- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-27
- Bylos Nr.
- AS-663-511-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Edvardas Sinkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis dalyvaujant Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, G. V., uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė mūza“, G. S., C. D., A. T., V. T., E. S., S. B., A. T., S. T., V. Č., A. A., A – A. Č., M. Ž., Pajūrio regioninio parko bendruomenei „Karklės senbuviai“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba prašymu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 36 „Dėl Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos nuomojamo žemės sklypo (moksleivių poilsiavietės „Žilvitis“), esančio Karklės kaime, detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos nuomojamo žemės sklypo (unikalus Nr. 5528-00030079, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2000 m. vasario 24 d. Nr. 55/30616), esančio Karklės kaime, Kretingalės seniūnijoje, detalusis planas, numatantis moksleivių poilsiavietės „Žilvitis“ naujų statybų, rekonstrukcijos, restauracijos pritaikymo galimybes, teritorijos išplanavimo, tvarkymo, naudojimo reglamentus, žemės servitutus, sklypo ribas. Nurodė, jog atliekant savivaldybių administracinę priežiūrą buvo nustatyta, kad skundžiamas sprendimas ir juo patvirtintas detalusis planas prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymui ir kitiems šią sritį reglamentuojantiems teisės aktams. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje 2006 m. sausio 15 d. teikimu Nr. (5.1)-TR-9 siūlė atsakovui svarstyti skundžiamo sprendimo panaikinimo klausimą. Klaipėdos rajono savivaldybės meras 2006 m. balandžio 5 d. raštu informavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2006 m. kovo 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžiui parengė sprendimo projektą dėl šio sprendimo panaikinimo, tačiau savivaldybės taryba pateikto projekto nepriėmė. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 36, kuriuo buvo pavirtintas detalusis planas, yra neteisėtas ir naikintinas. Detalusis planas Pajūrio regioninio parko Karklės etnokultūrinio draustinio teritorijoje numato naujas statybas, t. y. gyvenamuosius pastatus vaikų poilsiui, 40 vietų viešbutį, 25 vietų bendrabutį, valgyklą, administracinius ir kitus pastatus bei statinius, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatai, draudžiančiai draustinių teritorijose statyti stacionarias poilsio įstaigas. Be to, atsakovo sprendimas ir juo patvirtintas detalusis planas prieštarauja šio įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatai, reikalaujančiai, kad valstybinių parkų teritorijos būtų tvarkomos pagal įstatymus ir teritorijų planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius projektus). Skundžiamas sprendimas ir juo patvirtintas detalusis planas prieštarauja ir Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Pajūrio regioninio parko nuostatų 4 punkte nustatytam reikalavimui, kad parko teritorija būtų tvarkoma pagal regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bendruosius ir detaliuosius planus. Patvirtintas detalusis planas buvo rengiamas nesant patvirtintos Pajūrio regioninio parko planavimo schemos (tvarkymo plano), nes šis planas buvo patvirtintas tik 2005 m. birželio 2 d.
Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba prašė bylą nutraukti, nes pareiškėjui kreiptis į administracinį teismą pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra teisinio pagrindo. Jei teismas bus kitokios nuomonės, prašė prašymo netenkinti, nes visos institucijos išdavė sąlygas detaliajam planui rengti, vėliau suderino detaliojo plano projektą, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Klaipėdos AVA), patikrinusi detalųjį planą ir nenustačiusi jokių teisės aktų pažeidimų, pateikė išvadą, jog detalųjį planą galima teikti tvirtinti nustatytąja tvarka. Teikimas bei prašymas grindžiamas tuo, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalis numato, jog draustinių teritorijose draudžiama statyti stacionarias poilsio įstaigas, tačiau ginčijamu sprendimu suplanuotoje teritorijoje jau yra stacionari poilsio įstaiga – moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“. Manė, kad naikinti ginčijamą sprendimą netikslinga, galėtų būti atlikti tik detaliojo plano pakeitimai (korektūra), su tuo tarybos posėdžio metu sutiko ir Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija su prašymu nesutiko. Teigė, kad detalusis planas gali būti koreguojamas, nes, pareiškėjo teigimu, jo neatitikimas teisės aktų reikalavimams yra tik dėl numatomų statyti stacionarių pastatų.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVA su prašymu sutiko, nes detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, draudžiančioms draustinio teritorijoje statyti stacionarias poilsio įstaigas.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su prašymu sutiko. Nurodė, kad, nesant galiojančio teritorijos bendrojo plano ir specialiojo plano (planavimo schemos) sprendinių, Pajūrio regioninio parko teritorijoje negalėjo būti rengiamas bei tvirtinamas detalusis planas, kurio tikslas buvo nustatyti moksleivių poilsiavietės „Žilvitis“ teritorijoje statybų, rekonstrukcijų reglamentus ir kitus sprendinius stovyklavietei tinkamai funkcionuoti, numatyti sklypo ribų patikslinimą. Detaliuoju planu patvirtinta teritorija patenka į Karklės etnokultūrinį draustinį, kurio ribos buvo patvirtintos Vyriausybės 1997 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 232. Pajūrio regioninio parko nuostatų 10 punkte nustatyta, kad pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, planuojamoje teritorijoje neturėjo būti nustatyta naujų stacionarių poilsio įstaigų statybų galimybė, kai tuo tarpu ginčijamu detaliuoju planu numatyta užstatyti dalį stadiono, būsimu poilsiaujančių vaikų tėvų 40 vietų viešbučiu. Patvirtintas detalusis planas neatitinka Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto 2005 m. birželio 2 d. aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-282, sprendinių, o Karklės kaime esančio stadiono teritorijoje statybos nėra galimos.
Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gintarinė mūza“ su prašymu nesutiko. Nurodė, kad detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu buvęs teisinis reguliavimas neužkerta kelio rengti detaliuosius planus, jeigu nėra kitų planavimo dokumentų. Todėl, siekiant pripažinti sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo negaliojančiu, būtina įrodyti jo prieštaravimą tuo metu galiojusiems įstatymams ir planavimo dokumentams. Detaliojo plano rengimui sąlygas išdavė visos suinteresuotos institucijos, o Klaipėdos AVA pateikė išvadą, jog parengtą detalųjį planą galima tvirtinti nustatyta tvarka.
Tretysis suinteresuotas asmuo G. S. prašė bylą nutraukti. Teigė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 17 dalį tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra kilęs administracinis ginčas, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo kreiptis į teismą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko bendruomenė „Karklės senbuviai“ su prašymu stutiko.