- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-17
- Bylos Nr.
- e2-245-797/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01108-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
sekretoriaujant L. N., dalyvaujant ieškovei G. K. – S. ir jos atstovei advokatei V. P., atsakovui A. S. ir jo atstovei advokatei L. M., nuotoliniu būdu - išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. - S.s ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui ,,(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei G. K. – S., tretiesiems asmenims: ,,(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, antstolei E. R., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, kt. reikalavimų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo:
1. nutraukti dėl abipuses kaltės jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini);
2. nustatyti nepilnamečio sūnaus R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama G. K.-S.;
3. leisti atsakovui be apribojimų laisvai bendrauti su sūnumi R. S., gim. (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą ją prieš 2 paras informuoti SMS ar kitos formos rašytine žinute, kada su sūnumi bendraus, kur bus, kada sūnų grąžins į jos namus tuo atveju, jei sūnus liktų nakvoti pas tėvą.
4. priteisti iš A. S. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:
sumoka 600 Eur įsiskolinimą už 2024-02-15 – 2024-06-30 laikotarpį;
po 350 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2024-07-01 iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikui išlaikymą pervesti iki einamojo mėnesio 25 dienos;
5. nustatyti, kad G. K. – S. sūnui R. S. skirtas lėšas tvarko uzufrukto teise;
6. nustatyti, kad G. K. – S. prievolė kreditoriui AS ,, (duomenys neskelbtini)“ filialas, j. a. k. (duomenys neskelbtini), pagal 2023-l0-21 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kliento kodas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė prievolė;
7. po santuokos nutraukimo palikti dabartinę pavardę;
8. priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Teismo posėdyje paaiškino, jog su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), gimė trys vaikai, iš kurių du jau suaugę, vienas - nepilnametis. Paaiškino, jog ji dažnai atsakovo būdavo smerkiama, nepalaikoma dėl savo požiūrio į vaikų auginimą, nes daug gilinosi, atsakingai į tai žiūrėjo, abiejų požiūriai į tarpusavio santykius, šeimyninį gyvenimą išsiskyrė. Už savo nuomonės išreiškimą būdavo apšaukiama, prieš ją buvo smurtaujama. Nors ir stengėsi išsaugoti santuoką, bet pripažįsta, jog ji iširo dėl abipusės kaltės. Sūnus R. buvo labai lepinamas, vaikas labai gabus ir jautrus. Šeima visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur, jo teigimu, nesaugu, todėl ji su R. persikraustė į nuomojamą butą mieste. Sūnui R. buvo sunku per karantiną dėl uždaros erdvės, gali būti, jog dėl to nukentėjo vaiko emocinė sveikata, prasidėjo lyg ir depresyvus elgesys, be to prasidėjo ir paauglystės problemos, dėl kurių ji kreipėsi ir į medikus. Vis sunkiau sekdavosi rasti bendrą kalbą su juo, tačiau kaip įmanydama stengėsi, daug domėjosi. Teigia, jog atsakovas nuo domėjimosi vaiko mokslais buvo nusišalinęs, visada sakydavo, jog tai jos atsakomybė, tačiau, prasidėjus teisminiams procesams skyrybų byloje, jam pasidarė įdomūs vaiko mokymosi rezultatai. Jai su vaiku apsipykus, R. atostogoms išvyko gyventi pas tėtį ir nuo tada gyvena pas jį, šeimos būste, kuriame jie visi kartu kažkada ir gyveno. Paaiškino, jog po dokumentų teismui pateikimo vaiko elgesys pasikeitė, jis tarsi pradėjo kalbėti tėčio žodžiais. Vaikas nutraukė ir iki tol turėtą gerą ryšį su seneliais, suprastėjo mokymosi rezultatai. Sūnus nenori mokytis, kiek jai žinoma, nemažai laiko sėdi prie kompiuterio. Pažymiai suprastėjo, gauna pastabas, jog nebūna pasiruošęs pamokoms, neparuošęs namų darbų. Nebelanko ir muzikos mokyklos, nors buvo itin gabus. Ji ieškojo specialisto, kuris galėtų padėti, tačiau buvo nustatyta, jog neurologinių sutrikimų nėra, tiesiog paauglystės problemos. Mano, jog atsakovas prisideda prie vaiko nusistatymo prieš ją, nes iki tol ji vaikui būdavo svarbiausia. Vaikui gyvenant pas atsakovą, buvo nupirkti du kompiuterio ekranai, neribojamas žaidimų laikas, jo laisvės. Pagrindinis vaiko atsakymas į klausimą, kodėl nori gyventi pas mamą yra tas, jog, priešingai nei pas tėtį (atsakovą), pas ją nėra vietos konstruoti Lego. Visada sąlygos konstruoti jam buvo sudarytos, ji ir pati nurodo prisidedanti prie šito vaiko pomėgio. Supranta, jog vaikas ant jos pyksta, nes ji labai nori, kad jis geriau mokytųsi, kad negautų pastabų, be to, jam nepatinka, kad ji koordinuoja jo veiklas, kontroliuoja. Paaiškino, jog šaukia ant vaiko tik tada, kai išsenka kantrybė, kai nepavyksta susitarti arba kai jis neįvykdo susitarimo, savo pareigų. Ieškovės nuomone, jai būtų sudėtinga bendrauti su vaiku, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas tėvą (atsakovą). Tiesiog ji nebegalėtų padėti spręsti sūnaus problemų, jai nebūtų sudaryta galimybė bendrauti, kadangi atsakovas naudoja psichologinį spaudimą, vaikas bijo tėčio, skuba grįžti pas jį. Kartą atsakovas net neinformavo jos apie vaiko ligą, negalėjo nuvežti pas gydytoją sutartu laiku. Kadangi vis dar vaikas nemotyvuotas mokytis, yra bendravimo problemų, jis uždaro būdo, reikia psichologo pagalbos. Buvo susitarusi dėl vizito, tačiau vaikas nesutiko važiuoti, o atsakovas pritarė jo nesutikimui. Paaiškino, jog kai vaikas yra su ja, jų santykiai yra artimi, tačiau jam vos grįžus pas atsakovą, viskas pasikeičia. Vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, nes ji yra artimiausias žmogus vaikui, labiausiai juo rūpinasi. Jos įsitikinimu, vaikas išreiškia norą gyventi pas tėtį tik dėl savo norų tenkinimo, pas atsakovą suteikiamos neribotos laisvės. Nors ji bendrauja su vaiku, kuris kartais keletą dienų lieka pas ją, taip pat ateina ir pas ją į darbą, tačiau vaikas visada skuba grįžti pas tėtį. Teigia, kad atsakovas jai trukdo bendrauti su vaiku, neleidžia atvykti, jai informavus apie planus su vaiku, jis tiesiog išdėsto kitokius savo planus. Sūnus turėtų gyventi su ja, nes su ja gyventi yra saugiau ir ji visus jo 14 gyvenimo metų artimiausiai jį pažįsta, daugiausiai su juo praleido laiko, koordinavo jo veiklas, net būstą pakeitė, kad jis pakeistų gyvenamąją aplinką iš tos gamybinės nuošalios aplinkos, į patogią mieste, tačiau atsakovas į tą aplinką vaiką ir vėl nori grąžinti. Atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl, ieškovės nuomone, ten gyventi vaikui nesaugu, nes šalia yra kelias, (duomenys neskelbtini), o žiemą tamsu, prastas apšvietimas, slidu, nėra šaligatvio. Be to, atsakovo būstas toli nuo miesto, mokyklos, jį sudaro daug bendrų erdvių, vaikas ten net neturi savo kambario, naudojasi bendru kambariu ir virtuve su kitataučiais nuomininkais. Vaikas pas atsakovą neturi savo erdvės, o jam reikia tylos, ramybės ruošti pamokas ir pan. Be to, atsakovas mažai būna su vaiku, dažnai išvyksta, todėl vaikas turi daug laisvės ir mažai kontrolės. Sutinka, kad gal vaikui šiuo metu nėra noro su ja gyventi, bet pas ją gyventi vaikui sudarytos visos sąlygos. Iš jos namų iki mokyklos (duomenys neskelbtini) m., aplinka saugi, nes visur kelyje link namų perėjos, šviesoforas, šaligatviai. Be to, jos tėvai (vaiko seneliai) gyvena miesto centre. Nurodo, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautoja, jos mėnesinis uždarbis yra apie 2000 Eur, atskaičiavus mokesčius. Paaiškino, jog gyvendama su sūnumi jo poreikiams išleisdavo vidutiniškai apie 700 Eur. Vaikas turi problemų dėl (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), dėl kurios per mėnesį išleisdavo maždaug po 50 Eur. Be to, šios ligos suvaldymui būdavo svarbi tinkama ir subalansuota sūnaus mityba. Taip pat jis turi (duomenys neskelbtini), todėl pediatrė buvo skyrusi griežtą dietą, sudarytas mitybos režimas. Išlaikymo įsiskolinimo prašo už laikotarpį, kai vaikas gyveno su ja, kadangi nuo 2024 m. vasario 14 d. iki birželio 30 d. atsakovas labai mažai prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, duodavo vos kelis eurus. Pripažįsta, jog valstybės mokamus vaiko pinigus gauna ji. Papildomai nurodo, jog prievolės kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“ filialui nebeturi, sumokėjo, įrodymų teismui nepateikė.
