- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-651/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „City Service“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolyno valda“, E. R., R. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-57-538/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės „City Service“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolyno valda“, E. R., R. G., dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „City Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 842 395 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas, veikdamas pagal jam suteiktus įgaliojimus bei vykdydamas jam priskirtas funkcijas, 2005 m. spalio–gruodžio mėnesiais vykdė UAB „Ąžuolyno valda“ savivaldybei nuosavybės teise priklausančio 10 233 vienetų, kas sudaro 71,37 proc., akcijų paketo pardavimą – privatizavimą. Pradinė akcijų paketo kaina buvo nurodyta 1 100 000 Lt. Ieškovas, siekdama pirkti šį akcijų paketą bei norėdamas išsamiau sužinoti bendrovės finansinę padėtį ir nustatyti akcijų paketo realią rinkos vertę, be atsakovo pateiktos informacijos, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gavo ir analizavo bendrovės 2004 m. finansinę atskaitomybę sudarančius dokumentus. Atsižvelgdamas į jai pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis, ieškovas nusprendė pirkti akcijų paketą už 2 500 100 Lt. Pasiūlęs šią sumą, ieškovas laimėjo viešą aukcioną ir 2006 m. sausio 30 d. buvo sudaryta privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis. Po šios sutarties sudarymo pakeitus bendrovės vadovybę bei už buhalteriją atsakingus asmenis, taip pat susipažinus su visais buhalteriniais dokumentais, buvo rasta įvairių netikslumų bei trūkumų, t. y. nustatyta, kad iš kasos neteisėtai pasisavinta 620 000 Lt, iš bendrovės banko sąskaitos neteisėtai pasisavinta 251 230 Lt, bendrovės debitorinis įsiskolinimas nepagrįstai padidintas ir bendrovės skolos tiekėjams neteisingai įrašytos į apskaitą, pinigų likutis 2004 m. gruodžio 31 d. sudarė 37 721 Lt, o ne 60 993 Lt, kaip nurodyta bendrovės finansinėje atskaitomybėje. Atsakovas, turėdamas pagrindinį akcijų paketą, patvirtino klaidingą finansinę atskaitomybę, tuo ją suklaidindamas dėl realios akcijų paketo rinkos vertės. Atlikęs apskaičiavimus atsižvelgdamas į realią padėtį, ieškovas padarė išvadą, kad už akcijų paketą būtų mokėjęs 1 743 915 Lt, t. y. 756 185 Lt mažiau, negu faktiškai sumokėjo. Dėl atsakovo blogo valdymo bendrovės nuosavas kapitalas sumažėjo, dėl to ieškovas patyrė 71 097 Lt nuostolių, be to, jeigu ieškovas būtų galėjęs padėti nurodytą pinigų sumą į banką ir išlaikyti ją iki 2006 m. lapkričio 29 d., būtų galėjęs papildomai gauti 15 113 Lt. Atsakovės atsakomybė kyla dėl netinkamo prievolės įvykdymo ir iš šalių pasirašytos sutarties, taip pat dėl to, kad prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo pateikta visa būtina ir teisinga informacija apie bendrovės turtinę padėtį, todėl atsakovas turi atlyginti visus nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 842 395 Lt nepagrįstai gautos sumos ir nuostolių atlyginimo, 12 423,95 Lt turėtų žyminio mokesčio išlaidų ir 8 496 Lt turėtų ekspertizės išlaidų ieškovui AB „City Service“. Teismas nurodė, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimą viešo aukciono būdu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK 6.305 str. 2 d.), taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas (Privatizavimo įstatymo 1 str. 1 d., 15 str.). Privatizavimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numatė, kad privatizavimo objekto valdytojas bei įmonės administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris) pagal savo kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka atsako už šio įstatymo nustatytų duomenų iškraipymą, suklastojimą ir (ar) pavėluotą