Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-07-14 · Byla Nr. TS-107-836/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
TS-107-836/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36170-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nuteistasis
M. T.
Kategorijos
Byla Nr. TS-107-836/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36170-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 14 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 91-133 netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. nuteistas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 3 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 1 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 19 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 91-133 netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš 2022 m. birželio 9 d. Komisijos protokolo Nr. 90-239 matyti, jog Komisijos sprendimas netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo priimtas vienbalsiai, t. y. visiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą

Šalies argumentai

Nuteistasis teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 91-133 ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad atitinka kriterijus lygtiniam paleidimui, o Komisija, vertindama jo ankstesnius teistumus, pažeidžia jo konstitucinę teisę ir baudžia už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Laisvės atėmimo laikotarpiu elgėsi nepriekaištingai, lankė visokias programas, o Komisija, netenkindamas prašymo paleisti lygtinai, baudžia ne tik jį, bet ir jo šeimą, kadangi jis negali auklėti savo vaikų, jiems padėti.

Prokuroro atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis M. T. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo M. T. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką vis dar yra vertinama kaip vidutinė ir per keletą bausmės atlikimo metu atliktų vertinimų išliko vidutinė. Paskutinio vertinimo metu buvo nustatyta netgi keletas neigiamų kriterijų – baustas drausmine tvarka; paviršutiniškas požiūris į įvykdytas nusikalstamas veikas; nepakankamas gebėjimas priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei visuotinai priimtinų moralinių normų; nebuvo konsultuotas pataisos įstaigos psichologų, nors nuteistajam būdingi elgesio ir asmenybės trūkumai; nors dirba pataisos įstaigoje, tačiau nerodo motyvacijos mokytis, neturi planų dėl įsidarbinimo laisvėje; nors antstoliai išieško priteistus įsiskolinimus, tačiau duomenų apie savanorišką skolų dengimą nėra. Taigi, nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei nuostatų keitimu galėtų ir kartu privalėtų nusikalstamo elgesio riziką kur kas labiau sumažinti.

Iš nuteistojo asmens byloje pateiktų duomenų matyti, kad priešingai nei teigia pats nuteistasis, bausmės vykdymo metu jis nevykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių: nesikreipė į Resocializacijos skyriaus specialistą dėl galimybės mokytis pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programą, taip pat nebaigė teisinio-socialinio šveitimo programos ir dėl jos nesikreipė. Nuteistasis tebeturi dar neįvykdytų finansinių įsipareigojimų – pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis turi išmokėti 14 471,05 Eur, išskaičiuota 471,65 Eur. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Nors nuteistasis tik vieną kartą buvo baustas ir du kartus skatintas, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas bei negebėjimas vykdyti jam individualiame plane numatytų priemonių neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones.

Teismas įvertina ir tai, kad M. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo keičiama į areštą, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo M. T. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys itin opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – maža, nestabili darbo patirtis, profesinės kvalifikacijos neturėjimas; lėšų valdymo sunkumai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui, savitvardos problemos; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkus kitų asmenų požiūrio supratimas, klaidingas kitų asmenų veiksmų interpretavimas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neigiamos nuostatos visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; savo nusikalstamo elgesio motyvų nesupratimas. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis M. T., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę, tačiau net ir tokio siekio turėjimas, įvertinant ir nuteistojo nurodytą norą auginti bei auklėti savo vaikus, akivaizdu, kad nepakankamai nuteistąjį motyvuoja laikytis nurodymų bei vykdyti visas rekomendacijas.

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo M. T. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog šis nuteistasis vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, nuteistojo M. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 91-133 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 91-133 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo M. T. asmens bylą Nr. 13887 grąžinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajam sektoriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Henryta Gerdvilė