Ieškovės atstovė advokatė prašo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jos vaikas yra išsakęs nuomonė, jog myli abu tėvus, bendrauja su abiem, tačiau prašo atsižvelgti, kad ieškovė pradėjo ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų sūnui, kartu persikėlė gyventi į butą, kur jis buvo laimingas, prieš motiną nėra nusistatęs. Ir nors ieškovė kontroliuoja vaiką, bet tai daro jo gerovei. Atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko priežiūros iki 2024 m., vaikas nustojo laikyti muzikos mokyklą, rado užuovėją pas tėvą, nes jis ugdymo proceso nekontroliuoja, nepilnametis nutraukė ryšius su artimaisiais, vaikas nepakankamai maitinamas, todėl prašo tenkinti ieškinio reikalavimus, kurie yra pagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė yra iš esmės pažeidusi sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras šalių šeimyninis gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė santuokos metu demonstravo nelojalumą, nepagarbą jam, jo artimiesiems, nuolat jį lygino su draugais, kurie, ieškovės nuomone, geresni, sėkmingesni. Tarp šalių ne kartą kilo barniai dėl šeimos finansų, ieškovė reiškė nepasitenkinimą jo darbu, pajamomis. Ieškovė nuolat savo interesus kėlė virš šeimos interesų, žodžiais ir savo elgesiu žemino jį, kalbėdama su vaikais, jam artimais žmonėmis - tėvais, draugais, vadino įžeidžiančiais žodžiais. Ieškovė išsikraustė iš šeimos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) m. vasario mėn. ir nuo tada gyvena atskirai. Nurodo, jog jo ir ieškovės nebesieja tarpusavio šeimyniniai santykiai, išskyrus nepilnamečio vaiko R. klausimus, todėl atsakovas pritaria ir sutinka su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl ieškovės priekaištų, nesusikalbėjimo sūnus R. nuo (duomenys neskelbtini) m. birželio 24 d. gyvena kartu su juo, jis grįžo į jam įprastą aplinką - šeimos gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) ir čia gyvena. Sūnus R. yra jautrus, uždaro būdo, bet jam pavyksta su paaugliu sūnumi užmegzti kontaktą, surasti bendrų pokalbio temų, abu siekia susitarimų dėl laiko, praleidžiamo prie telefono, kompiuterio. Jis rūpinasi sūnumi R., užsiima jo priežiūra, sudaro sąlygas sūnui R. bendrauti su ieškove, sūnus lankosi pas ją. Mano, kad šalys turėtų padėti vaiko norus įgyvendinti, pasitikėti vaiku, gerbti jo pasirinkimą ir riboti tik išimtinais atvejais. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomos bendravimo tvarkos, nurodo, kad įpareigojimas jam gali būti neįgyvendinamas, nes vaikas nebūtinai apie savo norą bendrauti praneš prieš dvi paras, be to, ne visais atvejais galima numatyti, kur jis leis laiką su sūnumi. Ieškovė nepagrindė būtinybės kontroliuoti ir žinoti apie jo ir sūnaus bendravimą konkrečioje vietoje. Be to, šalims gyvenant tame pačiame mieste, sūnus R. savarankiškai gali nueiti ir pareiti, todėl nereikalingas sūnaus grąžinimas. Nurodo, jog turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų pagal antstolės E. R. vykdomą administracinės baudos išieškojimą (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo darbo užmokesčio yra išskaitomos lėšos (duomenys neskelbtini): 2024-05 - 156,14 Eur, 2024-06 - 141,68 Eur, 2027-07 - 81,15 Eur. Nurodo, jog teikia paramą studentei dukrai M. apie 300 Eur per mėnesį. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas, nėra aišku, kaip apskaičiuota išlaikymo skola. Ieškovės nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą sūnui R., perduodavo ieškovei jos nurodytas sumas vaiko poreikiams tenkinti. Taip pat pervedė vaikui lėšas į jo vardu atidarytą banko sąskaitą vaiko reikmėms. Nurodo, jog ieškovė nepagrindė, kad patyrė daugiau išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra išlaikymo įsiskolinimas.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašo:
1. nustatyti nepilnamečio vaiko R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu A. S.;
2. nustatyti ieškovės G. K. - S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į vaiko norą, sveikatą, jo poreikius ir ieškovės galimybes;
3. priteisti iš ieškovės G. K. – S. nepilnamečiam vaikui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės. Vaikui skirtas išlaikymo lėšas pervesti iki einamojo mėnesio 25 dienos. Nepilnamečio vaiko lėšų uzufruktoriumi skirti A. S.;
4. priteisti iš ieškovės G. K. – S. išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą - 800 Eur;
5. nustatyti, kad prievoles kreditoriams antstolei E. R., (duomenys neskelbtini) asmeniškai vykdys A. S.;
6. priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinį atsakovas palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, nesutinka su reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos ir vaiko išlaikymo. (duomenys neskelbtini) m. lapkritį su ieškove nusprendė skirtis ir apie tai pranešė sūnui. Gyvena atskirai su ieškove nuo (duomenys neskelbtini). Iš pradžių sūnus R. pasakė, kad pasiliks gyventi su juo, bet jis neprieštaravo, kad sūnus gyventų su mama bute, tačiau R. persigalvojo. Paaiškino, jog vaiko neperkalbinėjo, dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo vaikui įtakos nedarė. Kai R. gyveno su ieškove, išlaikymą sūnui teikdavo grynaisiais pinigais, tačiau kildavo konfliktai su ieškove, padažnėjo reikalavimai, padidėjo sumos. Kuomet ieškovė išvyko į kelionę (gegužės mėn.), R. pagyveno su seneliais, tada, kiek jam žinoma, su jais susipyko ir, kai grįžo ieškovė, jau artėjant mokslo metų pabaigai, pasikvietė jį ieškovė, ji norėjo išspręsti