pateikimą. Teismo teigimu, byloje neabejotinai nustatyta, kad skelbiant informaciją apie privatizavimo objekto – atsakovui nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų paketo pardavimą buvo pateikti aiškiai iškraipyti ir klaidingi duomenys apie šios bendrovės ūkinę-finansinę padėtį. Tai patvirtina pateikti įmonės finansiniai dokumentai, specialisto išvada, kurioje nustatytas lėšų trūkumas bendrovėje (b. l. 96-118), bei ekspertizės aktas (b. l. 185-194). Įstatymų nustatytas įpareigojimas pateikti teisingą informaciją apie parduodamą (privatizuojamą) objektą reiškia, kad pardavėjas, šiuo atveju atsakovas, privalėjo išsiaiškinti, kokia buvo tikroji bendrovės, kurios pagrindinis akcijų paketas buvo parduodamas, ūkinė-finansinė padėtis, nes atsižvelgiant į tai nustatoma šio akcijų paketo rinkos vertė. Teismo teigimu, nėra abejonių, kad atsakovas galėjo patikrinti bendrovės ūkinę-finansinę padėtį. Atsakovui priklausė pagrindinis akcijų paketas ir jos atstovai turi dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose tvirtinant metinę finansinę atskaitomybę (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 2 d.), nuo atsakovo priklausė audito skyrimas ir audito įmonės išrinkimas. Be to, pareigą atsakovui kontroliuoti bendrovės turtą, kurio pagrindinis akcininkas yra atsakovas, nustato ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Taigi ieškovas, tiek turėdamas galimybę, tiek pareigą prieš parduodamas (privatizuojant) bendrovės akcijas nustatyti tikrąją bendrovės ūkinę-finansinę padėtį, to nepadarė ir privatizavimo metu paskelbė aiškiai klaidingą ir iškraipytą informaciją. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog bendrovės akcijų kaina nustatoma atsižvelgiant į bendrovės ūkinę-finansinę padėtį bei kitus kriterijus, į kuriuos atsižvelgė ieškovas, nustatydamas akcijų kainą pagal atsakovo pateiktą informaciją ir vėliau po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tokį kainos skaičiavimą patvirtina ir ekspertizės išvada (b. l. 185-194). Taigi klaidingos informacijos pateikimas turėjo esminę reikšmę nustatant akcijų rinkos vertę bei ieškovo pasiūlytai sumokėti už akcijas kainai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovo nustatyta akcijų kaina (2 500 100 Lt), atsižvelgiant į atsakovo pateiktą klaidingą informaciją, aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, todėl nepaisant šalių susitarimų sutarties kaina turi būti pakeista atitinkančia protingumo kriterijus kaina (CK 6.313 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus įrodymus, ekspertizės išvadą bei nesant kitų įrodymų, teismas konstatavo, kad protingumo kriterijus atitinkanti parduoto akcijų paketo kaina yra 1 743 915 Lt ir tokiu atveju atsakovas be pagrindo gavo 756 185 Lt daugiau (CK 178 str., CK 1.5 str. 4 d.). Todėl nustačius, kad atsakovo parduoto akcijų paketo kaina yra mažesnė, teismas nurodė, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovui atitinkamą pinigų sumą, kurios neturėjo pagrindo gauti, todėl ieškinio dalis dėl 756 185 Lt tenkintina CK 6.237 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu. Taip pat teismas nurodė, kad kaip nustatyta, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu bendrovės ūkinės-finansinės padėties nustatymu, klaidingos informacijos paskelbimu (CK 6.246 str.), dėl to ieškovas neteko atitinkamos turto dalies vertės bei negavo atitinkamų pajamų (CK 6.247 str., 6.249 str. 1 d.), ir atsakovas neįrodė, kad dėl to nėra jo kaltės (CPK 178 str.), o šiuo atveju jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Ieškovas pateikė nuostolių dydžio apskaičiavimus, šių apskaičiavimų teisingumą patvirtina ekspertizės aktas ir atsakovas šių apskaičiavimų teisingumo neginčijo bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitokį nuostolių dydį (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat tenkino ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.251 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius sąlygas, kaip pagrindą tokiai atsakomybei atsirasti: 1) neteisėtus veiksmus, 2) žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir jos dydį, 3) įpareigotojo asmens kaltę bei 4) priežastinį ryšį tarp tokių neteisėtų skolininko veiksmų bei atsiradusios žalos. Teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė 2006 m. sausio 30 d. sutartį, tačiau teismo sprendime nėra jokių motyvų, kuo pasireiškė atsakovo netinkamas privatizavimo sutarties vykdymas. Vertinant dėl ieškovo pasiūlytos akcijų privatizavimo kainos, ir jo nustatytų UAB ,,Ąžuolyno valda“ veiklos trūkumų, būtina atsižvelgti į tai, kad tokią sutartį pasirašęs ieškovas yra komercine veikla užsiimanti įmonė, kurios veikla yra susijusi su namų valdų administravimu. Todėl ieškovui turėjo būti žinoma šių įmonių veiklos specifika ir esminiai duomenys, kurie nulėmė ieškovo pasiūlytą akcijų kainą. Privatizavimo procedūra nešalina ieškovo pareigos domėtis privatizuojamu objektu, papildomai reikalauti duomenų, juos analizuoti ir savarankiškai siūlyti privatizuojamo objekto kainą. Atsakovas tinkamai įvykdė privatizavimo procedūrą, laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, dėl to nėra ginčo byloje, todėl konstatuotina, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėto veikimo, vykdant sutartį. Nesant neteisėto neveikimo, neįrodytos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir atsiradusių pasekmių.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad dėl UAB ,,Ąžuolyno valda“ lėšų pasisavinimo yra atsakovo kaltė. Teismas neanalizavo finansinės atskaitomybės sudarymo mechanizmo, kuris yra numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Privatizavimo metu galiojusio akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Finansinė atskaitomybė yra sudaroma iš pirminių duomenų, už kurių surinkimą, apskaitymą ir atvaizdavimą įmonės finansinėje atskaitomybėje yra atsakingas bendrovės vadovas, ir bendrovės finansininkas atsakingas už įmonės finansinę apskaitą. Šioje procedūroje įmonės akcininkas nedalyvauja, nes įmonės akcininkai nėra valdymo organas. Pagal UAB ,,Ąžuolyno valda“ valdymo struktūrą, kaip valdymo organas, buvo sudaryta valdyba. Vienasmenis valdymo organas bendrovės vadovas, ir kolegialus valdymo organas valdyba pagal akcinių bendrovių įstatymą yra atsakingi už sudaromos bendrovės finansinės atskaitomybės atitikimą faktinei bendrovės ūkinei-komercinei padėčiai, ir jos teisingumą. Akcinių bendrovių įstatymas nenustato akcininkų susirinkimui pareigos atsakyti už finansinės atskaitomybės sudarymą, jos pagrįstumą. Atsakovas nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad jam teikiama tvirtinti finansinė atskaitomybė yra sudaryta neteisingai.
3. Byloje nėra jokių duomenų, ir šios aplinkybės neginčija ieškovas, kad jam būtų sudarytos kliūtys susipažinti su UAB ,,Ąžuolyno valda“ dokumentais, reikalauti šių dokumentų. Ieškovas neturėjo pareigos sudaryti sutartį atsakovo siūlomomis sąlygomis, jam taip pat, kaip ir bet kuriam kitam teisinių santykių dalyviui, taikomi reikalavimai pasirenkant vieną ar kitą teisinį elgesį. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pats ieškovas savo faktiniais veiksmais parodo, kad atsakingais už žalos padarymą laikė buvusius UAB ,,Ąžuolyno valda“ darbuotojus. Iš byloje esančio 2006 m. spalio 9 d. UAB ,,Ąžuolyno valda“ skundo audito kokybės kontrolės komitetui matyti, kad buvusi UAB ,,Ąžuolyno valda“ vyr. buhalterė grąžino pasisavintas lėšas, ir dėl to yra sudaryta žalos atlyginimo sutartis. Byloje dalyvavęs UAB ,,Ąžuolyno valda“ vadovas taip pat patvirtino, kad šiuo metu UAB ,,Ąžuolyno valda“ bylinėjasi su darbuotojais dėl lėšų grobstymo.
