Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Vaidui Paplovuchinui ir atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. O. C. C. skundą atsakovei Užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas keliamas dėl Ambasados 2015-11-16 sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėja 2015-09-15 Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno (C) vizą.

Išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą prašymą, Ambasada 2015-11-16 sprendimu Nr. 721, vadovaudamasi Vizų kodekso 32 str. 1 d. b) p., atsisakė išduoti pareiškėjai vizą, kadangi nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėja iki vizos galiojimo pabaigos ketina išvykti iš valstybinių narių teritorijos. Apie šį sprendimą pareiškėja buvo informuota įteikiant Vizų kodekse nustatytos standartinės formos 2015-11-16 sprendimą.

Su Ambasados sprendimu pareiškėja nesutinka ir prašo teismą jį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, kadangi Ambasadai buvo pateikti visi vizai išduoti reikiami dokumentai.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) bei vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašo) nuostatos.

ĮUTP 12 str. nustatytos išduodamų vizų rūšys, t. y. Šengeno viza ir nacionalinė viza. Pagal ĮUTP 12¹ str. 1 d., Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.

Vizų kodekso 32 str. nustatyti pagrindai, kuriems esant atsisakoma išduoti vizą. Pagal šio straipsnio 1 d. a) p., vizą atsisakoma išduoti, jei prašymą pateikęs asmuo: 1) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; 2) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; 3) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; 4) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; 5) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; 6) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba 7) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama. Vizą taip pat atsisakoma išduoti jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo (Vizų kodekso 32 str. 1 d. b) p.).

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Vizų kodekso 32 str. 1 d. b) p. nuostatomis, kadangi pareiškėja neįrodė, kad iki vizos galiojimo pabaigos ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos. Šias išvadas Ambasada grindė tuo, kad: 1) pareiškėja ketina apsistoti Kaune, tačiau nenurodė kaip ten nuvyks iš Vilniaus; 2) nepateikė ankstesnio paso ar jo kopijos; 3) nepateikė studento pažymėjimo ar įgytą išsilavinimą patvirtinančių dokumentų; 4) nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kada gauna reguliarias pajamas, sąskaitoje turi 1 990 Eur, už gyvenimą viešbutyje (21 naktį) turėtų sumokėti 621 Eur; 5) nepateikė duomenų apie ankstesnius apsilankymus Šengeno erdvėje; 6) nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių ryšius su pilietybės ar rezidavimo valstybe.

Bylos duomenys tvirtina ir ginčo dėl to byloje nėra, kad kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą pareiškėja Ambasadai pateikė: L. M. pasirašytą nustatytos formos 2015-09-02 kvietimą Nr. 056188; Kaune esančio viešbučio ,,Magnus“ rezervacijos patvirtinimą; lėktuvo bilietus; 2013-08-02 išduotą pasą; pažymą, kad užsiima klinikine ordinatūra Ivano Frankovskio medicinos universitete (nuo 2014-09-01 iki 2016-09-01); išrašą iš banko sąskaitos.

Pagal Vizų kodekso 14 str. 1 d., prašantis išduoti vizą asmuo turi pateikti: a) dokumentus, nurodančius kelionės tikslą; b) dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą; c) dokumentus, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Konsulatai gali netaikyti 1 dalyje nurodyto vieno ar kelių reikalavimų tuo atveju, kai žinomas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens sąžiningumas ir patikimumas, visų pirma teisėtas naudojimasis ankstesnėmis vizomis, jeigu neabejojama dėl to, kad jis kirsdamas valstybių narių išorės sienas atitiks Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (Vizų kodekso 14 str. 6 d.).

Vizų kodekso 21 str. 1 d. nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Nagrinėjant kiekvieną prašymą informacija VIS patikrinama pagal VIS reglamento 8 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį. Siekdamos išvengti nepagrįsto atsisakymo ir klaidingo nustatymo, valstybės narės užtikrina, kad būtų visapusiškai pasinaudota visais paieškos kriterijais pagal VIS reglamento 15 straipsnį (21 str. 2 d.). Pagal Vizų kodekso 21 str. 3 d., tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: a) ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; b) prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; c) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; d) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; e) kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu.

Įvertinęs kartu su 2015-09-15 prašymu išduoti Šengeno vizą pareiškėjos pateiktus dokumentus bei jų turinį, taip pat teismui pateiktus duomenis ir skunde išdėstytus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad Ambasadai buvo pateikti visi pagal Vizų kodekso 14 str. reikalaujami dokumentai. Ambasados išvados, kad pareiškėja nepagrindė, jog iki vizos galiojimo pabaigos ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos, yra nepagrįstos.

Pažymėtina, kad ryšius su rezidavimo valstybe – Ukraina – patvirtina tai, kad jai yra išduotas leidimas gyventi, galiojantis iki 2016-10-01. Ukrainoje ji gyvena nuo 2008 metų, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-09-01 užsiima klinikine ordinatūra Ivano Frankovskio medicinos universitete. Šios aplinkybės Ambasadai buvo žinomos, todėl jos argumentai, kad pareiškėja nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių ryšius su pilietybės ar rezidavimo valstybe, yra nepagrįsti.