problemas dėl R. nesimokymo ir prastų rezultatų, sakydama, jog nesusitvarko ir prašė imtis atsakomybės. Mano, jog sūnaus santykis su ieškove pablogėjo ir dėl to, jog jis susipyko su seneliais. Susipykus sūnui su ieškove, jis atsikraustė pas jį gyventi vasaros atostogoms. Tuo metu pas jį gyveno nuomininkai. Jis buvo išnuomojęs patalpas (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu (duomenys neskelbtini) ten nebegyvena. Sūnus šiuo metu savo kambario dar neturi, tačiau turi atskirą miegamąjį, savo erdvę. Mano, jog jo gyvenamoji vieta vaikui gyventi yra pakankamai saugi. Nesutinka su ieškovės nuomone, jog vaikui gyventi ten, kur gyvena jie, yra nesaugu. Tai, jog gyvenamosios patalpos yra sujungtos su gamybinėmis, nereiškia, kad vaikui nesaugu. Paaiškino, jog gatvė yra plati, apšviesta, 300 m. iki pagrindinio šaligatvio, o eismo intensyvumo tikrai nėra, kadangi tai vienintelė nuošali gatvė. Šalia yra (duomenys neskelbtini). Vaikas norą gyventi su juo motyvuoja tuo, jog daugiau vietos pas jį, geriau sutaria su juo, negu su mama. Paaiškino, jog ir anksčiau su sūnumi nesipykdavo ir nebuvo nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, priežiūros, tačiau pirmiausia informaciją sužinodavo iš ieškovės. Pastebi vaiko nesutarimus su ieškove, atšalimą jos atžvilgiu. Apie priežastis jie kalbasi. Vaiko nuomone, ieškovė (mama) per daug jį spaudžia, viską nori kontroliuoti, o tada jam pritrūksta kantrybės. Mano, jog vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos yra svarbi, vaiko pasirinkimas aiškus, o jis nenori įrodinėti, kad kitur gyvenant vaiko interesai nukentėtų, nes nesistengia daryti dėl to jokios įtakos. R. gyventi su juo yra geriausia, nes vaikui labiau pažįstama aplinka, jie puikai sutaria ir dėl veiklų, važiuoja dviračiais, bėga krosą, išeina pasivaikščioti, leidžia laisvalaikį. Paaiškino, jog R. yra jautrus vaikas, dažnai neturi motyvacijos, todėl reikia priminti apie pareigą atlikti namų darbus, jis labai mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus. Žaidimų laiką jis vaikui riboja, yra sutarę, jog leidžiama apie 3 val., tačiau ne visada pavyksta įgyvendinti susitarimą. Nurodo, jog yra sukūręs jam sistemą, kad vaikas galėtų pats kontroliuoti prie kompiuterio praleidžiamą laiką. Paaiškino, jog tas pats kompiuteris buvo ir pas mamą (ieškovę). Vaikas ir pats pripažįsta, jog yra priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų, supranta, kad reikia su ja tvarkytis. Jis pasiteirauja, ar vaikas pasiruošė pamokoms, tačiau, norėdamas juo pasitikėti, ugdyti savarankiškumą, netikrina. Būna, kad pasiruošia prastai ir tada gauna prastą pažymį. Stengiasi motyvuoti sūnų mokytis, nemeluoti, rengtis pamokoms. Jis pasitiki vaiku, tokiu būdu stengiasi ugdyti jo savarankiškumą. Be to, nurodo, jog nuolat primena sūnui, kad jis turi pagarbiai bendrauti su mama (ieškove). Polinkis į kompiuterinius žaidimus atsirado dar gyvenant visiems kartu šeimoje per karantiną. Savo kompiuterį vaikas turi gal tik vieneri metai, anksčiau naudodavosi jo ir ieškovės kompiuteriais. Paaiškino, jog papildomam monitoriui vaikas užsidirbo pats, dirbdamas darbus ir susitaupęs pinigus. Vaikui yra pasiūlęs motyvacinę sistemą, nors ir ne visada pavyksta, bet vaikas rašo valandas, kiek laiko naudojasi kompiuteriu. Naudojimosi telefonu laiką kontroliuoja su ekrano laiko funkcija. Polinkis žaisti kompiuterinius žaidimus buvo ir gyvenant pas ieškovę, nes ten jo kompiuteris buvo, taip pat ir internetas. Ieškovė drausdavo jam žaisti ir bausdavo. Jis priešingai, bando paaiškinti, kad vaikas darytųsi sąmoningesnis, kad neaukotų žaidimams daug laiko. Su vaiku stengiasi bendrauti, kalbasi, yra susitarę, kad reikia sportuoti, eiti pasivaikščioti, ne mažiau 4 km. Vaikas noriai į tuos pasivaikščiojimus kartu su juo eina. Vasarą vyksta kartu į (duomenys neskelbtini) prie ežero pasivaikščioti, pasimaudyti ežere. Stengiasi, kad neatsirastų problemų dėl per didelio sėdėjimo. Vaikas pats yra iniciavęs sporto idėją namuose, tačiau jie neturi tam reikalingo inventoriaus, todėl nusprendė, kai vaikas turės savo kambarį, tada galės sportuoti ir jame viską turėti. Kambarys vaikui, sūnui R. padedant, šiuo metu yra rengiamas. Yra pradėtas kosmetinis remontas, liko sienas perdažyti ir atnaujinti baldus. Paaiškino, jog nuo vasaros pradžios vaikui (duomenys neskelbtini) problemų neliko, nėra jokių ligos pasireiškimo požymių, nes vaikas, gyvendamas su juo nepatiria tiek streso, todėl (duomenys neskelbtini) nepasireiškia, nes gyvenant su mama ji buvo. Vaikas dabar nesiskundžia ir dėl (duomenys neskelbtini). Vaikui gamina tą patį maistą, kaip ir ieškovė, kadangi vaiko priežiūrą šeimoje visada pasidalindavo ir anksčiau. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama kažkiek pažeistų vaiko interesus, nes per didelė kontrolė, draudimai, kurie nieko nesprendžia, tik problemą padidina. Nedraudžia bendrauti sūnui su ieškove ir niekaip nesistengia trukdyti jiems bendrauti, o susiklostančias gyvenimiškas situacijas ieškovė padidina nepagrįstai. Kai ieškovė iš šeimos namų išsikėlė į butą, sūnus jau nuo pat pradžių sakė, kad nori likti gyventi su juo, vėliau aiškino, kad išsikraustyti jį mama įkalbėjo. Kol vaikas kartu su ieškove gyveno bute, jis nedarė nieko, kad kažkaip paveiktų vaiką, jog vaikas parsikraustytų pas jį, nors ieškovė visada teigia, kad jam vaikas tuo laiku nerūpėjo. Ieškovės teiginiai apie įtakos vaikui darymą, yra tik jos klaidingas situacijos įsivaizdavimas. Nemanipuliuoja pasisakymais ir nesiekia daiktais prisitraukti sūnaus palankumo, nebando apriboti prieinamumo ir bendravimo su ieškove. Vaikas yra užsispyręs, maištaujantis, tiesiog yra paauglystės etapas. Be to, skyrybų procesas kelia jam stresą. Nėra taip, jog sūnus nori pas jį gyventi dėl didesnės jam suteikiamos laisvės, kadangi jis turi tą pačią atsakomybę ir dėl buities, ir dėl ugdymosi. Paaiškino, jog nors ne visada pavyksta, skatina vaiką laikytis pažadų, kalbasi su juo, nes jis jautrus vaikas. Mano, jog viską galima susitarti su juo tik gražiuoju, neperspaudžiant, ne draudimais, papirkinėjimais, o prašymais, motyvacija. Nurodo, jog jo pajamos per mėnesį yra apie 900 Eur, atskaičius mokesčius, galėtų vaikui išlaikyti skirti po 300 Eur. Bendrai vaiko poreikiams šiuo metu išleidžia apie 600 Eur. Remia studijuojančią dukrą finansiškai. Vaiko pinigais, kuriuos moka valstybė, disponuoja ieškovė, jų neskiria vaikui, nors vaikas gyvena pas jį. Pripažįsta, jog vaikui gyvenant su ieškove, išlaikymą teikė iš dalies – apie 100-150 Eur, kuriuos grynais duodavo ieškovei, tačiau konkretaus susitarimo dėl išlaikymo ir jo sumos tarp jų nebuvo. Taip pat duodavo pinigų ir R., 20 Eur savaitei. Priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės išlaikymo įsiskolinimą nuo birželio pabaigos iki gruodžio mėn. 800 Eur, kadangi per tą laiką ieškovė sūnui neteikė išlaikymo, tačiau nupirko kelnes, batus, džemperį. Paaiškino, jog iš dalies yra sumokėjęs savo įsiskolinimus (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašo priešieškinį tenkinti, ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodo, jog nepilnamečio vaiko noras nuoseklus, ieškovė pati paskatino vaiką pagyventi pas tėvą, kur jam patiko ir vaikas pasiliko gyventi aplinkoje, kuri buvo jam žinoma ir priimtina, kurioje šeima gyveno kartu, o vaikas nuo gimimo. Kad aplinka nesaugi, tai tik ieškovės teiginys. Vaikas jaučiasi geriau gyvendamas su tėvu, nes per didelė ieškovės kontrolė, sudarė sąlygas vaikui apsispręsti. Atsakovas laisviau, mažiau kontroliuoja, labiau leidžia sūnui veikti, apsispręsti, tuo siekdamas gero tarpusavio ryšio, pasitikėjimo, savarankiškumo ugdymo, susitarimų laikymosi skatinimo. Ta aplinkybė, kad mokymosi rezultatai pablogėjo, nėra viską lemianti, nes jie pablogėjo dar šalims gyvenant kartu. Mokymosi vidurkis nuo 5,92 padidėjo iki 6. Vaikas turi priimti pareigas ir jas vykdyti. Ieškovei nėra užkirstas kelias pasirūpinti vaiku, jo ugdymo procesu. Atsakovas rūpinasi vaiko sveikata, maistu ir taip stipriai nekontroliuodamas vaiko, atsakovas pasiekia susitarimų, motyvuoja vaiką, rodo pasitikėjimą vaiku. Ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų, nesusijusių su vaiku, prašo tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė su priešieškiniu nesutinka iš dalies. Nurodo, jog yra įsitikinusi, kad pasikeitęs sūnaus R. noras gyventi su tėvu neatitinka jo interesų. Nesutinka, jog atsakovui pavyksta su R. pasiekti susitarimus dėl praleidžiamo laiko prie telefono, kompiuterio ar televizoriaus. Nurodo, jog dažnai nuvyksta pas R., jo aplankyti pasidomėti, kaip jam sekasi ir visada randa jį prie bet kurio iš dviejų ekranų, esančių vienoje patalpoje. Su vaiku vaikščioti atsakovas eina retai, nes R. ne dažnai sutinka pajudėti su tėčiu, o į šias veiklas atsakovas pradėjo aktyviau įtraukinėti R. tik (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje. Atsakovo faktinė gyvenama vietovė yra (duomenys neskelbtini), kurioje nėra šaligatvių, nieks daugiau negyvena, tamsiais metų sezonais iš ten pėsčiomis vykti į mokyklą ankstyvą rytą yra labai nesaugu dėl prasto matomumo ir slidžios kelio dangos bei atokios teritorijos. Atsakovo dažnai nebūna namie, jis būna išvykęs, taip pat (duomenys neskelbtini) tikslais į (duomenys neskelbtini). Vaikui tektų vykti pėsčiomis iš šio nuošalaus, nesaugaus būsto ir parvykti į jį. Jos butas, kuriame iki išvykimo vasaros atostogoms gyveno R. S., yra (duomenys neskelbtini), toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli. Atsakovas meluoja teigdamas, jog domėjosi sūnaus mokymosi rezultatais, nes nėra nei karto prisijungęs prie dienyno. Nurodo, jog šiuo metu sūnaus mokymosi rezultatai dar labiau prastėja dėl laisvo, neprižiūrėto laiko leidimo tėvo namuose. Tokia atsakovo nepriežiūra labai tinka sūnui, kadangi jis nemotyvuoja mokytis, domėtis mokslu, žiniomis, rinkti, sisteminti informaciją viena ar kita mokslo sritimi, turinčia įtakos tolimesniam R. gyvenimo keliui. Atsakovas visiškai nesidomi ir nežino R. sveikatos būklės. Nesidomi jo lėtine liga, jos eiga, neskiria didelio dėmesio vaiko mitybai. Sūnų maitina jam neįprastu, nenaudingu paauglio vystymuisi maistu. Mokslo rezultatų prastėjimas yra atsakovo prasto auklėjimo, bendravimo su sūnumi, motyvavimo rezultatas. R. yra paauglys, kuris dar nesugeba atskirti manipuliacijų, atsispirti kenksmingoms laisvalaikio leidimo formoms, nesuvokia, kad jo nekontroliavimas dėl mokymosi, kenkia jo paties interesams. Taip pat ir sveikata, kadangi autoimuninė liga turi būti nuolatos kontroliuojama pagal gydytojo nurodymus, nes kitu atveju liga progresuoja. Vaikas to nesuvokia ir yra patenkintas, kad tėvas nesidomi jo liga. Atsakovas neskiria jokio dėmesio, kad sūnus lavintų savo muzikinius gebėjimus, nes gyvenime gali praversti, ir nesistengė įkalbėti tęsti mokymąsi (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad atsakovo nurodyti kreditoriai priešieškinyje yra tik atsakovo kreditoriai ir prievolės yra jo asmeninės prievolės.
