Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens H. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1989-1006/2024 pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo H. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. K. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui A. K. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kitų susijusių reikalavimų.

2. 2024 m. spalio 30 d., 2024 m. spalio 31 d. byloje gauti trečiojo asmens atstovo prašymai (DOK-162261 ir DOK-163150) dėl papildomų dokumentų prijungimo. Teismas 2024 m. lapkričio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu sprendė šių dokumentų priėmimo klausimą. Teismas išaiškino advokatui, kad visi į bylą teikiami dokumentai turi būti pateiki valstybine lietuvių kalba, tuo tarpu pateikti dokumentai buvo pateikti anglų kalba ir neišversti į lietuvių kalbą. Trečiojo asmens atstovas negalėjo paaiškinti, ką pateikiamais dokumentais įrodinės, nurodė, kad visus tinkamai išvertus dokumentus su paaiškinimais, kodėl jie yra teikiami, pateiks vėliau teismui.

3. 2024 m. lapkričio 13 d. gautas trečiojo asmens atstovo prašymas (DOK-169930) dėl papildomų dokumentų prijungimo.

5. Teisme 2024 m. lapkričio 20 d. gautas trečiojo asmens atstovo dokumentas „dėl bylos eigos“ (DOK-173971).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas trečiojo asmens pateiktus įrodymus byloje, nepašalinus nustatytų trūkumų, laikė nepaduotais ir grąžino juos padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo – H. K.. Byla yra pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.

14. CPK 226 straipsnyje numatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

15. 2024 m. lapkričio 13 d. byloje gautas trečiojo asmens atstovo prašymas (DOK-169930) dėl papildomų dokumentų prijungimo.

16. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi trečiajam asmeniui nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ne visi pateikti „Post Office Ltd“ čekiai yra išversti į valstybinę (lietuvių) kalbą. Pažymėjo, kad pateikti dviejų čekių vertimai į lietuvių kalbą, nors tokių čekių anglų kalba nėra pateikta. Kartu su „Post Office Ltd“ čekiais anglų kalba yra pateiktas ir dokumento lenkų kalba dalies fragmentas, iš kurio sunku suprasti kas per dokumentas yra teikiamas, kas juo bus įrodinėjama bylos nagrinėjimo metu. Be to, jis nėra išverstas į lietuvių kalbą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo ir tai, kad nėra aišku, kodėl yra teikiami šie dokumentai, ką jais siekia įrodinėti trečiasis asmuo, nes iš pateiktų „Post Office Ltd.“ čekių bei banko „LLOYDS BANK“ sąskaitų išrašų nėra aišku, kam šie dokumentai priklauso, kokį ryšį jie turi su byla ir ką jais įrodinės trečiasis asmuo. Pateiktuose banko „LLOYDS BANK“ sąskaitų išrašuose didžioji dalis informacijos yra „užtušuota“.

17. Pirmosios instancijos teisme 2024 m. lapkričio 20 d. gautas trečiojo asmens atstovo dokumentas „dėl bylos eigos“ (DOK-173971), su kuriuo kartu pateiktas ir 2024 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodytų dokumentų vertimas į lietuvių kalbą.

18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens pateiktus dokumentus (DOK-169930) laikė nepaduotais ir kartu su DOK-173971 grąžino juos padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad trečiasis asmuo nepašalino visų nustatytų trūkumų.

19. Spręsdamas dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai turi atitikti CPK 111, 113–114 straipsniuose nurodytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

20. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pateiktų įrodymų priėmimo klausimą, nustatęs, kad jie neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų, turėjo pagrindą nustatyti terminą pateiktų įrodymų trūkumams pašalinti.

21. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatyti įrodymų trūkumai, susiję su jų vertimu į lietuvių kalbą yra pašalinti, tačiau pažymėjo, kad trečiasis asmuo nepateikė jokių paaiškinimų, kam šie dokumentai priklauso, kokį ryšį jie turi su byla ir ką jais ketina įrodinėti.

22. Trečiasis asmuo atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartyje, kuria buvo nustatyti pateiktų įrodymų trūkumai, nebuvo nieko nurodyta apie tai, kad nepateikta jokių paaiškinimų, kodėl yra teikiami šie dokumentai, ką jais siekia įrodinėti trečiasis asmuo. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįpareigojo nurodyti nei kam šie dokumentai priklauso, nei kokį ryšį jie turi su byla ir ką jais ketina įrodinėti trečiasis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia trečiasis asmuo, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 15 d. nutartyje buvo nurodęs, kad iš pateiktų „Post Office Ltd.“ čekių bei banko „LLOYDS BANK“ sąskaitų išrašų nėra aišku, kam šie dokumentai priklauso, t. y. kokio asmens tai yra dokumentai, kokį ryšį jie turi su byla ir ką jais įrodinės trečiasis asmuo. Taip pat buvo pažymėjęs, kad pateiktuose banko „LLOYDS BANK“ sąskaitų išrašuose didžioji dalis informacijos yra „užtušuota“.

23. Atskirajame skunde trečiasis asmuo pažymi, kad teismas ne kartą parengiamojo teismo posėdžio metu atkreipė trečiojo asmens dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo turės įrodyti, kad jos piniginėmis lėšomis buvo statomas ginčo namas, t. y. kad trečiasis asmuo tokias lėšas turėjo (pvz. banko išrašai (neužtušuoti) apie tuo laikotarpiu, kai buvo statomas namas, gautas pajamas), teikti įrodymus, kad trečiasis asmuo pinigines lėšas perduodavo atsakovui, o jis tas lėšas naudojo namo statybai ir pan. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju yra aišku, kam trečiojo asmens pateikti dokumentai priklauso, kokį ryšį jie turi su nagrinėjama byla ir (ar) ką trečiasis asmuo pateiktais įrodymais ketina įrodinėti.

24. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui nepakako trečiojo asmens, šalinant nustatytus trūkumus, pateiktų duomenų įvertinti įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla. Dėl šios priežasties, nepaisant to, kad pateikti įrodymai buvo išversti į lietuvių kalbą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas grąžinti pateiktus įrodymus trečiajam asmeniui, kaip nepašalinus trūkumų.

25. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

26. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės vertinti ir kvestionuoti šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pateiktų įrodymų sąsajumo su byla, kadangi įrodymų priėmimo, tai pat ir jų sąsajumo su nagrinėjama byla nustatymo klausimas yra bylą iš esmės nagrinėjančio teismo prerogatyva. Be to, teismo procesinis sprendimas (nutartis ir (ar) rezoliucija) pridėti prie bylos įrodymus negali būti apeliacijos objektu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nei nutraukti apeliacijos procesą, nei panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nes iš esmės, kaip minėta anksčiau, prerogatyva pridėti prie bylos įrodymus priklauso išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateiktų trečiojo asmens duomenų įvertinti įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla nepakanka.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi trečiajam asmeniui neužkerta kelio, nurodžius aplinkybes, kurios teismui buvo neaiškios (nepakakankamos), pateikti įrodymus teismui iš naujo, be kita ko, įvertinant ir tai, kad šiuo metu byla yra pasirengimo nagrinėti stadijoje.

28. Tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad šia teisę (pakartotinai pateikti įrodymus, nurodant sąsajumą su byla ir kt. aplinkybes) trečiasis asmuo negali piktnaudžiauti. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Todėl trečiasis asmuo savo procesine teise pateikti teismui įrodymus ir kitus procesinis dokumentus turi naudotis sąžiningai.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties

30. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą nutartį, ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.