Ambasadai buvo pateikti duomenys apie pareiškėjos apsilankymo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, t. y. Lietuvos Respublikos piliečio kvietimas, apmokėti lėktuvo bilietai Kijevas-Vilnius-Kijevas, viešbučio, kuriame vizito metu pareiškėja ketina apsistoti rezervacijos patvirtinimas. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad pareiškėja turėjo pateikti apgyvendinimo Lietuvoje vietą patvirtinančius įrodymus, t. y. L. M. ar buto savininko sutikimą, yra visiškai nepagrįsti. Ambasadai buvo pateikti duomenys, kur ir kokiomis sąlygomis pareiškėja būtų gyvenusi lankydamasi Lietuvoje.

Teismas taip pat pažymi, kad vizą pareiškėjai atsisakyta išduoti pagal Vizų kodekso 32 str. 1 d. b) p., o ne pagal 32 str. 1 d. b) 3 d. p., t. y. ne dėl to, kad ji neįrodė turinti pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį. Nors nepakankamos lėšos negali būti faktinis ginčijamo sprendimo pagrindas, atsakovės atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjos prašymas negalėjo būti tenkinamas ir dėl šių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertins šių atsakovės argumentų pagrįstumą.

Vizų kodekso 14 str. 1 d. c) p. nurodyta, kad vizos prašantis asmuo turi pateikti dokumentus, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Šengeno sienų kodekso 5 str. 3 d. nustatyta, kad pragyvenimo lėšos įvertinamos pagal buvimo trukmę bei tikslą ir remiantis vidutinėmis ekonomiško būsto ir maisto kainomis atitinkamoje valstybėje narėje arba valstybėse narėse, dauginant jas iš buvimo dienų skaičiaus. Valstybės narės praneša Komisijai jų nustatytas orientacines sumas pagal 34 straipsnį. Įvertinimas, kad turima pakankamai pragyvenimo lėšų, gali būti grindžiamas trečiosios šalies piliečio turimais grynais pinigais, kelionės čekiais ir kredito kortelėmis. Rėmimo deklaracijos, kai tokios deklaracijos numatytos nacionaliniuose teisės aktuose, ir priimančiųjų asmenų garantiniai raštai, nustatyti nacionaliniuose teisės aktuose, jei trečiosios šalies pilietis apsistoja pas priimantįjį asmenį, taip pat gali būti įrodymas, kad turima pakankamai pragyvenimo lėšų.

Tvarkos aprašo 7 p. nustatyta, kad kai užsieniečiui Šengeno viza išduodama kvietimo pagrindu, lėšų, būtinų atvykstančiam užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje, dydis yra 20 eurų vienai dienai, kitais atvejais – 40 eurų vienai dienai. Šis reikalavimas netaikomas nepilnamečiam užsieniečiui, vykstančiam kartu su pilnamečiu šeimos nariu.

Įvertinus pareiškėjos planuotos viešnagės Lietuvoje trukmę, tai, kad ji įsipareigojo pragyvenimo išlaidas padengti pati, konstatuotina, kad vizai išduoti pakankamos pragyvenimo lėšos nagrinėjamu atveju yra 840 Eur, t. y. po 40 Eur už kiekvieną dieną.

Nagrinėdama pareiškėjos 2015-09-15 prašymą, Ambasada nustatė, kad asmeninėje banko sąskaitoje pareiškėja turi 1 990 Eur, už apsigyvenimą viešbutyje (21 naktis) turės sumokėti 672 Eur. Pareiškėja turi apmokėtą 2015-12-20 kelionės lėktuvu bilietą maršrutu Vilnius-Kijevas. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad pareiškėja turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui viešnagės Lietuvoje laikotarpiu ir grįžimui į Ukrainą. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad kartu su L. M. kvietimu turėjo būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ji turi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvoje, yra nepagrįsti. Pateikdama prašymą, pareiškėja nurodė, kad pragyvenimo išlaidas padengs pati. Teismas nustatė, kad planuojamos trukmės viešnagei pareiškėja turi pakankamai lėšų pragyvenimui, todėl papildomų duomenų pateikimas nebuvo būtinas.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Ambasada nepagrįstai vadovavosi Vizų kodekso 32 str. 1 d. b) p. ir atsisakė išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, kadangi kartu su 2015-09-15 prašymu buvo pateikti visi reikiami ir pagal Vizų kodekso 14 str. pakankami duomenys. Atsižvelgus į tai, Ambasados 2015-11-16 sprendimas naikintinas ir ji įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo. Teismas pažymi, kad Ambasada negali būti įpareigota išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, nes, nagrinėjant pareiškėjos prašymą, turi būti nustatyta, ar nėra kitų Vizų kodekse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių Šengeno viza jai negalėtų būti išduota.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. O. C. C. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje 2015-11-16 sprendimą.

Įpareigoti atsakovę pareiškėjos A. O. C. C. prašymą išduoti Šengeno vizą išnagrinėti iš naujo.

Kitą A. O. C. C. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.