Institucijos atstovė pateikė išvadą ir teismo posėdyje nurodė, kad atvejo vadyba šeimai nebuvo taikyta. Vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Vaikas yra įtrauktas į skyrybų procesą, ir nors tėvai išsilavinę, tačiau abiem trūksta tėvystės įgūdžių, nes vienas iš jų tarytum pernelyg laisvai, kitas per intensyviai vaiką prižiūri, jį kontroliuoja. Vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos yra išklausyta skyriaus ir psichologės, ji nuolatinė ir nekintanti. Skyriaus nuomone, atsakovas siekia užtikrinti vaiko sveikatos priežiūrą, padėti ugdytis, moko savarankiškumo, ieškovė taip pat nėra nusišalinusi nuo šio proceso. Dėl to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, abiejų tėvų pareigos neišnyksta, jie ir toliau gali rūpintis vaiko ugdymusi, sveikata. Įvertinus tai, jog vaikas ilgą laiką gyveno toje vietoje, kurioje yra atsakovo gyvenamoji vieta, ši vieta buvo pastovi ir nekintanti, vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu, skyriaus nuomone, vaiko interesus labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu. Pagal byloje esančius duomenis ir vaiko nuomonę, nustačius gyvenamąją vietą su ieškove, gali būti „iššauktas“ vaiko maištavimas, kuris pasireikštų atitinkamu elgesiu ir mokymosi rezultatų pasikeitimu. Dėl bendravimo tvarkos ginčo nėra, dėl to šalys nesikreipė į skyrių, be to, vaikas jau yra tokio amžiaus, kai dėl bendravimo gali susitarti tarpusavyje. Išlaikymo dydis vaikui turėtų priteisiamas didesnis, kuo labiau atitinkantis vaiko interesus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai valstybei, atstovaujamai (duomenys neskelbtini), yra asmeninio pobūdžio ir prievolės laikytinos asmeninėmis, už šias prievoles atsakovas atsako savo asmeniniu turtu. Prašė teismo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė pareiškimą, kuriame prašė nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant, ir nurodė, jog sutinka su 2024-06-23 ieškinio nuostata, kurioje nurodyta, kad įsipareigojimai pagal sutartį po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės prievole. Duomenų, kad su kreditore yra atsiskaityta, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. S. ir G. K. - S. susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimas patvirtina, kad A. S. ir G. K. - S. yra R. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Dėl santuokos nutraukimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką įstatyme nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, taip pat ir dėl abiejų kaltės (CK 3.60, 3.61 str.). Sutuoktinių pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. (tai lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai visiškai nepriimtinas elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.62 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgtina į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo, tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Ieškovė ieškinyje nurodo, jog su atsakovu santuokoje pragyveno (duomenys neskelbtini) metus, o nuo (duomenys neskelbtini) m. vasario mėn. gyvena atskirai. Kadangi nesutarė, tačiau nenorėjo traumuoti vaikų, sprendimą priimti dėl nesutarimų atidėliojo iki vaikai suaugs, tačiau įtampa santykiuose nuolat didėjo, pradėjo nesutarti net ir dėl smulkių buitinių klausimų, kaltino vienas kitą dėl nesutarimų. Ieškovės teigimu, atsakovas yra ūmaus charakterio, greitai užsiplieskia ginčuose ir ramiai išspręsti susidariusių problemų nebepavyksta. Nurodė, jog teismui nurodyti nesutarimų priežasčių neketina, sutinka, kad dėl abipusės kaltės būtų nutraukta jos ir atsakovo santuoka.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė santuokos metu demonstravo nelojalumą, nepagarbą jam, jo artimiesiems, nuolat jį lygino su draugais, kurie, ieškovės nuomone, geresni, sėkmingesni. Tarp šalių ne kartą kilo barniai dėl šeimos finansų, ieškovė reiškė nepasitenkinimą atsakovo darbu, pajamomis. Nurodo, jog ieškovė nuolat savo interesus kėlė virš šeimos interesų, žodžiais ir savo elgesiu žemino atsakovą, kalbėdama su vaikais, atsakovui artimais žmonėmis – tėvais, draugais, vadino įžeidžiančiais žodžiais. Patvirtino, jog ieškovė iš šeimos gyvenamosios patalpos išsikraustė (duomenys neskelbtini) vasario mėn. ir gyvena atskirai, jo ir ieškovės nebesieja tarpusavio šeimyniniai santykiai, išskyrus nepilnamečio vaiko klausimus, todėl atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Sprendžiant iš šių šalių procesinių dokumentų ir šalių paaiškinimų, matyti, jog noras santuoką nutraukti yra abipusis, abu pripažįsta tą aplinkybė, jog ji iširo dėl abiejų kaltės, termino susitaikyti jie neprašo, gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl, įvertinus tai, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo esant abiejų kaltei, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str., CPK 178, 182, 185 str.).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Tarp šalių nėra ginčo ir dėl pavardžių po santuokos nutraukimo. Šalių prašymu paliktinos santuokinės pavardės: S., K. – S. (CK 3.69 str.).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Sutuoktiniai neprašo tarpusavio išlaikymo. Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims vienai iš kitos išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio sūnaus R. S. gyvenamosios vietos nustatymo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys turi tris vaikus, iš kurių tik vienas R. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis. Šalys pareiškė reikalavimus: ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o atsakovas - su juo. Faktinė situacija yra tokia, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. birželio mėn. nepilnametis R. gyvena su tėvu (atsakovu).
CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą, jei jis nepažeidžia vaiko interesų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės augimas, tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą, sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras, jo poreikių patenkinimą, kt. individualiai svarbias aplinkybes, susijusias su nepilnamečiu vaiku.