Atsiliepimas
Ieškovas AB ,,City Service“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes bei įrodymus, atsižvelgė į aplinkybes, kurios turi reikšmę sprendžiant kilusį ginčą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Ieškovas AB ,,City Service“ ieškiniu prašo atlyginti jam patirtus nuostolius, kuriuos kildina iš UAB ,,Ąžuolyno valda“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo. Kiekvienu atveju ginčo nagrinėjimui svarbu nustatyti ieškinio pagrindą, kuriuo remiantis ribojama ginčo apimtis. Įstatymas prerogatyvą parinkti ieškinio pagrindą suteikia ieškovui, tačiau teismų praktikoje nusistovėjusi nuostata, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o jo teisinį vertinimą (materialųjį ieškinio pagrindą) parenka pats ginčą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas ginčą nagrinėjo keliais pagrindais, nė vieno jų neišskirdamas, kas, teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinga, nes kiekvienu pagrindu skiriasi įrodinėjimo dalykas ir atsakomybės apimtis. Teismas, be kita ko, tenkindamas ieškinį, dar nurodė ir nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.237 str. 1 d., 2 d.) pagrindą, kurio ieškovas apskritai nenurodė ir teisme neįrodinėjo.
Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius procesinius dokumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, laiko, jog ieškovas nurodė faktinį ieškinio pagrindą ir juo remiantis buvo sprendžiamas ginčas, todėl minėti procesinės teisės normų pažeidimai nėra pagrindas naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).
Taigi, ieškovas savo reikalavimo dalyką įvardijo nuostoliais, kuriuos jam padarė atsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kaip UAB ,,Ąžuolyno valda“ akcijų paketo pardavėjas ir kaip akcininkas, netinkamai atlikęs įstatyme jam nustatytas pareigas. Tai yra, atsakovo atsakomybė kildinama ir iš sutarties, ir iš delikto.
Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius).
Byloje nustatyta, kad atsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybė 2005 m. spalio-gruodžio mėnesiais vykdė aukcioną, kuriuo paskelbė UAB ,,Ąžuolyno valda“ akcijų paketo – 71,37 proc. akcijų privatizavimą. Akcijų paketo privatizavimas buvo vykdomas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu. Informacija apie privatizuojamą objektą buvo pateikta Valstybės turto fondo informaciniame privatizavimo biuletenyje. Pagal šiame biuletenyje pateiktus duomenis, UAB ,,Ąžuolyno valda“ finansinę padėtį apibūdino šie rodikliai: ilgalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, metinė apyvarta, grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje. Ieškovas nurodė, kad apsisprendimui, kokią kainą siūlyti už perkamas akcijas, lemiamą įtaką turėjo bendrovės finansinė padėtis (turtas, įsipareigojimai bei nuosavo kapitalo dydis), bendrovės veiklos perspektyvos bei turimo turto panaudojimo perspektyvos.
Ieškovas susipažino su visais jam prieinamais bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, taip pat, įvertinant padėtį, buvo atliktas finansinės veiklos auditas ir ataskaita pateikta ieškovui. Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovo pozicija, jog jam nebuvo pagrindo abejoti pateiktais bendrovės finansiniais duomenimis ir nėra pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas, kaip nekilnojamojo turto valdymo srities verslininkas, turėjo prisiimti riziką dėl galimai neteisingų finansinių duomenų.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovui įsigijus minėtą akcijų paketą ir papildomai patikrinus įmonės finansinę padėtį, buvo konstatuotas grynųjų pinigų trūkumas įmonės kasoje ir banko sąskaitoje. Kaip minėta, vienas iš privatizavimo biuletenyje nurodytų bendrovės padėtį apibūdinančių rodiklių – grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje. Nustačius šių pinigų trūkumą, ieškovui, kaip akcijų paketo turėtojui, neabejotinai atsirado nuostoliai.
Atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, kad jis nėra atsakingas už nuostolius, nes buvo nustatytas bendrovės lėšų grobstymas, dėl to vykdomas ikiteisminis tyrimas, o jis (atsakovas) neva tinkamai vykdė akcijų privatizavimą ir apie lėšų trūkumą negalėjo žinoti. Tačiau su tuo sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas, privatizavimo objekto valdytojas (šiuo atveju, Klaipėdos miesto savivaldybė) atsako už šio įstatymo nustatytų duomenų iškraipymą, suklastojimą ir pavėluotą pateikimą. Be to, atsakovo, kaip pagrindinio bendrovės akcininko, pareigą dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, tvirtinant metinę atskaitomybę, numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (58 str. 2 d.),pareiga kontroliuoti bendrovės turtą, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
Atsakovas šių pareigų tinkamai nevykdė, todėl jo veiksmai, kaip teisingai nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas, vertintini kaip neteisėti CK 6.246 straipsnio prasme. Taip pat tokie veiksmai neatitinka ir CK 6.38 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovas, kaip akcijų paketo pardavėjas, pateikė neatitinkančią tikrovės informaciją apie bendrovės finansinę būklę, tai neabejotinai turėjo įtakos ir ieškovo apsisprendimui dėl perkamo akcijų paketo kainos.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas pats galėjo išsamiau pasidomėti bendrovės finansine padėtimi. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnį, galimybė ir teisė susipažinti su bendrovės dokumentais, tame tarpe, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitomis, kitais finansiniais dokumentais, suteikta bendrovės akcininkui, šiam pareikalavus. Kadangi kiekvienoje pelno siekiančioje įmonėje tokia informacija paprastai yra konfidenciali, ji negali būti prieinama pašaliniam asmeniui. Todėl ieškovas turėjo galimybę sužinoti apie bendrovę tiek, kiek jam informacijos pateikė didžiausio akcijų paketo akcininkas ir šio paketo pardavėjas – atsakovas. Būtent iš šio atsakovo veiksmo – neteisingo finansinių duomenų informacijos pateikimo pirkėjui (ieškovui) šiuo atveju ir kildinama atsakovo atsakomybė. Kadangi, nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl šiuo atveju ieškovas ir neprivalo įrodyti atsakovo kaltės. Tuo tarpu atsakovas, teisėjų kolegijos nuomone, šios prezumpcijos nepaneigė. Jis įrodinėjo, jog dėl lėšų grobstymo bendrovėje ,,Ąžuolyno valda“ vyksta ikiteisminis tyrimas ir neva nuostolius ieškovas turėtų išsieškoti iš kaltų dėl grobstymo asmenų. Tačiau ieškovo su buvusiais įmonės darbuotojais – direktoriumi, vyriausiąja finansininke, kurių atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas, nesieja jokie santykiai, todėl nuostolių iš jų reikalauti ieškovas neturi pagrindo, jis pagrįstai prašo atlyginti nuostolius iš pirkimo-pardavimo sandorio šalies – pardavėjo, tai yra atsakovo. Kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pastarajam neužkirsta galimybė nuostolius išieškoti iš kaltų asmenų, jeigu tokie bus nustatyti, įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą ir ieškinyje išdėstyta pozicija, kad atsakovui atsakomybė dėl finansinių duomenų iškraipymo tenka ne tik kaip akcininkui, bet ir per kolegialų bendrovės valdymo organą – valdybą, iš kurios penkių narių, keturi buvo deleguoti atsakovo ir buvo jo darbuotojai ar Klaipėdos miesto tarybos nariai. Šią aplinkybę atsakovas pripažino. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 7 ir 8 dalys bendrovės valdybai numato plačius įgalinimus, todėl nėra pagrįstas apelianto argumentas, jog jam, kaip akcininkui, nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie bendrovėje buvusį lėšų trūkumą.
Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus, jų pasėkoje ieškovui padarytą žalą (nuostolius), turėjo pagrindą tenkinti ieškinį. Minėta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CK 320 str.). Apeliantas apeliaciniu skundu neginčija priteistos žalos dydžio, taip pat šios aplinkybės jis neįrodinėjo ir pirmosios instancijos teisme. Teismas, tenkindamas ieškinį, žalos dydį nustatė remdamasis ieškovo atliktais paskaičiavimais ir ekspertizės išvada (t. 1, b. l. 185). Atsakovas ekspertizės išvadų neginčijo, priešingai, ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas pripažino, jog su ekspertizės aktu atsakovas visiškai sutinka.
Civilinėje teisėje įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Kadangi ieškovas nurodė, kokius nuostolius jam padarė atsakovas akcijų paketo pirkimo-pardavimo sandoriu ir netinkamu bendrovės, kurios akcijas įsigijo ieškovas, valdymu, atsakovas nuostolių dydžio neginčija ir dėl nuostolių dalies (dėl blogo valdymo atsiradę nuostoliai ir dėl galimybės gauti bankines palūkanas už negautų lėšų laikymą banke) apskritai niekur nepasisakė, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi civiliniame procese įtvirtintu rungimosi principu (CPK 12 str.), neturi pagrindo išsamiau pasisakyti dėl ieškovo ieškinyje nurodyto nuostolių dydžio.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.