr. XI-2404 redakcija), kuri nenumatė piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013-07-01 turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat tuos atvejus, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995-06-01, iki 2015-03-01 gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.
Taigi, tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo, vis keitėsi, galutinis terminas, kai piliečiai galėjo pakeisti valią buvo - 2024-05-01. Šiuo atveju S. V. V. prašymą buvo pateikusi dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, tačiau bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas. Šiuo atveju NŽT 2014-11-17 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7421, 2022-08-01 raštu Nr. 8SD-4459-(14.8.94.), 2023-05-15 raštu Nr. 8SD-2343-(14.8.94.), 2023-08-31 raštu Nr. 8SD-4435-(14.8.125 E.), 2024-01-25 raštu Nr. 3SD-901-(15.3.48 E.) pareiškėją informavo, kad ji gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu, tačiau ji šia teise nepasinaudojo.
Šiuo atveju ginčijamas sprendimas parengtas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 punktu. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė, atsižvelgdama į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2015-02-24 raštą Nr. 70-2-426, 2015-11-18 raštą Nr. 70-2-3046, 2018-10-05 raštą Nr. 70-2-3644 ir 2019-12-27 raštą Nr. 70-2-4517, kuriuose konstatuota, kad J. G. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje daugiau laisvos žemės nenustatyta bei į Kauno miesto savivaldybės mero 2024-05-08 potvarkį Nr. (33.194 E.) R-1518 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Kauno mieste pabaigos“, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra, 2024-12-04 sprendimu atkūrė nuosavybės teises į pilietei S. V. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,8258 ha pinigais (vertė (indeks. koef. 1,6) (vertė 2616,00 Eur)).
Bylos medžiaga taip pat neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos tik natūra ir už 0,1200 ha naują sklypą buvo išmokėta piniginė kompensacija. Be to, skundo motyvas, jog pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad jai nuosavybės teisės gali būti atkurtos lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje, yra nepagrįstas, kadangi nuosavybės teisės į žemę atkuriamos pagal prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir vėliau ši valia gali būti keičiama tik teisės aktų nustatyta tvarka. Akivaizdu, jog pareiškėjai buvo siūloma pakeisti valią atkuriant nuosavybės teises miško plotu, tačiau ji pati šia teise nepasinaudojo. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus taip pat buvo pateikiama nuosekli informacija dėl laisvos žemės, nurodant, kad situacija ginčo teritorijoje išlieka nepasikeitusi ir J. G. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra.
Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas pagal Atkūrimo įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, paisant imperatyvų, kylančių iš protingo asmens elgesio standarto ir gero administravimo principo. Kai pretendentės prašyme išreikšta valia buvo nuosavybės teisės atkūrimas į žemę natūra, Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais jos valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, nebuvo pakeista, NŽT turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, o skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nėra jokio pagrindo tenkinti reikalavimą - įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024-11-19 prašymą, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).
Atmetus skundą, teismas neturi pagrindo priteisti pareiškėjai patirtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. J. skundą atmesti.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.