Kadangi tarp šalių kilo ginčas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, buvo tikslinga išsiaiškinti tėvų santykį su sūnumi, jų ryšį, tėvų įtaką dėl sūnaus apsisprendimo ar noro gyventi su tėvu ar motina ir pan., todėl pagal (duomenys neskelbtini) nutartį teismo psichologei pavesta organizuoti pokalbį su vaiku ir atsakyti į pateiktus klausimus ir pateikti išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
Pateiktoje išvadoje Šiaulių apylinkės teismo psichologė nurodo, jog kalbant R. S. apie santykį su mama, jaučiamas pyktis jai, jos aplinkai, sukurtoms taisyklėms, riboms. Jis išsako: „Mama gera, bet pyksta, labai šaukia. Aš ją supykdau. Darbų nepadarau, pamokų neparuoši“; „Mama išvarė mane. Nelabai prisimenu, bet susipykom. Birželį tai vyko“; „Pas mamą mažai vietos, gal nelabai ką galiu konstruoti.“; „Kai būnu pas tėtį, aplankau ją, nelabai pasiilgstu, bet kada galiu nueiti pas ją. Tėtis leidžia. Būna, kad sugalvoju po mokyklos ir nueinu pas mamą“. Matyti, kad dominuoja dichotominis vertinimas, kada mamos aplinka vertinama daugiau neigiamai. Tėčiui, jo aplinkai priskiriamos tik teigiamos savybės: „Su tėčiu sutariu gerai. Einam pasivaikščioti, nelabai ką turiu pasakyti. Su Lego konstruoju, žaidžiu su kompiuteriu.“; „Santykis su tėčiu geresnis negu su mama. Nesikabinėja, neerzina. Tuos pačius klausimus per tą patį sako. Neprisimenu ką jinai sako.“; „Retai su tėčiu susipykstam, labai retai. Nelabai daug kalbam. Patinka man. Puikiai jaučiuosi gyvendamas su tėčiu. Norėčiau gyventi pas tėtį. Faina tenai. Daug vietos... Lego galiu išsiskleisti.“; „Tėtis namų darbų netikrina. Yra taisyklė, kad turi būti tvarkingi rūbai, švarus kambarys, būtų dulkės nuvalytos. Rūbų nelabai tvarkausi.“. Šiuo metu berniukas solidarizuojasi su tėčiu, jo aplinka. Iš vaiko žodžių galima suprasti, kad tėtis su berniuku bendrauja apie bylai reikšmingas aplinkybes. Vaikas susipažinęs su nutartyje pateiktais klausimais, yra matęs mamos žinutes, skirtas tėvui. Akcentuojama, jog abiem tėvams svarbu stengtis išlaikyti kuo pozityvesnį kito tėvo/mamos vaizdą vaiko akivaizdoje. Bandant išvengti arba sumažinti lojalumo konfliktą, svarbu tiesiogiai ar netiesiogiai neįtraukti vaiko (kalbant apie žinutes, teisminį procesą ir pan.). Susidaro įspūdis, jog R. stengiasi būti aplinkoje, kurioje mažiau taisyklių, kontrolės. Tikėtina, kad dėl šių priežasčių labiau kritikuoja mamos aplinką, elgesį su juo. Pabrėžiama, jog kartu negyvenantiems suaugusiems, svarbu palaikyti kuo stabilesnes taisykles, atsižvelgiant į vaiko amžių. Mamai, bandant stiprinti ryšį su sūnumi, naudinga praleisti daugiau kokybiško laiko kartu, skiriant dėmesį ne tik pareigoms, atsakomybėms, tačiau ir kitiems vaiko interesams, pomėgiams, šiltam tarpusavio bendravimui, teigiamos abipusės patirties įgijimui.
Kadangi R. S. yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, todėl teismas pranešė jam apie prasidėjusį procesą (CPK 38, 380 str.). Į bylą pateikta nepilnamečio R. S. 2024-10-13 išsakyta nuomonė, kurioje jis nurodo, jog yra susipažinęs su teismui pateiktais procesiniais dokumentais, ne viską juose suprato, tačiau paaiškino, jog myli abu tėvus, bendrauja su abiem ir tiki, kad teismo sprendimas bus teisingas.
(duomenys neskelbtini) progimnazijos klasės vadovė A. S. 2024-09-22 charakteristikoje nurodė, jog R. S. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Jo 2023-2024 m. metinis pažymių vidurkis yra 5,92. Per metus praleido 103 pamokas. R. S. judrus, pamokų metu kartais ieško pašalinių veiklų, kartais sunkiai susikaupia, kažką stebi telefone. Yra gavęs pastabų už nepagarbų elgesį, triukšmavimą, trukdymą, naršymą telefone, neatliktus namų darbų ar mokymosi priemonių neturėjimą. Per 2023-2024 mokslo metus gavo 19 pastabų. Nurodoma, jog šiais mokslo metais mokinio mokymosi rezultatai nepagerėjo, dėmesys pamokų metu nepadidėjo. R. tėvai juo rūpinasi, ateina į tėvų susirinkimus, paskaitas tėvams. Mama visada atsiliepia, kai jai skambinama, ateina į mokyklą, dažnai skambina, rašo žinutes auklėtojai, nuolat jungiasi prie elektroninio dienyno, kontroliuoja sūnaus mokymosi pasiekimus ir elgesį mokykloje.
Teisme liudytoja buvo apklausta ieškovės motina M. K., kuri patvirtino, jog R. yra jos vaikaitis, jis - gabus, talentingas vaikas, tačiau šiuo metu visi jo talentai tik technologijoms, dėl ko jie visi labai išgyvena. Problemos su R. dėl mokslų prasidėjo nuo karantino laikotarpio, dar šeimai gyvenant kartu, o paskutiniu metu – dar labiau. Jai žinoma, jog ypač ieškovė ieško būdų, kaip atitraukti vaiką nuo informacinių technologijų įtakos. Nurodo, jog R. atsisakė lankyti (duomenys neskelbtini), nors buvo itin gabus, suprastėjo jo mokymosi rezultatai, nors iki (duomenys neskelbtini) klasės būdavo pirmūnas. Jai žinoma, jog R. mokytojai pirmiausia kontaktuoja su ieškove. Taip pat paaiškino, jog R. dažnai serga, beveik kas mėnesį. Santykiai su vaikaičiu visada buvo geri, jį prižiūrėjo, kai buvo mažas, jis užeidavo pas juos, pareidamas iš mokyklos, tačiau nuo tada, kai jis liepos mėnesį išvyko gyventi pas atsakovą, vaikaitį mato rečiau, iki tol buvęs bendravimas yra nutrūkęs. Nežino, kodėl taip atsitiko. R., kaip paaugliui, mama yra labai reikalinga, o R. gyvenant su tėčiu, ieškovė negauna visos informacijos apie vaiką. Ieškovė griežtesnė R. negu tėtis, jam yra nustatytos aiškios taisyklės. Apie R. gyvenimą pas atsakovą nieko nežino, R. niekada apie tai neklausinėja, tačiau jaučia nuolatinę baimę dėl vaikaičio gyvenimo tose (duomenys neskelbtini), kur kažkada yra buvęs gaisras. Nurodo, jog pas ieškovę R. turi visas geriausias sąlygas augti.
Institucijos atstovė, teikdama išvadą ir teismo posėdyje nurodė, jog, įvertinus tai, jog vaikas ilgą laiką gyveno toje vietoje, kurioje yra atsakovo gyvenamoji vieta, ši vieta buvo pastovi ir nekintanti, vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu, skyriaus nuomone, vaiko interesus labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu – vaiko tėvu. Nustačius gyvenamąją vietą su ieškove, gali pasireikšti vaiko maištavimas, kuris nebūtų naudingas jo ugdymo procesui, elgesiui.
Nuo (duomenys neskelbtini) m. birželio mėnesio pabaigos R. S. gyvena su tėvu, pas kurį jis grįžo iš motinos nuomojamo buto, nes tarp motinos ir sūnaus kilo konfliktas, kurio metu motina pasiūlė jam pagyventi pas tėvą, o vaikas pas tėvą ir liko gyventi.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos keitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013 ir kt.).
Iš esmės abu tėvai nėra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros ir galėtų pasirūpinti vaiku, abiejų tėvų vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Teismas neabejoja, kad ieškovė savo vaikui nori ir linki visko, kas geriausia, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina per didelį vaiko kontrolės laipsnį, jos elgesį šaukiant ant vaiko, kuris šiuo atveju nėra pateisinamas. Taip teismas sprendžia, jog per didelį rūpinimąsi savo vaiku, ji sukuria vaikui be kompromisų, nedemokratišką aplinką, kuri vaikui iššaukia priešingą elgesį, nei nori matyti ieškovė. Teismas atsižvelgia į psichologės pateiktą išvadą, kad motinai bandant stiprinti ryšį su sūnumi, naudinga praleisti daugiau kokybiško laiko kartu, skiriant dėmesį ne tik pareigoms, atsakomybėms, tačiau ir kitiems vaiko interesams, pomėgiams, šiltam tarpusavio bendravimui, teigiamos abipusės patirties įgijimui (CPK 178, 185 str.).
