Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui vyresniajam darbo inspektoriui darbo teisei R. R., išnagrinėjusi J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, ūkininko, gyvenančio duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P., būdamas darbdaviu – J. P. ūkio savininku, leido A. J., E. M. ir D. K. dirbti nelegalų darbą, o būtent nurodyti asmenys 2012 m. birželio 12 d. 10.50 val. J. P. ūkyje esančioje žvėrelių fermoje Pečiauskų k., Jiezno sen., Prienų r. sav. rasti dirbantys be rašytinės darbo sutarties: A. J. tvarkė žvėrelių narvų dureles, E. M. ir D. K. gaudė žvėrelius. Tokiais veiksmais J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnį. J. P. už šį pažeidimą kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus atstovas R. R. paaiškino, kad J. P. ūkio patikrinimą atliko pagal anoniminį signalą, jame dalyvavo dar trys inspektoriai. Iš Sodros gavo atsakymą, kad rasti nelegaliai dirbantys asmenys ūkyje įdarbinti tą pačią dieną 16 val. Darbo sutartys jiems nebuvo pateiktos. Jis su U. ėjo į fermas, kur D. F. vaikščiojo, o dviese (D. K., E. M.) sėdėjo ant karučių. Viską filmavo. Ūkyje tuo metu J. P. nebuvo, tik J. P..

Liudytojas VDI inspektorius A. P. parodė, kad pagal gautą anoniminį pranešimą birželio 12 d. keturi inspektoriai kartu su Jiezno įgaliotiniu nuvyko į J. P. ūkį. R. R. ir S. U. nuėjo į fermas, o jis pats su V. P. ėjo aplink. J. B. tuo metu bandė pasišalinti iš ūkio, bet, pamatęs policijos pareigūną, sustojo, sakė, kad atlieka „sedo“ planiravimo darbus, darbo sutarties nepateikė. D. K. ir E. M. teikė rašytinius paaiškinimus, sakė, kad dėl darbo užmokesčio nesusitarę ir darbo sutartys nesudarytos. Viena sakė, kad tarėsi su savininke, o kita, atrodo, su J. P..

Liudytojas VDI inspektorė S. U. parodė, kad J. P. ūkyje fermoje rado keturis žmones, kurie kėlė gyvūnėlius iš narvelių į narvą. Dvi moterys nurodė, kad atėjo pažiūrėti, ar tiks darbas, kad darbo sutarys nesudarytos. Sakė, kad tarėsi su J. P.. Joms pildant paaiškinimus, atėjo J. P. žmona, kuri paaiškino, kad darbo sutarys nesudarytos, kad žmones bando, ir žadėjo įdarbinti. Moterys dviese laikė narvą, kad neišbėgtų gyvūnėliai. Jos buvo apsirengę savo asmeniniais darbiniais rūbais, pasakojo, kad bando dirbti, nes gyvūnėliai kanda. Visi ten buvę keturi asmenys dirbo: vieni kalė dangtį, kiti narvą, kiti kėlė gyvūnėlius. Moterys apie atlyginimą neminėjo, sakė, kad bando, ir, jeigu tiks, jas įdarbins. Viena sakė, kad atėjo nuo 9 val., o kita, kad nuo 10 val., nežinojo, iki kelintos dirbs. Visą patikrinimo laiką jie dirbo su gyvūnėliais.

Liudytoja VDI inspektorė V. P. parodė, kad į ūkį atvyko apie 10 val. J. B. aiškino, jog buvo susitarta dėl statybos darbų su ūkio savininku ir kad jis išsipjovęs metalinius kuolus, kurie reikalingi darbams atlikti, dirba už skolas, o atlygis jam nereikalingas. B. sakė, kad tą dieną darbus pradėjo dirbti nuo 9 val.

Liudytoja D. F. parodė, kad J. P. ūkyje dirba nuo birželio 1 d. Jai dirbant, viršininko žmona J. P. po 10 val. atvedė dvi moteris – D.ir E. - ir paprašė joms parodyti, ką reikia dirbti. Viršininkas J. P. buvo tuo metu išvažiavęs. Tos moterys atėjo darbintis, nes savininkas pirko daug žvėrelių, ir neužteko darbuotojų. Ji prieš 2-3 dienas buvo užėjusi pas D. ir pasakė, kad ūkyje reikia darbininkų, kas nori, gali ateiti pabandyti. Jos atėjo vienu metu, apie 10 val. Liudytoja užsimovė pirštines, pagavo žvėrelį ir davė vienai moteriai palaikyti. D. pabandė įmesti žvėrelį į kitą narvelį. Tada atėjo darbo inspekcijos atstovai. Neatsimena, ar kita moteris pabandė dirbti.

Liudytojas D. V. parodė, kad jau 4-5 metus dirba J. P. ūkyje. Įvykio dieną šefas apie 8 val. išvyko su reikalais. Ūkyje darbuotojus priima pats J. P.. Žmones ūkyje tą dieną pamatė apie 12 val.

Liudytojas J. B. parodė, kad buvo skolingas kaimynui J. P. 100 litų, skolinant buvo sutarę, kad už skolą atidirbs – išlygins žemės lygį, dar padės kasti bulves. Pasiruošė kuolus ir laukė šeimininko pasitarti, kad „išnešti“ žemės lygį. Atėjęs J. P. nerado, šis buvo jau išvažiavęs. J. P. buvo sakęs, kad lauks kuolus pasiruošęs. Laukdamas atsipjovė kuolus, pasiruošė fermoje. J. P. jį kitą dieną įdarbino prie statybų pavadovauti, bet jis nedirbo, neturėjo laiko - dirbo pagal sutartį kitur.

Liudytojas A. J. parodė, kad apie 10 val. atėjo pas J. P. įsidarbinti, nes D. F. iš vakaro pasakė, kad reikia darbuotojų. Kreipėsi į J. P.. Jis pasiūlė pasižiūrėti, ar tiks darbas, sakė eiti, kur dirba žmonės. Pakalbėjo 10-15 min. Apie darbo laiką, atlyginimą nekalbėjo. J. P. jį nuvedė į „šedus“, kur yra žvėreliai, ir paliko. Jis ten matė, kaip D. F. gaudo žvėrelius. Tuo metu ten jau buvo E. M. ir D. K., irgi vaikščiojo ir žiūrėjo. Jos atėjo faktiškai kartu su A. J.. Jis vienas nuėjo pas direktorių, o E. M. laukė ant kelio. Su J. P. kalbėjo vienas. Fermoje bandė paimti žvėrelį į rankas, paėmęs padėjo jį į narvą. Pabandė rišti narveliuose sudėtas plastmase, rišo dvi valandas. Jam to niekas nenurodė, sugalvojo pats, laukdamas direktoriaus, norėdamas padėti. Dėl atlyginimo nebuvo susitaręs, dėl to būtų taręsis su J. P.. Nuo to, kai atėjo į ūkį, iki darbo inspektorių atvykimo, buvo praėję 2 valandos. Jį įdarbino tą pačią dieną.

Liudytoja D. K. parodė, kad su E. M. po 10 val. į J. P. ūkį atėjo įsidarbinti. Ten dirbusi D. F. iš vakaro užėjo ir pakvietė. Direktoriaus nebuvo, sutiko jo žmoną, kuri leido pavaikščioti po fermą, pasižiūrėti, ar tiks darbas, jas nuvedė į fermą, sakė, kad reikia gaudyti žvėrelius, atlyginimas minimalus, darbo valandos nuo 8 iki 17 val. Dana gaudė žvėrelius. D. K. užsimovė pirštines ir pagavo 3-4 žvėrelius, sudėjo į narvelį. E. M. bijojo ir turbūt nė vieno nepagavo. Ji laikė narvelio dureles, kad nepabėgtų žvėriukas. A. J. ten nematė, pamatė jį vėliau prie automobilio. Jis prieš 2 dienas sakė, kad eis darbintis. Atvykus inspektoriams, D. gaudė žvėriukus, o D. K. laikė dureles. Į darbą ją priėmė tą pačią dieną, dirba iki šiol. Į darbą priėmė grįžęs direktorius.

Liudytoja E. M. parodė, kad jai iš vakaro D. K. pasakė, kad galima įsidarbinti J. P. ūkyje. Abi apie 10 val. nuėjo ir laukė direktoriaus. Sutiko direktoriaus žmoną, kuri jas nuvedė pažiūrėti, kaip D. gaudė žvėrelius, ar tiks darbas. Davė pabandyti pagaudyti. Jai nepavyko. Draugė gaudė žvėrelius. A. J. į stoginę vėliau už jas atvedė šeimininkė. Jis atėjo pažiūrėti, bandė gaudyti žvėrelius. Nematė A. J. dirbant prie narvų. Su šeimininke nekalbėjo apie atlyginimą. Ją įdarbino tą pačią dieną, dirbo mėnesį po pusę dienos.

Užklausos Integracijos su SoDra IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo duomenys apie J. P., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, darbuotojus, patvirtina, kad 2012 m. birželio 12 d. atliekant VDI patikrinimą, SoDrai apie A. J., D. K. ir E. M. įdarbinimą J. P. ūkyje nebuvo pranešta (b.l. 9).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. liepos 5 d. raštas patvirtina, kad J. P., naudojantis Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema, kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą 1-SD pranešimą apie J. B., A. J., D. K. ir E. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2012 m. birželio 12 d. 16.04 val. (b.l. 10).

Vaizdo įrašuose matyti, kad E. M. ir D. K., mūvėdamos specialias darbines pirštines, dirba tarp žvėrelių narvų su specialiu įrenginiu (b.l. 14).

Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pats J. P. paaiškino, kad iš vakaro prieš VDI patikrinimą pasakė D. F., kad ūkyje įdarbins 2-3 darbuotojus, iš ryto bus bandomas darbuotojų priėmimas, tą patvirtina ir liudytojų A. J., D. K., E. M. parodymai, kad D. F. juos pakvietė iš vakaro. J. P. paaiškino, kad buvo sukviesti žmonės, bet jis jų nematė, nes 8 val. ryto išvyko į Alytų, grįžo apie 11-11.30 val., o atranką pabandė daryti jo žmona J. P.. Tačiau A. J. teisme parodė, kad jis ryte kalbėjo su J. P. apie įdarbinimą, S. U. parodė, kad patikrinimo metu klausiamos E. M. ir D. K. taip pat nurodė dėl darbo taręsi su J. P., iš esmės tą patį parodė ir A. P.. Nors E. M. ir D. K. aiškino, kad jos į ūkį atėjo tik 10 val., tą paneigia A. J. parodymai, kad šios moterys atėjo į fermą kartu su juo, o nuo jo atėjimo į ūkį iki VDI inspektorių atvykimo buvo praėję gal 2 valandos, be to, kai jį J. P. nuvedė į žvėrelių stogines, ten jau buvo E. M. ir D. K.. Pastebėtina, jog inspektoriai parodė atvykę apie 10 val., nors E. M. ir D. K. aiškino tokiu laiku dar tik atėję į ūkį. Vaizdo medžiaga patvirtina, kad VDI inspektoriams atvykus, šios moterys jau buvo fermoje, mūvėdamos specialias darbines pirštines, gaudė žvėrelius, prieš tai jau akivaizdžiai buvo apmokytos dirbti, nes inspektoriams aiškino apie darbo subtilybes. Liudytoja S. U. teisme parodė, jog fermoje rasti keturi asmenys, atvykus VDI inspektoriams, visą patikrinimo laiką dirbo su žvėreliais. Taigi, teismas netiki D. K., E. M. parodymais dėl jų nenuoseklumo ir neatitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams – filmuotai medžiagai, VDI inspektorių, A. J. parodymams. D. F. parodymais apie E. M. ir D. K. atvykimo laiką teismas taip pat netiki, nes jos parodymai apie kitas bylai reikšmingas aplinkybes – A. J. ir D. K. bei E. M. pakvietimo laiką, E. M. ir D. K. atliktus veiksmus neatitinka nei J. P., A. J., D. K. parodymų, nei filmuotos medžiagos. E. M. ir D. K. parodymai nesutampa tarpusavyje ir dėl A. J. buvimo ir veiksmų fermoje. Teismas E. M., D. K., D. F. parodymus kaip nepatikimus vertina, atsižvelgdamas ir į tai, jog D. K., D. F. iki šiol dirba J. P. ūkyje ir gali būti suinteresuotos, duodant melagingus parodymus, padėti darbdaviui išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, teismas atmeta J. P. versiją, jog jis su minėtais asmenimis nesitarė dėl darbo. Liudytojas D. V. parodė, jog asmenis į darbą priima pats J. P., pastarasis aiškino per D. F. ieškojęs darbuotojų, be to, po žmonos padarytos atrankos būtent jis, grįžęs į ūkį, atsirinko priimtinus į darbą asmenis, taip pat remiantis 1999 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka su samdomais fiziniais asmenimis sudaro ūkininkas, o ne jo partneris, todėl konstatuotina, kad įdarbinimą ūkyje organizavo pats J. P., o ne jo sutuoktinė, ūkininko partnerė J. P., būtent jis privalėjo užtikrinti darbo teisinių santykių kontrolę jo ūkyje. Apklaustų liudytojų A. J., D. K.. E. M., D. F., S. U. parodymai, vaizdo medžiaga patvirtina, kad A. J., D. K. ir E. M. J. P. ūkyje pradėjo realiai dirbti, darbas buvo dirbamas su darbdavio žinia, o ne patiems asmenims jį atliekant savarankiškai.

Pažeidėjo versija, kad A. J., E. M. ir D. K. buvo atėję tik pabandyti dirbti, taip pat nešalina J. P. atsakomybės dėl jo padaryto pažeidimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir apygardų teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, nesudarius rašytinės darbo sutarties, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, nes darbuotojų darbas, esant nurodytomis aplinkybėmis, yra nelegalus. Darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma sutartyje. Pagal Darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalį išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad darbdaviui norint išbandyti darbuotoją ar darbuotojui norint išbandyti darbą, prieš tai turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje turi būti nurodytas išbandymo laikotarpis. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti, toks darbas laikomas nelegaliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje Nr. N575-2032/2010 ir kt.).

Tai, kad A. J., E. M. ir D. K. J. P. ūkyje dirbo pirmą dieną ir atlyginimas dar nebuvo sumokėtas, nepanaikina atlygintinumo fakto. D. K. parodė, kad su J. P. kalbėjo, jog darbo užmokestis bus minimalus. Nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nes faktiškai dirbdamas darbdavio naudai asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje N575-3202/2011).

Aptarti įrodymai bei administracinio teisės pažeidimo protokolas, kiti aukščiau aptarti rašytiniai bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad J. P., būdamas darbdaviu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 99 straipsnio 1 dalies, 3 dalies reikalavimus, esant visiems nustatytiems darbo sutarties požymiams, leido nelegaliai dirbti E. M., D. K. ir A. J., nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neužtikrinęs, kad jie pradėtų darbą po to, kai yra sudaryta rašytinė darbo sutartis, pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteiktas darbuotojams, darbo sutartys įregistruotos darbo sutarčių registravimo žurnale, darbuotojams išduoti darbo pažymėjimai. J. P. ūkyje visi šie asmenys pradėjo realiai dirbti, dėl darbo jie buvo su ūkininku susitarę, atliko darbo funkciją – žvėrelių gaudymą ir perkėlimą į narvelius, narvelių taisymą, tarp jų ir darbdavio nebuvo susitarimo dėl konkretaus rezultato pasiekimo, jie dirbti žadėjo neapibrėžtą laiką. Darbo santykiai nebuvo įforminti darbo sutartimi, todėl teismo vertinimu ūkininko J. P. veikoje yra visi A. J., E. M. ir D. K. nelegalaus darbo požymiai.

