- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- ATP-1275-530/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14107-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimo K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. 2015 m. liepos 15 d. apie 8.41 val., (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 101 km greičiu, tuo pažeidė KET 129 p. reikalavimus.
Tokiais savo veiksmais K. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu K. J. skirta administracinė nuobauda – 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem mėnesiams).
Šalies argumentai
K. J. skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimo dalį, kuria jai skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviem) mėnesiams, ir šioje dalyje nutarimą pakeisti – K. J. skirti administracinę 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų baudą) be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde nurodo, kad su padarytu teisės pažeidimu sutinka. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja savo kaltę pilnai pripažino, dėl pažeidimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Mano, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, bylojančių apeliantės naudai. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad šis pažeidimas buvo akivaizdžiai netyčinis, sąlygotas tik nepakankamo vairuotojos atidumo. Pažeidimo padarymo rytą apeliantė išvažiavo iš savo gyvenamosios vietos Kauno rajone anksčiau su pakankamu laiko rezervu, ir neskubėdama darbo reikalais važiavo į Šiaulius. Bendrovei priklausantis automobilis, su kuriuo ji važiavo, yra gerokai galingesnis nei naudojamas jos šeimos. Pažeidimo padarymo vietoje yra nuokalnė, todėl įvažiuojant į miestelį, galėjo pasiekti 100 km/h greitį. Greičio matuoklis buvo prie kaimelio ribos, kurio ji nepastebėjo. Po šio nelemto įvykio apeliantė domėjosi ta vietove, kurioje yra vos keli namai, todėl yra akivaizdu, kad ji galėjo ir nepastebėti tos teritorijos ir važiuodama 90 km/h nuokalne galbūt galėjo pasiekti 100 km/h greitį. Ir tai, kad įvažiuodama į miestelį ji nepastebėjo to ženklo, nešalina jos atsakomybės, tačiau negalėtų būti teismo laikoma kaip sunkinanti aplinkybė. Teismas nepakankamai skyrė dėmesio ir tam faktui, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad niekada tokio pobūdžio pažeidimo nėra padariusi. Nors ji anksčiau yra nubausta dėl nežymių greičio viršijimų, baudos sumokėtos. Apeliantė mano, kad yra teisinis pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatą, kuri leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi dvi mažametes dukras, kurių priežiūrai būtina teisė motinai vairuoti automobilį, be to, turi tėvus, kurie abu yra neįgalūs. Pareiškėja taip pat sutinka su bet kokia finansine bauda, atsižvelgiant į jos šeimyninę padėtį. Apeliantė prašo įvertinti, ar neesant sunkinančių aplinkybių, skundžiamame nutarime nurodytos administracinės nuobaudos pritaikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
K. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, K. J. kaltės ir veikos kvalifikavimo nėra. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. K. J. prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dviem mėnesiams, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų bei atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 ir 32 str. (ATPK 30 str.).
Nagrinėjamu atveju K. J. pripažinta kalta padarius ATPK 124 str. 6 d. numatytą teisės pažeidimą bei nubausta mažesne nuobauda, nei numatytas ATPK 124 str. 6 d. straipsnio sankcijoje nuobaudos vidurkis, t.y. K. J. paskirta 360 Eur administracinė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams.
Pažymėtina, kad tiek Konstitucinio Teismo doktrina, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų instancijų teismų praktika garantuoja teismams galimybę, individualizuojant skiriamą nuobaudą, atsižvelgus į reikšmingas aplinkybes, skirti švelnesnę nuobaudą. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str. 1 d., kuriame nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Visgi atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-25-2013,2AT-10-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-62-4109-11, Nr. N-261-3042-11,N-575-879-12). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, K. J. už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirdamas administracinę nuobaudą, ATPK 30 str. išdėstytų nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į visas aplinkybes, reikšmingas individualizuojant skiriamą nuobaudą: padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, motyvus, taip pat tinkamai įvertino pažeidėjos asmenybę – charakterizuojama išimtinai teigiamai, dirbanti, augina mažametį vaiką ir rūpinasi neįgaliais tėvais. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į tai, kad yra nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo) ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apylinkės teismas sprendė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes netekusi teisės vairuoti, apeliantė gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, todėl padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti K. J. už jos padarytą pažeidimą paskyrus sankcijoje numatytą mažesnę administracinę nuobaudą, t.y. trumpesnį vairuotojo teisių atėmimo terminą nei numatytas ATPK 124 str. 6 d. straipsnio sankcijos nuobaudos vidurkis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apeliantei paskirta nuobauda ir laikyti ją aiškiai per griežta.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padarius teisės pažeidimą, gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą teisės pažeidimą ribose, ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau jos nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas bei dar labiau švelninti K. J. paskirtą trumpesnį nei sankcijoje nustatytas vidurkis, vairavimo teisės atėmimo terminą. Išskirtinėmis ar ypatingomis, dėl kurių būtų pagrindas apeliantei taikyti ATPK 30¹ str. ir mažinti paskirtą baudą, nelaikytinos ir tos aplinkybės, kad automobilis, kurį vairuodama K. J. viršijo greitį, yra galingesnis nei jos šeimos automobilis, bei, kad dėl neatidumo važiuodama nuo nuokalnės galėjo viršyti greitį ar nepastebėjo miestelio teritorijos pradžios, nes vairuotojas visuomet privalo vadovautis Kelių eismo taisyklėmis ir jų nepažeidinėti, o vairuotojo neatidumas, kaip teisingai pastebėjo apeliantė, atsakomybės nešalina. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, jokių sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu teisės pažeidimu. Todėl pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai ( pvz. negalėjimas tinkamai pasirūpinti mažametėmis dukromis ar neįgaliais tėvais) nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą ir švelninti paskirtą nuobaudą. K. J., pasirinkdama savo elgesio modelį, t.y. nesilaikyti teisės aktų reikalavimų turėjo numatyti galimas jai kilsiančias neigiamas pasekmes dėl padaryto teisės pažeidimo, todėl turi jas ir prisiimti. Tokie administracinės nuobaudos padariniai yra būtina sąlyga.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su K. J. argumentu, jog iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ji niekada tokio pobūdžio pažeidimo nėra padariusi. Priešingai nei teigia apeliantė, administracinių teisės pažeidimo registro duomenų išrašas patvirtina, jog K. J. yra anksčiau bausta už greičio viršijimą (t.y. bausta tris kartus, šis pažeidimas ketvirtas), šį pažeidimą padarė turėdama dvi galiojančias nuobaudas, viena jų – taip pat skirta už greičio viršijimą (b.l.15-16). Taigi, šios faktinės aplinkybės įrodo, jog vien tik skirtomis administracinėmis nuobaudomis – piniginėmis baudomis – už greičio viršijimą anksčiau nebuvo pasiekti ATPK 20 str. nustatyti administracinės nuobaudos tikslai, nes baudos K. J. negatyviems vairavimo įpročiams poveikio nepadarė. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.).
Atsižvelgęs į tai aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas būtinas aplinkybes ir apeliantei paskyrė tinkamo dydžio administracinę nuobaudą, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. K. J. paskirta administracinė nuobauda – vairavimo teisės atėmimas dviem mėnesiams - nelaikytina per griežta, o skunde išvardytų aplinkybių visuma nėra pakankama ATPK 30¹ str. nuostatoms taikyti ir švelnesnei nuobaudai nei numatyta įstatyme paskirti. Taigi darytina išvada, kad K. J. paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą ir, tikėtina, ja bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai.
Apibendrinus darytina išvada, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes ir priėmė teisingą nutarimą, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
K. J. apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.