Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas S. E. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2023 m. gegužės 22 d. raštą Nr. (25)-A4E-5281 „Dėl projekto „Erozijos pažeisto kranto darbų (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl pritarimo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrovisata“ (toliau – ir Bendrovė) parengtam projektui „Erozijos pažeisto kranto darbų (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

2.1. Pareiškėjas yra sodų bendrijos „Bartonys“ (toliau – ir Bendrija) narys. Jis kartu su kitais Bendrijos nariai, sutvarkė apleistą pakrantę, pareiškėjas buvo gavęs Bendrijos (kuri nuomoja žemę iš valstybės) pritarimą pakrantės sutvarkymui.

2.2. 2021 m. liepos 7 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcija, pagal anoniminį telefoninį pranešimą, atliko apžiūrą, kurios metu nustatė, jog pareiškėjas vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, t. y. nukasė žolinę augmeniją, įrengė tvorelę iš akmenų ir metalinio sieto, šlaite sustatė akmens riedulius, taip sunaikindamas žolinės augmenijos 298,241 kv. m plotą, ir padarė žalą aplinkai.

2.3. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių, todėl nesuprato, jog po apžiūros surašytas apžiūros aktas gali sukelti jam kokias nors teisines pasekmes. Pareiškėjas yra pagrįstai įsitikinęs, jog nepadarė žalos gamtai. Atvirkščiai, po atliktų aplinkos tvarkymo darbų krantas buvo apsaugotas nuo erozijos, todėl nemanė, jog jis turi išardyti apsauginę tvorelę, išridenti akmens riedulius ir t. t.

2.4. 2022 m. gegužės 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 256 straipsnio 3 dalį, tą pačią dieną buvo surašytas ir Privalomasis nurodymas žemės sklype pakrantės apsaugos juostoje atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito). Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 100 straipsnio 3 dalies reikalavimus, draudžiančius vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose. Žemės sklype, kuriame pareiškėjas atliko aplinkos tvarkymo darbus, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta yra įregistruota Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 5SK-1304-(14.5.110 E.). 2018 m. (kai buvo atlikti aplinkos tvarkymo darbai) žemės sklypas dar nebuvo pripažintas teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šis sklypas dar nebuvo teritorijoje, kuri būtų pripažinta paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tapo minėto įstatymo reguliavimo objektu tik 2022 m. rugsėjo 16 d., t. y. praėjus 4 metams po darbų, kuriuos atliko pareiškėjas ir kurie buvo įvardinti kaip žalingi gamtai.

2.5. Pareiškėjas ėmėsi veiksmų tam, jog būtų įteisinti jo atlikti darbai. Jis kreipėsi į Bendrovę, užsakė Projektą. Bendrovė parengė Projektą, kuris buvo pateiktas Agentūrai, tačiau ji nurodė, jog papildomai turi būti pateiktas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimas. Pareiškėjas negali gauti tokio sprendimo, nes, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymui, nebėra ekstremaliųjų situacijų komisijų. Pareiškėjas, atstovaujamas Bendrovės, pakartotinai kreipėsi į Agentūrą, kuri Raštu informavo, jog nederins Projekto, nes jame nėra pateiktas ekstremalių situacijų komisijos sprendimas – taikant erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo ar erozijos pažeistos pakrantės tvarkymo ir (ar atkūrimo) priemones.

2.6. Agentūra atsisakė derinti jai pateiktą Projektą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 36.1.12 papunkčiu, reglamentuojančiu, jog viena iš projekto sudedamųjų dalių yra ekstremalių situacijų komisijos sprendimas – taikant erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo ar erozijos pažeistos pakrantės tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemones. Pareiškėjas negali gauti tokio sprendimo, nes, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymui, nebėra savivaldybių ekstremaliųjų situacijų komisijų.

2.7. Agentūra taip pat nurodė, jog negali pritarti Projektui, nes Bendrijoje esančio paviršinio vandens telkinio kranto tvarkymo darbai jau atlikti (pareiškėjas atliko juos), o, pagal Aprašo 30.2 papunktį, teisė tvarkyti vandens telkinį įgyjama nuo suderinto projekto gavimo dienos, kai pagal Aprašo 1 priede nurodytus atvejus būtina gauti pritarimą projektui. Pareiškėjas yra atlikęs pakrantės tvarkymo darbus, tačiau negali įteisinti juos. Negali būti toleruojama situacija, jog vien dėl procedūrų pažeidimo pareiškėjas negalėtų įteisinti erozijos pažeisto kranto sutvarkymo darbų. Agentūra Rašte nurodo, jog Jonavos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos 2022 m. spalio 21 d. posėdyje buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl paviršinio vandens telkinio, esančio Bendrijoje, ir nutarta pripažinti, jog, tikėtina, kad paviršinio vandens telkinio krantai buvo veikiami erozijos iki tvarkymo darbų atlikimo. Pareiškėjas, nors ir neturėdamas reikalingų dokumentų, atliko darbus, kurie buvo būtini tam, kad paviršinio vandens krantas būtų apsaugotas nuo erozijos, tačiau negali įteisinti šių darbų dėl Agentūros reikalaujamų formalių procedūrų.

2.8. Bendrija yra informavusi Agentūrą dėl vandens telkinio, esančio Bendrijoje, tvarkymo darbų. Agentūra 2021 m. spalio 25 d. raštu Nr. (25)-A4E-12142 atsakė, jog nurodytas telkinys yra dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys, Aprašas reglamentuoja tokių telkinių tvarkymą, Aprašo 2.2 papunktyje nurodyta, kad šiame Apraše nustatyti reikalavimai netaikomi, tvarkant dirbtinius nepratekamus vandens telkinius. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtintas Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas nedraudžia tvarkyti dirbtinio vandens telkinio aplinką.