Byla dalyje dėl J. B. nelegalaus darbo nutrauktina, J. P. veikoje nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002). Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog tarp J. P. ir J. B. galėjo būti susiklostę civilinio teisinio pobūdžio santykiai, kuriems būdingi civilinės sutarties – rangos – požymiai. Tą pagrindžia J. B. parodymai, kad jis už skolą buvo pažadėjęs J. P. atlikti konkretų darbą – sulyginti žemės lygius sklype. Analogiškai aiškino ir pats J. P., tarp šių asmenų parodymų jokių neatitikimų dėl susitarimo aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Ši aplinkybė iš esmės pagrindžia išvadą, jog tarp minėtų asmenų galėjo būti susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo bei tuo pagrindu anksčiau J. P. J. B. suteiktos paskolos užskaitymo, o tai yra būdinga civiliniams rangos teisiniams santykiams. Nėra jokių duomenų, kad su J. B. buvo tariamasi dėl pastovių darbo funkcijų ūkyje, kad buvo sutarta dėl mokėjimo (skolos įskaitymo) ne už konkretų darbų rezultatą, o už išdirbtą dieną, neatsižvelgiant į pasiektą rezultatą. Nėra ir jokių duomenų, kad J. B. ir J. P. VDI patikrinimo metu siejo subordinaciniai darbo santykiai. Konstatuojant nelegalaus darbo faktą, byloje privalo būti įrodyta, kad nelegaliai dirbę asmenys pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai bei neveikė sava rizika, kas yra būdinga civiliniams teisiniams santykiams. Kaip matyti iš J. B. paaiškinimų, jis pats pasiruošė darbo priemones sutartam darbui atlikti, nebuvo ir susitarimo dėl darbo valandų. Nors J. P. po patikrinimo įdarbino J. B., kaip matyti iš pastarojo paaiškinimų, jis ūkyje faktiškai nedirbo, nes tam neturėjo laiko – pagal sutartį dirbo kitur. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad J. B. ūkyje buvo reikalingas ilgalaikėms darbo funkcijoms vykdyti.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad J. B. atžvilgiu ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

J. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis neteistas, teismui nepateikta duomenų, jog J. P. būtų baustas administracinėmis nuobaudomis. Nelegalus darbas truko trumpą laiką – 2-3 valandas, visi darbuotojai tą pačią dieną buvo oficialiai įdarbinti, viena iš jų tebedirba ūkyje iki šiol. Iš pateikto Prienų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įvežamų/išvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo akto (b.l. 21-23) matyti, kad J. P. audinių auginimo ūkis 2012 m. birželio 4 d. iš Danijos atsivežė 2270 vnt. audinių, kurias reikėjo išskirstyti fermoje į narvelius, taigi, ūkiui darbuotojai buvo reikalingi skubiai. Manytina, jog būtent menka J. P. kaip ūkininko ir atitinkamai darbdavio patirtis ir teisės aktų neišmanymas bei skubotumas dėl įsivežtų žvėrelių apgyvendinimo ūkyje didžiąja dalimi įtakojo teisės pažeidimo padarymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, J. P. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286, 287, 302² , 302⁴ straipsniais,

nutaria:

J. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, dėl A. J., D. K. ir E. M. nelegalaus darbo skirti baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 3000 (tris tūkstančius) litų, iš viso 9000 (devynių tūkstančių) litų baudą.

Bylą dalyje dėl J. B. nelegalaus darbo nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį teismą.