Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Raseinių r. apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 189 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti E. B., R. K., M. J., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. birželio 5 d. Raseinių rajono ribose, tiksliau nenustatytoje vietoje, pasikėsino realizuoti - parduoti J. P. priklausantį 700 Lt vertės lengvąjį automobilį „VAZ 21011“, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad šis automobilis yra gautas nusikalstamu būdu - pavogtas nuteistųjų E. B., R. K., M. J. iš (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) m. Raseinių r., tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado automobilio pirkėjo.

Apeliaciniu skundu Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo nuosprendžio dalį dėl E. B. išteisinimo pakeisti - E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. bei 189 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes teismas paviršutiniškai išanalizavo ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, formaliai pritaikė baudžiamąjį įstatymą neatsižvelgdamas į daugelį įrodomąją reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, įrodančių, kad E. B. padarė jam inkriminuojamą veiką. 2007-06-13 teisiamajame posėdyje E. B. apklausiamas liudytoju būdamas prisaikdintas ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą nurodė, kad 2006-06-05 E. B., R. K. ir M.J. A. mieste, Sodų gatvėje pavogė automobilį VAZ, po vagystės jis su minėtais susitiko prie „Čekuvos" dvaro, ten visi susėdo į vogtą automobilį ir nuvažiavo, važiuojant E. B. paskambino metalo laužo supirkėjui ir siūlė pirkti automobilį, bet supirkėjas atsisakė, važiuojant į Šilų kaimą R. K. pamatė savo pažįstamą ir jam siūlė pirkti automobilį, bet šis taip pat atsisakė. Automobilyje buvo kalbama, kad reikia parduoti automobilį, pasidalinti pinigus pardavus automobilį. Jis taip pat buvo suinteresuotas parduoti vogtą automobilį. Tokius E. B. parodymus patvirtino kaltinamasis E. B., kuris nurodė, kad pardavę automobilį, pinigus būtų pasidalinę visi, M. J. ir E. B. būtų tekę mažesnė pinigų dalis. Analogiškus parodymus davė ir kaltinamieji R. K., M. J.. Bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms – kad E. B. žinojo apie automobilio pardavimą ir tam pritarė, tikėdamasis gauti pinigų ir buvo suinteresuotas automobilio pardavimu, teismas perdavė baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti. 2007-08-31 E. B. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad važinėjant vogtu automobiliu visi buvo sutarę, kad pasidalins pinigus, pardavę automobilį, dėl pinigų dalinimosi susitarė prieš E. B. skambinat metalo supirkėjui, buvo sutarę, kad E. B. ir R. K. teks lygios pinigų dalys, o jam duos mažesnę, nes jis nedalyvavo automobilio vagystėje. 2008-02-25 teisiamajame posėdyje E. B., parodė, kad važinėjant vogtu automobiliu su minėtais asmenimis tarėsi parduoti automobilį, jis norėjo gauti pinigų už parduotą automobilį, tačiau jokių veiksmų, kad parduoti automobilį nesiėmė, niekam nesiūlė pirkti automobilio, nedalyvavo kitiems asmenims jį siūlant, tačiau vėliau parodymus, siekdamas išvengti atsakomybės, ėmė keisti, teigdamas, kad jis nesitikėjo gauti pinigų už parduotą pagrobtą automobilį, bet kaip kiti draugai tarėsi parduoti, jis girdėjo, niekam nesiūlė parduoti automobilio. Tokiu būdu, teismas neįvertino aplinkybės kad E. B. matė, kaip R. K., E. B., padedant M. J., pagrobė automobilį, kartu su jais važinėjo vogtu automobiliu, kartu su E. B., R. K., M. J. susitarė ir siekė parduoti pagrobtą automobilį, veikos nebaigė, nes nerado pirkėjo. R. K., E. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., M. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., kadangi vagystės sudėtis apima nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą, E. B. veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neišdėstė motyvų dėl to nustatytų aplinkybių, kad E. B. matė, jog automobilis pagrobtas ir būtent pardavus šį pagrobtą turtą, esant susitarimui ir bendram tikslui, jam buvo pažadėta pinigų dalis. Teismas tik akcentavo, kad B. neatliko aktyvių Lietuvos Respublikos BK 189 str. l d. dispozicijoje išvardytų veiksmų.

Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti, apelianto gynėja – atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai baudžiamajai atsakomybei atsirasti - turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. E. B. kaltinamas, tuo kad jis atliko vieną iš BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytos veikos požymių – pasikėsino realizuoti - parduoti J. P. automobilį „VAZ 21011“ žinodamas, kad šis automobilis yra gautas nusikalstamu būdu - pavogtas nuteistųjų E. B., R. K. ir M. J..

Nusikalstamu būdu gauto turto realizavimas yra jo atlygintinas ar neatlygintinas perdavimas tretiesiems asmenims - turtas dovanojamas, parduodamas, įkeičiamas, išmainomas ir pan. Turtas realizuojamas atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, kurie gali būti kaip kaltininko turto siūlymas kitam asmeniui, derybos dėl jo vertės, susitarimas dėl turto perėmimo aplinkybių ir kt. Byloje duomenų, kad E. B. atliko kokius nors veiksmus realizuojant nusikalstamu būdu gautą automobilį, nėra, tokie veiksmai nenurodyti ir kaltinamajame akte nurodant E. B. padarytą nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų matyti, kad važiuojant vogtu automobiliu metalo supirkėjui skambino ir siūlė pirkti automobilį E. B., kelyje sutiktam pažystamam pirkti automobilį siūlė R. K.. Vien tik E. B. pritarimą automobilį pavogusiams E. B., R. K., M. J. parduoti vogtą automobilį, minėtų nuteistųjų ir E. B. susitarimą pasidalinti gautą neapibrėžtą pinigų sumą už parduotą automobilį jam neatliekant jokių veiksmų realizuojant automobilį nėra pakankamu pagrindu jo veiką vertinti pasikėsinimu realizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą. Nesant E. B. veikoje Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto alternatyvaus požymio – pasikėsinimo realizuoti nusikalstamu būdų qutą turtą, negalima jo baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą.

Apeliantas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-11 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2006 motyvais nurodo, kad E. B. nebandė grąžinti pagrobtą automobilį jo savininkui, apie automobilio vagystę nepranešė policijai, todėl jis realizavo Lietuvis Resbublikos KB 189 straipsnio 1 dalyje numatytą objektyvųjį požymį – turto realizavimą. Kolegija nesutinka su tokiu skundo argumentu ir jį atmeta. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilį pagrobė E. B., R. K. ir M. J., jie šiuo automobiliu ir disponavo, E. B. į automobilį įsėdo netrukus po vagystės, E. B. ir R. K. siūlė automobilį pirkti kitiems asmenims juo važiuojant po vagystės. Šios aplinkybės rodo, kad E. B. neturėjo galimybės imtis veiksmų grąžinti pagrobtą automobilį jo savininkui, apie automobilio vagystę nepranešti policijai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Raseinių r. apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžio atmesti.