Teismas atsižvelgia į šalių paaiškinimus, į įrodymų visumą, į susiklosčiusią faktinę situaciją, jog vaikas gyvena su tėvu ir gyvena toje vietoje, kurioje gyveno nuo pat gimimo, jis prisitaikęs ir pripratęs prie aplinkos, gyvenimo sąlygų, jaučiasi tėvo išgirstas, mylimas, suprastas, todėl vaiko paėmimas iš jam įprastos gyvenamosios vietos, ją nustatant su kitu iš tėvų, neabejotinai pablogintų vaiko emocinę būklę. Vaiko nuomonė gyventi su tėvu yra nuosekli, nekintanti, jis nėra nusistatęs prieš motiną, ją myli, tačiau, teismo nuomone, tėvo aplinkoje jis jaučiasi geriau, nors jam laisvės suteikiama daugiau, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas nesiekia geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Priešingai: tėvas palieka pasirinkimo laisvę, motyvuoja, kad susitarimų reikia laikytis, kad yra pareigos, laisvalaikio leidimas, kad turėtų šie dalykai būti suderinti, o nesilaikant susitarimų, leidžia vaikui pajusti susitarimų nesilaikymo pasekmes. Tokiu būdu tėvas siekia ugdyti vaiko savarankiškumą, atsakomybę.
Nors pas abu tėvus yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikui, tačiau teismas atsižvelgia į emocinę vaiko būseną, jo išsakytą norą gyventi su tėvu, į tą aplinkybę, jog, vaikui gyvenant pas tėvą, jam nebepasireiškia nustatyta liga – (duomenys neskelbtini), kas leidžia teigti, jog vaikas patiria mažiau streso, labiau atsipalaidavęs, laimingesnis, nejaučia didelės įtampos.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog vaiko mokymosi rezultatai pablogėjo dar šeimai gyvenant kartu, kas paneigia ieškovės teiginį, kad atsakovas nesidomi vaiko ugdymosi procesu. Duomenys patvirtina, kad mokymosi rezultatams įtakos turėjo ir karantino laikotarpis, kurio metu vaikas labiau priprato būti prie kompiuterio, galėjo lemti ir jo amžius ir neabejotinai vaiko mokymosi rezultatams reikšmės turėjo ir turi ir ta faktinė aplinkybė, kad jo tėvai pradėjo nebesutarti, prasidėjo skyrybų procesas, kas nėra teigiama patirtis vaikui, matant tėvų nesutarimus (CPK 178, 185 str.).
Įrodymų visuma teismui leidžia spręsti, jog nenustačius vaiko teisių ir interesų pažeidimų gyvenant pas tėvą, siekiant užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo saugumą ir stabilumą, emocinį komfortą, atsakovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo tenkintinas ir nepilnamečio vaiko R. S. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu A. S. (CPK 178, 185 str., CK 3.174 str. 3.168, 3.169 str.).
Atkreiptinas šalių dėmesys, jog nors vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu, tačiau pasikeitus faktinėms aplinkybėms, motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, tėvui netinkamai rūpinantis vaiku ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai labiau atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą (CPK 178, 185 str.).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, kad vaikas visapusiškai vystytųsi. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Kadangi sūnaus R. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, todėl teismas nustato skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 str.).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo šalys yra pateikusios skirtingus reikalavimus. Ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: Leisti atsakovui be apribojimų laisvai bendrauti su sūnumi R. S., įpareigojant atsakovą ją prieš 2 paras informuoti SMS ar kitos formos rašytine žinute, kada su sūnumi bendraus, kur bus, kada sūnų grąžins į jos namus tuo atveju, jei sūnus lieka nakvoti pas tėvą.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašo tokios bendravimo tvarkos: ieškovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi R. S., atsižvelgdama į vaiko norą, sveikatą, jo poreikius ir ieškovės galimybes.
Ieškovė paaiškino, kad atsakovas jai nesudarys galimybės bendrauti su sūnumi, nes jis naudoja psichologinį spaudimą, vaikas bijo tėčio, iš jos namų vaikas skuba grįžti pas jį, nors kai vaikas sirgo, ji buvo susitarusi dėl vizito, tačiau vaikas nesutiko važiuoti, o atsakovas pritarė jo nesutikimui.
Atsakovas dėl ieškovės prašomos bendravimo tvarkos nurodo, jog įpareigojimas informuoti prieš dvi paras, jam gali būti neįgyvendinamas, nes vaikas nebūtinai apie savo norą bendrauti praneš prieš dvi paras, be to, ne visais atvejais galima numatyti, kur jis leis laiką su sūnumi. Be to, šalims gyvenant tame pačiame mieste, sūnus R. savarankiškai gali nueiti ir pareiti, todėl nereikalingas sūnaus grąžinimas.
Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (LAT nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktas).
Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma ir vaiko nuomonė. Galima neatsižvelgti į vaiko norą, jei noras prieštarautų jo interesams (CK 3.174 str. 2 d., CPK 380 str. 1 d.).
Vaikas dėl konkrečios bendravimo tvarkos savo nuomonės neišsakė, tik nurodė, jog myli abu tėvus ir kad nori gyventi su tėvu.
Teismas sprendė, jog tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu – vaiko tėvu, todėl svarstytinas klausimas dėl motinos ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.
Nustatydamas bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, teismas atsižvelgia į vaiko amžių, į tai, kad tėvų pareiga yra bendrauti su vaiku, auklėti savo vaiką atsakingai, rūpintis jo vystymusi, ugdyti savarankiškumą, nes tai turi didžiulės įtakos tolimesniam vaiko gyvenimui, todėl vaikas atsakingai turi būti ruošiamas savarankiškam gyvenimui ir šiuos klausimus tėvai turi spręsti tarpusavio sutarimu, nesudarydami bendravimui kliūčių (CK 3.165 str.).
Iš esmės didelio ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra, vaikas myli abu tėvus, bendrauja su abiem ir byloje nėra duomenų, jog ieškovei bendravimas su sūnumi būtų apsunkintas. Įvertinus įrodymų visumą, nustatytina tokia bendravimo su vaiku tvarka: ieškovė be apribojimų bendrauja su sūnumi R. S., sutarusi (raštu ir / ar žodžiu) su sūnumi bendravimo laiką, tvarką ir vietą, įvertinusi savo ir vaiko galimybes ir norą, užimtumą, sveikatos būklę, abiejų poreikius, apie susitarimą pranešant vaiko tėvui (CPK 178, 185, 376 str., CK 3.170 str.).
Išaiškinti tėvams, kad jie privalo vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, nepiktnaudžiauti tėvų valdžia, atsakovas neturi trukdyti ieškovei bendrauti su vaiku, o to nevykdant, gali būti taikoma atsakomybė.
Taip pat išaiškintina, kad bendru sutarimu šalys gali keisti bendravimo tvarką, atsižvelgdami į užimtumą, poreikius, sveikatos būklę ir kt. aplinkybes (CPK 178, 185, 376 str., CK 3.175 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau vaiko interesams taikomas prioritetas (CK 3.3 str., 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, ir kt.).
Iš byloje pateikto vaiko poreikių paskaičiavimo, šalių paaiškinimo matyti, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 600-700 Eur, nes perka maistą, drabužius ir avalynę, vaistus, vitaminus, ugdymo ir higienos priemones, reikalingi pinigai rinkliavoms į fondus mokykloje, vaiko laisvalaikiui, smulkioms išlaidoms mokykloje ir pan.
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo pajamos per mėnesį sudaro 900 Eur, atskaičius mokesčius. Valstybės skirtą išmoką vaikui, kuri 2024 m. buvo 96,25 Eur, gauna ir ja disponuoja ieškovė.
Išlaikymas priteisiamas ne vieneriems metams, todėl jo dydis turi būti toks, kad užtikrintų vaiko poreikius. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Tėvui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir kuris imasi priemonių vaiko teisėms ir interesams įgyvendinti, tenka ir nuolatinė kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, todėl ieškovė taip pat privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, ieškovės teigimu, jos pajamos per mėnesį yra apie 2000 Eur, atskaičius mokesčius.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl išlaikymo dydžio ginčo tarp šalių iš esmės nėra, todėl tenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas ir iš ieškovės nepilnamečiam vaikui R. S. priteistinas 300,00 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos, t. y. nuo 2024-09-20 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 str., CK 3.192, 3.200, 3.208 str.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str.).
Nustatytina uzufrukto teisė atsakovui tvarkyti nepilnamečio vaiko gaunamą išlaikymą (CK 3.185 str.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Abi šalys pareiškė reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikui, kuris yra 600 Eur, susidariusį už laikotarpį nuo 2024-02-15 iki 2024-06-30, kai vaikas gyveno kartu su ja, kadangi tuo metu vaikui atsakovo teikiamas išlaikymas buvo minimalus.
Atsakovas priešieškiniu teismo prašo priteisti iš ieškovės nepilnamečiam vaikui 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024-07-01 iki 2024-09-20, kadangi nuo tada sūnus gyvena su juo, o per šį laikotarpį atsakovė pinigais neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, bet pripažino, jog ieškovė yra nupirkusi sūnui kelnes, batus, džemperį. Nurodo, jog 96,25 Eur valstybės mokama išmoka disponuoja ieškovė.
Iš šalių paaiškinimų, kitų įrodymų nustatyta, jog iki kreipimo į teismą dienos dėl išlaikymo vaikui dydžio šalys nebuvo sutarusios ir kiekvienas teikė išlaikymą vaikui bendru susitarimu: vaikui gyvenant su ieškove, išlaikymą atsakovas teikė apie 100-150 Eur, kiek paprašydavo ieškovė, kuriuos atiduodavo grynais, o R. duodavo 20 Eur savaitei, vaikui gyvenant su atsakovu, ieškovė prisidėjo prie vaiko išlaikymo pirkdama drabužius, avalynę, vaikas tam tikrą laiką gyveno ir pas ją, kuri tuo metu jį ir išlaikė, ieškovė disponavo vaiko pinigais, kurie skiriami valstybės. Šios aplinkybės įrodo, jog išlaikymas vaikui R. S., jam gyvenant su vienu iš tėvų, buvo teikiamas abiejų tėvų, išlaikymo vaikui pakako, byloje nėra duomenų, jog šalys buvo sutarusios dėl konkrečios išlaikymo sumos vaikui, todėl teismas sprendžia, jog tėvų išlaikymo įsiskolinimo vaikui R. S. už laikotarpį nuo 2024-02-15 iki 2024-09-19 nėra, todėl šalių reikalavimas jį priteisti nepilnamečiui atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Dėl turto ir prievolių kreditoriams padalijimo
Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Nutraukus santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) ir reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). CK 3.118 str. vartojama turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, kt.) (CPK 382 str. 5 p.).
Ieškovė ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog, gyvendami santuokoje su atsakovu ir vesdami bendrą ūkį, jie neįgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ar kitokio registruotino turto, kurį reikėtų dalinti. Tai pagrindžia nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, todėl nėra dalintino turto (CPK 178, 185 str.).
Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).
Ieškovės teigimu, bendrų kreditorinių įsipareigojimų ji ir atsakovas neturi. Ieškinyje nurodė, jog ji turi asmeninę prievolę kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, ir nors teismo posėdyje tvirtino, jog skolą kreditoriui sumokėjo, tačiau teismui nepateikė skolos sumokėjimą pagrindžiančių dokumentų, todėl sprendime pasisakytina, jog tai yra asmeninė ieškovės prievolė. Kreditorius nurodė, jog jis sutinka, kad prievolė yra ieškovės asmeninė.
Atsakovas nurodė, jog turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų pagal antstolės E. R. vykdomą administracinės baudos išieškojimą (duomenys neskelbtini). Teismui nepateikti duomenys, jog kreditoriams sumokėta, todėl laikytina, jog po šalių santuokos nutraukimo atsakovo prievolė antstolei E. R. ir (duomenys neskelbtini) laikytina atsakovo asmenine prievole (CPK 178, 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. Kadangi ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, tarp šalių kilęs esminis ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra išspręstas atsakovo naudai ir daugiau patenkinta priešieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.
Ieškovė patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų ir 110 Eur žyminio mokesčio, atsakovas – 1600 Eur atstovavimo išlaidų ir 110 Eur žyminio mokesčio. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį iš ieškovės atsakovui priteistinos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Valstybė patyrė 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovės valstybei priteistinos 10 Eur bylinėjimosi išlaidos, (iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija nustatytos minimalios 8 Eur sumos), o už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo - 81 Eur žyminį mokestį. Iš viso iš ieškovės valstybei priteistinos 91 Eur bylinėjimosi išlaidos (mokėti VMI, įmokos kodas – 5662, CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282, 307, 376 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K. - S. (pavardė prieš santuoką – K.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – S., K. - S.
Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakovu A. S..
Priteisti iš ieškovės G. K. - S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2024-09-20 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio R. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti A. S..
Nustatyti tokią ieškovės G. K. – S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
G. K. – S. be apribojimų bendrauja su sūnumi R. S., sutarusi (raštu ir / ar žodžiu) su sūnumi bendravimo laiką, tvarką ir vietą, įvertinusi savo ir vaiko galimybes, norą, užimtumą, sveikatos būklę, abiejų poreikius, apie susitarimą pranešant vaiko tėvui.
Išaiškinti tėvams, kad jie privalo vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, nepiktnaudžiauti tėvų valdžia, atsakovas neturi trukdyti ieškovei bendrauti su vaiku, o to nevykdant, gali būti taikoma atsakomybė.
Nustatyti, kad prievolė kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“ yra ieškovės G. K. - S. asmeninė prievolė.
Nustatyti, kad prievolė antstolei E. R. ir (duomenys neskelbtini) yra atsakovo A. S. asmeninė prievolė.
Priteisti iš ieškovės G. K. – S. atsakovui A. S. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės G. K. – S. 91 Eur (devyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl santuokos nutraukimo įregistravimo.