Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-29 · Byla Nr. N-62-4151-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
N-62-4151-11
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-06777-2010-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-4151/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-06777-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. U. (M. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimo M. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. lapkričio 20 d. M. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 20 d., apie 19.50 val., Vilniuje, H. Manto gatvėje, ties namu Nr. 4, būdamas neblaivus (nustatytas 0,75 promilių ± 5 % girtumas), vairavo privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus. Tokiais veiksmais M. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 14 ir 238 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. nutarimu M. U. už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 80 Lt baudą, už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 35 Lt baudą, už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 1 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, M. U. galutinai paskyrė 1 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad M. U. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, nustatęs, jog laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 4 d. automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, perkvalifikavo į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. Nurodė, jog M. U. kaltę patvirtina alkotesteriu užfiksuoti duomenys, taip pat liudytojais apklaustų Institucijos pareigūnų M. S. (M. S.), S. S. (S. S.) ir M. G. (M. G.) parodymai. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, M. U. asmenybę, taip pat į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

II.

Apeliaciniu skundu M. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nesivadovavo principu in dubio pro reo, pažeidė ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatas, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintą Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukciją (toliau – ir Instrukcija). Mano, jog skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o byla nutrauktina, kadangi įvykio metu apeliantas nevairavo automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir KET nepažeidė bei jokių administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Pabrėžia, kad asmens kalti veiksmai padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus yra neįrodyti ir nepagrįsti. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi jis turėjo būti surašytas pažeidimo padarymo vietoje, tačiau pareigūnai M. U. pristatė į policijos komisariatą, be to, protokolą surašė realiai įvykyje nedalyvavęs pareigūnas S. S.. Pažymi, kad teismas asmens kaltę iš esmės pagrindė tik pareigūno M. G. parodymais, kadangi tik jis įvykio metu buvo įvykio vietoje, jokių kitų įrodymų ir duomenų, pagrindžiančių apelianto kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, byloje nėra. Taip pat atkreipia dėmesį, kad minėtas pareigūnas įvykio metu nevykdė tarnybos funkcijų ir užduočių, todėl galėjo suklysti dėl įvykio aplinkybių. Teigia, jog byloje nesurinkti duomenys dėl kelio ženklų išsidėstymo, nenubraižytos automobilio važiavimo ir stovėjimo schemos, nepadarytos nuotraukos, be to, pareigūnai neteisingai nurodė, kad automobilis nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesurinko patikimų duomenų dėl transporto priemonę vairavusio asmens.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. U. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124¹ straipsnio 2 ir 6 dalyse bei 126 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 Lt iki 100 Lt. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 Lt iki 40 Lt. Tuo tarpu, ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. U. apeliaciniame skunde iš esmės neigia padaręs minėtus pažeidimus, argumentuodamas tuo, kad jis įvykio metu automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. U. padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 ir 6 dalyse bei 126 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 ir 6 dalis bei 126 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, kad Institucijos pareigūnas M. G., tiesiogiai matęs įvykį ir apie tai pranešęs pareigūnams S. S. bei M. S., įvykio metu dar nebuvo baigęs tarnybos, be to, tiek pirminiame savo paaiškinime (tarnybiniame pranešime), tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog 2010 m. lapkričio 20 d., apie 19.50 val., Vilniuje, H. Manto gatvėje pastebėjo kaip minėta gatve nuo Rinktinės gatvės pusės, pažeisdamas kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus, atvažiuoja automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sustojo prie parduotuvės „Žalia stotelė“. Taip pat nurodė, kad buvo netoliese, todėl aiškiai matė automobilį ir tai, jog jame daugiau nieko nėra, išskyrus vairuotoją, t. y. M. U.. Pažymėjo, kad priėjęs prie vairuotojo prisistatė ir paaiškino, jog jis pažeidė kelio ženklo reikalavimus, bei paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus, tačiau vairuotojas tai padaryti atsisakė. Atsižvelgęs į tai, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, pareigūnas M. G. paskambino kolegoms, kuriems atėjus, jie nusivedė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį į policijos komisariatą, kur M. U. buvo nustatytas 0,75 promilių ± 5 % girtumas (b. l. 8, 34-36, 45). Pareigūnai S. S. ir M. S. savo tarnybiniuose pranešimuose bei duodami parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2010 m. lapkričio 20 d. apie 19.50 val. pareigūnas M. G. pranešė, jog prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato, esančio Vilniuje, adresu H. Manto g. 4, sulaikė vairuotoją M. U., kuris, vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus ir įtariama, jog yra neblaivus. Pažymėjo, kad nuvykus į įvykio vietą prie minėto automobilio nieko, išskyrus administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir pareigūną M. G., nebuvo. M. U. buvo pristatytas į Instituciją, kur patikrinus jo blaivumą alkotesteriu, nustatytas 0,75 promilių ± 5 % girtumas (b. l. 12, 13, 36-38, 46). Pabrėžtina, kad minėtų pareigūnų parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), asmens blaivumo testo kvitu (b. l. 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), Institucijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 8, 12, 13) bei parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme (b. l. 34-38, 45-46). Be to, aplinkybę, kad buvo pažeisti kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimai, patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodęs, jog automobilis buvo pastatytas apie 3-5 metrų atstumu už kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ (b. l. 45). Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia įvykio metu vairavęs automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padaręs jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Kita vertus, tai patvirtinančių duomenų M. U. nepateikia. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Institucijos pareigūnų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. U. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, pareiškėjo versija, jog jis įvykio metu minėto automobilio nevairavo, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.

Dėl apeliaciniame skunde keliamos abejonės administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybių atitikimu teisės aktams, pasakytina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kilus įtarimams, jog jis gali būti neblaivus, į policijos komisariatą buvo pristatytas blaivumo nustatymui. Pažymėtina, kad Instrukcijos 6 punktas numato, jog tais atvejais, kai protokolą būtina surašyti, bet jo negalima surašyti KET pažeidimo padarymo vietoje, policijos pareigūnas gali administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristatyti į policiją <...>. Taigi, Institucijos pareigūnai pagrįstai ir teisėtai, siekdami išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, M. U. pristatė į policijos komisariatą blaivumo nustatymui ir protokolo surašymui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jokie teisės aktai nenumato pareigos administracinio teisės pažeidimo protokolą surašyti būtent įvykį, už kurio padarymą yra surašomas protokolas, mačiusiam pareigūnui, todėl apelianto teiginys, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra neteisėtas, kadangi jį surašė realiai įvykyje nedalyvavęs pareigūnas S. S., atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodyta, jog automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau kartu pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime atsižvelgė į minėtą aplinkybę ir M. U. inkriminuotą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą perkvalifikavo į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. U. (M. U.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius