Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – R. K., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui M. L., nukentėjusiajai R. K.,

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusios, turinčios vidurinį išsilavinimą, dirbančios (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje aplinkos prižiūrėtojos pareigose, administracine tvarka nebaustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono VPS PP tyrėjas M. L. 2012-05-28 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 73P-1689471-12, kuriame nurodė, kad pil. R. K. 2012 m. balandžio 29 apie 19.00 val., būdama pas kaimynę, adresu (duomenys neskelbtini), esant atidarytom balkono durim visų žmonių akivaizdoje, tai yra kaimynams, praeiviams ir kitiems asmenims girdint išvadino necenzūriniais žodžiais kaimynę R. K. garsiai šaukdama, dėl ko tokiais veiksmais ji pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 174 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn traukiama R. K. paaiškino, jog tiksliai laiko nepamena, bet buvo toks įvykis, kai ji su savo sutuoktiniu J. K. buvo užėję į svečius pas kaimynus I. J. ir S. V., kurie gyvena virš R. K. penktame aukšte. Jie gėrė alų, klausėsi muzikos, tai galėjo būti apie 18 val. Ji tokių žodžių, kaip nurodo nukentėjusioji R. K. nenaudojo bei nieko nekeikė necenzūriniais žodžiais.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. K. paaiškino, jog tiksliai datos neprisimena, tačiau tai buvo sekmadienis, kai pas kaimynus penktame aukšte virš jos buto buvo kažkas švenčiama apie 18 val. kaimynai pasileido garsiai muziką. Po kurio laiko pas ją į svečius atėjo jos draugė, taip pat kaimynė K. V., su kuria ji išėjo į balkoną parūkyti. Bebūnant balkone viršum jos esančiame balkone buvo du vyrai, tai yra buvo 44 buto šeimininkas ir kitas kaimynas vardu J., kurie rūkė ir kaip jai pasirodė, ar tai iš viršaus spjovė, ar numetė nuorūką. Tada ji paprašė, kad nešiukšlintų kaimynai. Jie atsakė, jog nešiukšlina ir kaimynas Juozas pasiteiravo, ar ne per garsiai grojama muzika. Ji atsakiusi, jog per garsiai ir galėtų patildyti. Tada į 44 butą įėjo kaimynas J. ir paprašė patildyti muziką, tačiau 44 buto savininkas vietoj to, kad patildytų muziką, dar labiau pagarsino. Tada ji išgirdo ir iš balso atpažino, kaip kaimyno J. žmona įėjusi į kambarį necenzūriniais žodžiais keikėsi, ji supratusi, kad keikia ją, nors kaimynė jos vardo neminėjo ir konkrečiai jos nenurodė, tačiau ji suvokė, kad necenzūriniais žodžiais keikia ją. Tuo metu lauke pašalinių žmonių nebuvo, o ir girdėti pašaliniai žmonės keiksmų negalėjo. Ji nori, kad kaimynai ją gerbtų, o ne keiktų.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. V. paaiškino, kad tiksliai laiko nepamena, bet buvo toks įvykis, kai jis J. K., jo sugyventinė I. J. ir kaimynė, kurios vardo nepamena, gėrė alų bei klausėsi muzikos, tai galėjo būti apie 19 val. Jis gyvena su sugyventine virš kaimynės nukentėjusios R. K. penktame aukšte. Jis buvo balkone ir galėjo nuo rūkomos cigaretės nukristi pelenai, kaip kaimynė iš ketvirto aukšto jo paprašė nešiukšlinti, jis atsiprašė jos ir paaiškino, kad nešiukšlino, nes surūkytas cigaretes deda į peleninę. Jis nurodė, kad negirdėjo, kad kaimynė, kurios vardo nepamena, būtų keikusis ir nežino, ar J. jo prašė patylinti muziką. Šiaip jis moteriškų kalbų nesiklauso ir nieko paaiškinti negali.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. J. paaiškino, kad tiksliai datos ir laiko neprisimena pas juos svečiuose buvo J. ir R. K., su kuriais jie šnekučiavosi, gėrė alų bei klausėsi muzikos. Ji negirdėjo, kad kaimynė R. būtų ką nors išvadinusi necenzūriniais žodžiais. Neatmeta galimybės, jog galėjo buitinėje kalboje vartoti necenzūrinius žodžius, nes buvo išgėrę, tačiau kaimynės iš ketvirto aukšto atžvilgiu necenzūrinių žodžių niekas nesakė.

Teismo posėdžio metu liudytoja K. V. paaiškino, kad tiksliai datos neprisimena, tačiau tai buvo sekmadienis, ji užėjo pas R. K., kuri yra jos pažįstama ir kaimynė, parūkyti, išgerti kavos ar arbatos. Tik atėjus, R. K. jai pasiskundė, jog pas kaimynus garsiai muzika grojama nuo penktadienio. Ji su R. K. išėjo į R. K. buto balkoną parūkyti, tuo metu balkone virš taip pat rūkė vyriškiai ir jai pasirodė, kad iš penkto aukšto balkono kažką išmetė. Tada R. K. paprašė viršuje esančių kaimynų nešiukšlinti. Tada kaimynas J., kuris buvo pas kitą kaimyną 44 bute paklausė, ar nėra paleista per garsiai muzika. R. K. atsakė, jog per garsiai ir paprašė patylinti. J. įėjo į 44 buto kambarį ir pasakė, jog reikia patylinti muziką, tačiau 44 buto savininkas dar labiau pagarsino muziką ir tada į kambarį iš virtuvės atėjusi kaimyno J. žmona R. garsiai prie atidaryto balkono pradėjo necenzūriniais žodžiais keikti, kaip ji suprato R. K.. Nors tiksliai nebuvo pasakyta nei R. K. vardas, nei pavardė, tačiau ji suprato, kad keiksmai buvo nukreipti R. K. už tai, kad pastaroji paprašė patylinti muziką.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš nurodytos teisės normos dispozicijos matyti, kad būtini šio administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės elementai – tai baudžiamos veikos įvykdymo vieša vieta bei šios veikos pasekmės – viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymas. Pažymėtina, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004).

Pažymėtina, kad atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Iš byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad 2012-04-29 apie 19 val. pas kaimynus gyvenančius (duomenys neskelbtini), buvo užėję kiti kaimynai R. ir J. K., iš 45 buto, kur pastarieji gėrė alų, klausėsi muzikos. Minėtas aplinkybes patvirtina visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, administracinėn atsakomybėn traukiamoji ir nukentėjusioji. Taip pat nustatyta, jog įvykis vyko ne viešoje vietoje, o būtent 44 bute, šias aplinkybes patvirtina nukentėjusioji ir liudytoja K. V.. Liudytoja I. J. patvirtino, jog buvo vartojami alkoholiniai gėrimai (alus) ir buitinio pokalbio metu galėjo būti pavartoti necenzūriniai žodžiai, tačiau jie nebuvo nukreipti nukentėjusios R. K. atžvilgiu. Tiek nuketėjusioji, tiek liudytoja K. V. teismui patvirtino, jog necenzūriniai žodžiai buvo išsakyti 44 buto kambaryje, o ne viešai. Ir nukentėjusioji ir liudytoja K. V. iš balso atpažino bei suprato, kad kaimynė R. K. necenzūriniais žodžiais vadina kaimynę R. K., nors nei R. K. vardas, nei pavardė nebuvo paminėti ir necenzūriniai žodžiai nebuvo išsakyti tiesiogiai R. K.. Vien tai, kad nukentėjusioji R. K. ir liudytoja K. V., suprato, kad R. K. keikė necenzūriniais žodžiais R. K., negali būti vertinami kaip įrodymai įrodantys R. K. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, nes tai yra tik jų nuomonė, o ne tiesiogiai R. K. išsakyti R. K. žodžiai. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog nukentėjusios minimi administracinėn atsakomybėn traukiamos R. K. pasakymai nebuvo chuliganiško pobūdžio, ir esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad konflikto tarp R. K. ir R. K. iš viso nebuvo ir šioje byloje R. K. veiksmuose nėra sudėties administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 straipsnyje.

LR ATPK 250 straipsnio l punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174, 224, 250 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9.-496-853/2012 teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui.