Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog istoriniai kultūros paveldo objektai gali būti ženklinami individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis, memorialiniais statiniais ar įamžinami atkurtais statiniais, parodančiais vertingąsias buvusių statinių savybes. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje yra nurodytos nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo pareigos, viena iš jų - leisti už apsaugą atsakingai institucijai kultūros paveldo objektą ženklinti tipinėmis ir (ar) individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis (6 p.). Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, 2018-03-09 prie pastato (duomenys neskelbtini), teisėtai buvo įrengta atminimo lenta K. J..

Pažymėjo, jog įstatymu įtvirtinta teisė ženklinti istorinius kultūros paveldo objektus, taip pat įstatyme įtvirtinta ir valdytojo pareiga leisti ženklinti kultūros paveldo objektus. Pastatui paženklinti pagal savivaldybės administracijos užsakymą buvo pagaminta būtent individualiai sukurta atminimo lenta, taigi, pastato ženklinimas visiškai atitiko minėtas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kaip konkrečiai atminimo lentos įrengimas ant pastato fasado pažeidžia jo teisę į nuosavybę, kokių apribojimų dėl to jis gali patirti valdant, naudojant ar disponuojant jam nuosavybės teise priklausančia pastato dalimi. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl atminimo lentos, įrengtos ant pastato (duomenys neskelbtini) (toliau - Atminimo lenta), įrengimo teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-01-27 spendimu Nr. T-l7 „Dėl 2005 m. savivaldybės lėšomis įrengiamų memorialinių lentų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą 2005 m. savivaldybės lėšomis įrengiamų memorialinių lentų sąrašą buvo įtraukta Atminimo lenta K. J., Steigiamojo Seimo nariui, pedagogui, buvusiam „(duomenys neskelbtini)“ mergaičių gimnazijos direktoriui, žuvusiam tremtyje. Atminimo lentą numatyta įrengti ant pastato (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Pastatas). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-09 įsakymo Nr. A-4198 „Dėl atminimo lentų A. A., K. J. ir V. M.-T. įrengimo“ 1.2 punktu Kauno miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius buvo įpareigotas užsakyti pagaminti ir įrengti šią Atminimo lentą, kurioje būtų toks tekstas „Šiame name nuo 1933 m. iki 1941 m. birželio 14 d. gyveno Lietuvos Respublikos valstybės ir visuomenės veikėjas, gydytojas, pedagogas, vertėjas K. J., sovietų sušaudytas 1942 m. Sverdlovske“. Atminimo lenta buvo pagaminta, tačiau, atsižvelgus į gyventojų nepritarimą, įrengta nebuvo.

Kauno miesto savivaldybės tarybos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2006-08-05 aktu Nr. KM-RM-06 nutarė Pastatui suteikti teisinę apsaugą, nustatytas vertingųjų savybių pobūdis - istorinis. Šio akto pagrindu Pastatas 2008-04-14 įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-07-09 sprendimu Nr. T-383 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo objekto K. J. namo (duomenys neskelbtini) (kultūros vertybių registro unikalus kodas 31818) paskelbimo saugomu savivaldybės ir specialiojo plano patvirtinimo“ Pastatas paskelbtas saugomu Kauno miesto savivaldybės, nustatytas apsaugos tikslas – viešajam pažinimui ir naudojimui, reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis – istorinis. Šiuo įsakymu patvirtintas ir specialusis planas. 2018-03-09 prie Pastato buvo įrengta Atminimo lenta K. J.. Minėti administraciniai aktai, kurių pagrindu įrengta Atminimo lenta, teisės aktų nustatyta tvarka ginčijami nebuvo, yra teisėti ir galiojantys.

Pareiškėjas 2018-04-05 kreipėsi į atsakovą su pareiškimu ir prašė pašalinti nuo pastato (duomenys neskelbtini), Atminimo lentą K. J. bei suremontuoti sugadintą pastato fasadą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2018-04-24 ginčijamu raštu Nr. (33.205)R-1285 iš esmės atsisakė pašalinti Atminimo lentą nuo pastato (duomenys neskelbtini), bei suremontuoti sugadintą pastato fasadą ir nurodė Atminimo lentos įrengimo argumentus.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau - Komisija) 2018-06-13 sprendimu pareiškėjo M. Z. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-04-24 rašto Nr. (33.205)R-1285 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą pašalinti Atminimo lentą nuo pastato (duomenys neskelbtini), atmetė.

Kultūros paveldo objektų apskaitos, saugojimo, tvarkybos, ženklinimo, nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos teisinius pagrindus nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Minėtas įstatymas nustato, kad nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas skleidžiamas ir paveldas viešai naudojamas sudarant galimybes visuomenei jį tiesiogiai pažinti ir suvokti saugomą ir atskleistą istorinėje aplinkoje (24 str. 1 d. 1 p.). Sudaryti galimybes miesto gyventojams bei svečiams pažinti istorinį kultūros paveldą yra neabejotinai visuomenei svarbaus intereso užtikrinimo priemonė. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad istoriniai kultūros paveldo objektai gali būti ženklinami individualiai sukurtomis lentomis, rodyklėmis, memorialiniais statiniais ar įamžinami atkurtaisiais statiniais, parodančiais vertingąsias buvusių statinių savybes. Kaip jau minėta, nekilnojamasis kultūros paveldo objektas - K. J. namas (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Kultūros vertybių registre (istorinė kultūros vertybė). Pastatas paskelbtas saugomu Kauno miesto savivaldybės (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-07-09 sprendimu Nr. T- 383) ir paženklintas vienu iš minėtoje teisės normoje įvardintu būdu - individualiai sukurta Atminimo lenta.

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnyje yra įtvirtintos kultūros paveldo objekto valdytojo teisės ir pareigos. Šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytas imperatyvus reikalavimas valdytojui — leisti už apsaugą atsakingai institucijai kultūros paveldo objektą ženklinti tipinėmis ir (ar) individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis. Taigi, specialusis įstatymas nustato teisę ženklinti istorinius kultūros paveldo objektus nepriklausomai nuo šių objektų nuosavybės formos.

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš kitų normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės apribojimo pagrindus paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų.

Pareiškėjas nurodo, jog įrengiant Atminimo lentą, buvo reikalingas Pastato bendraturčių (konkrečiai pareiškėjo) sutikimas, toks sutikimas numatytas Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtinto Kultūros ministro 2007-06-04 įsakymu Nr. ĮV-329, 14.7 punkte, taip pat pagal Atminimo ženklų įrengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016-05-03 sprendimu Nr. T-210, 9.3 punkte.

Pažymėtina, jog Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ reglamentuoja tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimo, tikrinimo ir tvirtinimo bei šių projektų keitimo ir saugojimo reikalavimus. Šio reglamento 14.7 punkte nustatyta, jog paveldo objekto bendraturčių sutikimas rengti projektą (kai projektuojamas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas) yra vienas iš paveldo objekto tvarkybos darbų projekto sudedamųjų dalių. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, tvarkyba - nekilnojamam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas (2 str. 34 d.), tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą (2 str. 36 d.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Atminimo lentos įrengimas negali būti traktuojamas kaip tvarkomieji paveldosaugos darbai, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tokių darbų planavimą ar jų atlikimą.

Šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintas Atminimo ženklų įrengimo tvarkos aprašas reglamentuoja bendras atminimo ženklų įrengimo procedūros, kurios skirtos ne vien kultūros paveldo objektų ženklinimui. Tuo tarpu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatose (12 str. 2 d., ir 14 str. 3 d. 6p.), reglamentuojančiose istorinių kultūros paveldo objektų ženklinimą, nėra nustatyto reikalavimo gauti valdytojo sutikimą ženklinti tokius objektus - priešingai, įstatyme nustatyta valdytojo pareiga leisti ženklinti kultūros paveldo objektą.

Taip pat nėra pagrindo vadovautis ir pareiškėjo nurodytais teisės aktais — Saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ženklinimo tipinėmis lentomis ir rodyklėmis taisyklėmis, patvirtintomis Kultūros ministro 2005-04-18 įsakymu Nr. ĮV-152, bei Valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ženklinimo tipinėmis lentomis procedūros aprašu, patvirtintu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008-06-17 įsakymu Nr. Į-208, kadangi nurodyti teisės aktai reglamentuoja kultūros paveldo objektų ženklinimo tipinėmis lentomis procedūras, šiuo atveju paženklintas kultūros paveldo objektus individualiai sukurta Atminimo lenta. Nepagrįstas skundo motyvas, jog pagal Valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ženklinimo tipinėmis lentomis procedūros aprašo 9.2 punktą Pastato bendraturčiai turėjo pasirašyti paženklinimo aktą. Aprašo 1 punkte nurodyta, kad jis reglamentuoja valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ženklinimo tipinėmis lentomis procedūrą, šiuo atveju buvo paženklintas ne valstybės saugomas, o savivaldybės saugomas kultūros paveldo objektas individualiai sukurta lenta.

Skundžiamame Komisijos sprendime pagrįstai remiamasi LR Konstitucinio Teismo išaiškinimais, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas turi būti įgyvendinamas ne gramatiškai, o sistemiškai aiškinant Konstituciją, nes negali būti įgyvendinamas atsietai nuo pagarbos kitoms žmogaus teisėms ir laisvėms ir įstatymų laikymosi principų.

Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorija, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, jog kultūros paveldo apsauga yra visuomenei svarbus interesas. Kultūros vertybė yra nuosavybės teisės objektas, kartu - ir visuomeninė vertybė, akivaizdu, jog reikalinga tam tikra apsauga, rūpinimasis, kad kultūros vertybė kuo ilgiau išliktų ir tenkintų visuomenės poreikius; kultūros paminklų bei vertybių apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija. Tokiu būdu svarbiu laikomas ne tik privatus interesas, bet ir viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti kultūros paveldą, ir dėl viešojo intereso ir su juo siejamų vertybių apsaugos gali būti ribojamos asmenų konstitucinės teisės - nuosavybės neliečiamumas ar ūkinės veiklos laisvė. Konstitucija leidžia riboti žmogaus teises ir laisves, jeigu tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Būtinybė riboti subjektines savininko nuosavybės teises gali išplaukti iš paties asmens veiksmų, iš sutarčių, valstybės tarptautinių įsipareigojimų, tokį apribojimą gali lemti ir turto pobūdis arba visuomenei svarbus interesas (2002-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimas).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kaip konkrečiai Atminimo lentos įrengimas ant Pastato fasado pažeidžia jo teises, kokių apribojimų dėl Atminimo lentos jis gali patirti valdant, naudojant ar disponuojant jam nuosavybės teise priklausančia Pastato dalimi. Pareiškėjas nurodė vien formalius teiginius, jog Atminimo lentai įrengti turėjo būti gautas Pastato savininkų sutikimas, kad tekstas Atminimo lentoje jam sukelia neigiamas emocijas, depresiją.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, Pastato ženklinimas visiškai atitiko Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas ir ginčijamas Komisijos sprendimas bei ginčijamas savivaldybės raštas yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šiuos skundo reikalavimus, atmestinas kaip nepagrįstas ir išvestinis reikalavimas - įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti memorialinę lentą, skirtą K. J., nuo pastato (duomenys neskelbtini), bei suremontuoti (pakeisti sugadintas fasado plyteles lentos kabinimo metu naujomis) pastato (duomenys neskelbtini), fasadą (ABTĮ 88 str. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.