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ši teisės norma reglamentuoja Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarką ir suteikia Vyriausybės atstovui teisę kreiptis į teismą tuo atveju, kai savivaldybės administravimo subjektas atsisako patenkinti motyvuotą teikimą dėl teisės akto panaikinimo ar pakeitimo, kuris, Vyriausybės atstovo manymu, yra neteisėtas. Tokia Vyriausybės atstovo teisė numatyta ir Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnyje. Nurodytos teisės normos leidžia daryti išvadą, jog Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą suponuojama savivaldybės administravimo subjekto nesutikimu su siūlymu panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą. Todėl, sprendžiant dėl pareiškėjo teisės kreiptis į administracinį teismą dėl nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo plano (sprendimo patvirtinti detalųjį planą) panaikinimo, būtina išsiaiškinti, ar toks detalusis planas (sprendimas dėl jo patvirtinimo) gali būti panaikintas administracine tvarka. Tam būtina analizuoti detaliojo plano statusą ir jo patvirtinimo teisines pasekmes. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibūdina detalųjį planą kaip teritorijų planavimo dokumentą, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime konstatuota, jog pagal teisinę paskirtį detalusis planas priskiriamas individualiems teisės aktams (Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003). Nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti, ir jo būdingas bruožas yra tas, kad kiti teisės aktai priimami po to, kai patvirtinamas detalusis planas, ir remiantis juo (projektuojami statiniai, išduodamas statybos leidimas ir pan.). Tai reiškia, kad detalusis planas (sprendimas dėl jo patvirtinimo), kai jis sukėlė konkrečias teises ar pareigas, negali būti panaikintas administracine tvarka. Tokia išvada seka iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies analizės. Po ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo ir įsigaliojimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos federacijai, UAB „Gintarinė mūza“, G. S. , G. V. (planuojamos teritorijos žemės ir pastatų savininkams, nuomininkams bei subnuomininkams – T.1, b. l. 45 - 46, 49 - 52) atsirado teisė tvarkyti šią teritoriją pagal detaliojo plano sprendinius. Remiantis šiais argumentais nuspręsta, kad atsakovas neturėjo teisės tenkinti pareiškėjo 2006 m. vasario 15 d. teikimo Nr. (5.1)-TR-9 dėl sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo administracine tvarka. Remdamasis ABTĮ 2 straipsnio 17 dalimi teismas nusprendė, jog tarp pareiškėjo (iš vienos pusės) ir atsakovo (iš kitos pusės) nėra kilęs administracinis ginčas, tad pareiškėjui nėra teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl administracinė byla nutraukta. Teismas pažymėjo, kad tokį teisės normų aiškinimą yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. liepos 12 d. administracinės bylos Nr.A11-787/2005 m. nutartyje.
II.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2006 m. rugpjūčio 25 d. teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog po ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo ir įsigaliojimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos federacijai, UAB „ Gintarinė mūza ", G. S. ir G. V. atsirado teisė tvarkyti šią teritoriją pagal detaliojo plano sprendinius. Ši išvada padaryta neįvertinus svarbių faktinių bylos aplinkybių. Ginčijamu detaliuoju planu planuojamos žemės 8,3623 ha sklypo dalies savininkė buvo G. S. , tačiau savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas yra žymiai mažesnis (8,0940 ha) ir į jį nebepatenka G. S. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas bei G. V. subnuomotas valstybinės žemės sklypas. Tai būtų akivaizdu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, jei dėl jų pakeitimo būtų buvę kreiptasi įstatymo nustatyta tvarka po ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo ir įregistravimo savivaldybės tvarkomame teritorijų planavimo dokumentų registre. Tačiau tai nebuvo padaryta. Pažymi, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai nėra susiję su G. S. priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Šią aplinkybę patvirtina detaliojo plano pagrindinis brėžinys ir jame pateikta lentelė „Karklės etnokultūriniame draustinyje esančios moksleivių poilsiavietės „Žilvitis" teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentai" (I t. b. 1. 116). Šioje lentelėje, be kita ko, yra išvardintos planuojamą sklypą sudarančios dalys, jų plotai ir šių dalių naudotojai, kurių sąraše nėra privačios žemės savininkės G. S. Vieninteliu žemės naudotoju įvardijama Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos respublikinė tarnyba. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo atstovės paaiškinimai teismo posėdyje. Į ginčijamo detaliojo plano teritoriją nebepatenka ir G. V. subnuomota valstybinės žemės dalis, jis yra už detaliuoju planu suformuoto sklypo ribos. Šią aplinkybę patvirtina detaliojo plano pagrindinio brėžinio (I t. b. 1. 116) ir Moksleivių poilsiavietės „Žilvitis" žemės sklypo, užimančio 8.3623 ha plotą, plano (I t. b. 1. 53) duomenų palyginimas, pareiškėjo atstovės paaiškinimai teismo posėdyje. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuotos teritorijos subnuomininkui UAB „Gintarinė mūza" detaliuoju planu suteikta teisė statyti moksleivių poilsiavietės teritorijoje naujus pastatus dar neįsigaliojo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-822/2005 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 9 d. sprendimą, o pareiškėjo UAB „Gintarinė mūza" apeliacinį skundą atmetė. Šioje byloje UAB „Gintarinė mūza" siekė panaikinti Klaipėdos AVA sprendimą, kuriuo atsisakyta duoti jai sutikimą statyti naujus pastatus moksleivių poilsiavietės „Žilvitis" teritorijoje ir įpareigoti Klaipėdos AVA priimti sprendimą dėl sutikimo statyti naujus pastatus moksleivių poilsiavietės teritorijoje. Teismai nurodė, kad nėra įgyvendintos visos būtinos sąlygos, suteikiančios teisę naujoms statyboms valstybinio parko teritorijoje. Tokių sąlygų įgyvendinimo neužtikrina ir 2005 m. birželio 2 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-280 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai, nenumatantys naujų statybų UAB „Gintarinė mūza" subnuomojamoje valstybinės žemės sklypo dalyje. Aplinkybę, kad Lietuvos žemės ūkio profesinių sąjungų federacijai ir UAB „Gintarinė mūza" teisė statyti ginčijamu detaliuoju planu numatytus statinius neįsigaliojo, patvirtina ir byloje esantys įrodymai: Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2006 m. sausio 12 d. raštas Nr. (5.1.26)-A5-92, kuriuo, be kita ko, pateikiama informacija apie tai, kad ginčijamu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas patenka į etnokultūrinio draustinio teritoriją ir detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui projektavimo sąlygų sąvadai nebuvo išduoti (I t. b. 1. 48); Valstybinės žemės 2000 m. spalio 19 d. subnuomos sutartis Nr. 1 (I t. b. 1. 51) ir Nekilnojamojo turto registro duomenys apie valstybinės žemės nuomos 2001 m. kovo 19 d. sutartis (I t. b. 1. 46). Šias sutartis Lietuvos žemės ūkio profesinių sąjungų federacija ir UAB „Gintarinė mūza" sudarė po ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo, tačiau tiek nuomojamo, tiek subnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydis, naudojimo būdas, pobūdis neatitinka detaliojo plano sprendinių, nes jas sudarant buvo vadovautasi ne detaliojo plano sprendiniais, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis (I t. b. 1. 33-47) apie iki detaliojo plano suformuotą ir įregistruotą 8,3623 ha žemės sklypą. Šios sutartys neleidžia daryti išvados, kad ginčijamu detaliuoju planu Lietuvos žemės ūkio profesinių sąjungų federacijai ir UAB „Gintarinei mūza" suteiktos teisės jau įsigaliojo. Teismas neįvertino, kad ginčijamu detaliuoju planu suformuotas žemės 8,0940 ha sklypas iki šiol neįteisintas šio detaliojo plano duomenis atitinkančia valstybinės žemės nuomos ir subnuomos sutartimis. Nekilnojamojo turto registro duomenys, pateikti byloje (I t. b. 1. 33-47), įrodo, kad tebegalioja iki ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo suformuoto 8,3623 ha žemės sklypo duomenys, pagal kuriuos 8,1696 ha žemės sklypo dalį nuomoja Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija, 0,1927 ha žemės sklypo dalį nuosavybės teise valdo G. S. , 0,0315 žemės sklypo dalį subnuomoja G. V. , 0,6812 ha žemės sklypo dalį subnuomoja UAB „Gintarinė mūza". Tokia žemės sklypo (8,3623 ha) nuomininko - Lietuvos žemės ūkio profesinės sąjungos federacijos ir subnuomininkės UAB „Gintarinė mūza" teisinė padėtis, neatitinkanti ginčijamo detaliojo plano sprendinių, nustatančių žemės sklypo dydį, teritorijos tvarkymo režimą, neleidžia teismui spręsti, kad pastariesiems asmenims atsirado teisė tvarkyti teritoriją pagal detaliojo plano sprendinius. Kad šiems asmenims po ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo teisės atsirastų, jos turi būti ne tik suteiktos, bet ir įsigalioti. Tokių dviejų sąlygų reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalis. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos federacijai ir UAB „Gintarinė mūza" ginčijamas detalusis planas tam tikras teises suteikė, tačiau šių asmenų teisės įgyvendinti detaliojo plano sprendinius dar neįsigaliojo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys apie iki detaliojo plano patvirtinimo suformuoto (I t. b. 1. 33, 45-46) žemės sklypo nuomą ir subnuomą. Pažymi, kad ginčijamu detaliuoju planu suformuoto valstybinės žemės sklypo duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamo turto registre, nesudarytos ir neįregistruotos Nekilnojamo turto registre detaliojo plano sprendinius atitinkančios žemės sklypo nuomos ir šio sklypo dalies subnuomos sutartys, nėra ir negalėjo būti išduoti leidimai statybai, nes jų išdavimui yra būtinos detaliojo plano sprendinius atitinkančios valstybinės žemės nuomos ir subnuomos sutartys. Išvardintos aplinkybės leidžia spręsti, kad detaliuoju planu suteiktos asmenims teisės dar neįsigaliojo, todėl ginčijamas detalusis planas galėjo būti naikinamas administracine tvarka. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas neturėjo pagrindo priimdamas nutartį dėl bylos nutraukimo, taikyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį ir daryti išvadą, kad Klaipėdos rajono savivaldybė neturėjo teisės tenkinti pareiškėjo 2006 m. vasario 15 d. teikimo Nr. (5.1)-TR-9 dėl sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo administracine tvarka; kad tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra kilęs administracinis ginčas; kad pareiškėjui nėra teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju teismas nenustatė ir neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies teisės normą. Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 12 d. nutartis Nr. A11-787/2005 buvo priimta administracinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Joje ginčytais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais asmenims suteiktos teisės tvarkyti teritoriją buvo jau įsigaliojusios, todėl vadovautis minėtoje nutartyje pateiktu teisės normų aiškinimu nebuvo teisinio pagrindo. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad šio įstatymo trečio skirsnio (jame yra ir 32 straipsnis) nuostatos netaikomos, be kita ko, Vyriausybės atstovams apskrityse, kitoms institucijoms, vykdančioms savo įgaliojimus pagal atskiruose įstatymuose nustatytą tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Vyriausybės atstovui įstatyme yra suteikta teisė kreiptis į teismą tuo atveju, kai savivaldybės administravimo subjektas atsisako patenkinti jo motyvuotą teikimą dėl (Vyriausybės atstovo manymu neteisėto) teisės akto, kuris gali būti panaikintas ar pakeistas administracine tvarka, panaikinimo ar pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies, minėto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatomis, detalusis planas (sprendimas dėl jo patvirtinimo), kuris pagal savo paskirtį priskirtinas individualiems administraciniams teisės aktams, kai jis sukėlė konkrečias teises ir pareigas, negali būti panaikintas administracine tvarka. Tuo pačiu dėl tokio teisės akto panaikinimo ar pakeitimo Vyriausybės atstovas neturi teisės nei teikti teikimą, nei kreiptis į teismą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 36 buvo patvirtintas Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos nuomojamo žemės sklypo (unikalus Nr. 5528-00030079, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2000 m. vasario 24 d. Nr. 55/30616), esančio Karklės kaime, Kretingalės seniūnijoje, detalusis planas. Šiuo detaliuoju planu minėto sklypo nuomininkams bei subnuomininkams yra suteiktos konkrečios teisės bei pareigos tvarkyti ir naudoti suplanuotą teritoriją pagal plane numatytą režimą, o šių teisių ir pareigų įsigaliojimo data sietina su pačio skundžiamo akto įsigaliojimo data – 2000 m. gegužės 11 d. Tad atskirojo skundo argumentai, kad minėtu detaliuoju planu suteiktos teisės ir pareigos neįsigaliojo, tai motyvuojant pačio detaliojo plano sprendinių neteisėtumu bei tuo, kad minėtos teisės ir pareigos šiuo metu nėra realiai įgyvendintos, atmestini kaip nepagrįsti.
Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, tad atskirasis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atskirojo skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.