Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-260/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-27
Bylos Nr.
1S-260/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
G. K.
Advokatai
Arūnas Juodis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-260/2012Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,gynėjai advokatui Arūnui Juodžiui,kaltinamajam G. K.,

teismo posėdyje, išnagrinėjęs kaltinamojo G. K., gimusio 1970 m. spalio 22 d., registracijos vieta Taikos g. 10-8, Mažeikiuose, nedirbančio, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 234 straipsnio 1 dalyje, skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą tyčia nužudyti žmogų dėl savanaudiškų paskatų - užvaldyti D. K. Š. priklausantį turtą - 3000 eurų (10 500 Lt) ir tikslu perimti D. K. Š. lietuvių gaujos, prekiavusios Vokietijos Federacijos teritorijoje narkotinėmis medžiagomis, vadeivos vietą, 2002 m. rugpjūčio 22 d. apie 16.40 val. Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios kelias 10A, Vilnius, pasitiko iš Vokietijos Federacijos, Frankfurto miesto į Vilniaus oro uostą reisu TE 421 atskridusį D. K. Š. ir jiems automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tą patį vakarą vykstant į Mažeikius, tamsiu paros metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, žvyrkelyje pravažiavus apie 700 metrų nuo „Račialių“ gyvenvietės link Mažeikių miesto, D. K. Š. vairuojant minėtą automobilį G. K., sėdėdamas ant galinės sėdynės už D. K. Š., panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šaunamąjį ginklą - pistoletą, vienu šūviu į galvą nužudė D. K. Š., po ko užvaldė jam svetimą D. K. Š. priklausantį turtą – 3000 eurų (10 500 Lt).

Taip pat G. K. kaltinamas tuo, kad turėdamas asmeninį tikslą tyčia nužudyti žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t.y. užvaldyti svetimą D. Š. priklausantį turtą - 18 000 eurų (62 100 Lt), būdamas iš anksto susitaręs su A. G. tyčia nužudyti D. Š., tačiau A. G. nežinant jo siekiamo nužudymo tikslo – nužudymo iš savanaudiškų paskatų, 2002 m. rugpjūčio 23 d. dienos metu G. K. kartu su A. G. automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko prie namo, adresu Tilžės g. 24, Klaipėda, kuriame nupirko narkotinę medžiagą - du švirkštus su aguonų nuoviru, po ko apie 19.25 val. Tarptautiniame Klaipėdos jūrų uoste, adresu Perkėlos g. 10, Klaipėda, pasitiko iš Vokietijos Federacijos, Kylio miesto į Klaipėdos jūrų uostą keltu atplaukusį D. Š. su automobiliu BMW 735, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jiems kartu automobiliais BMW 735, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykstant į Mažeikius, 2002 m. rugpjūčio 23 d. apie 20.30 val., kelio Klaipėda - Mažeikiai apie 30 km nuo Platelių gyvenvietės kelkraštyje, D. Š. išlipus iš automobilio BMW 735, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), G. K. grasindamas panaudoti šaunamąjį ginklą - pistoletą prieš D. Š., dešine ranka smogė jam į galvos sritį, po ko D. Š. pasodino ant vairuotojo sėdynės automobilyje BMW 735, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o pats atsisėdęs ant galinės sėdynės už jo, kaire ranka prismaugė D. Š. kaklą, kad jis negalėtų priešintis, o A. G., sėdėdamas ant priekinės sėdynės šalia D. Š., paėmęs du švirkštus su narkotine medžiaga - aguonų nuoviru, tikslu nužudyti suleido jį į D. Š. dešinės rankos veną, po ko D. Š. prarado sąmonę, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – bevežant D. Š. į mišką pro Platelių gyvenvietę automobilyje BMW 735, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baigėsi benzinas ir G. K. kartu su A. G. palikęs D. Š. be sąmonės automobilyje BMW 735, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo pirkti degalų, o tuo metu D. Š. atgavo sąmonę ir išlipęs iš automobilio BMW 735, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasislėpė krūmuose, esančiuose prie namo Nr. 2, Didžioji gt., Platelių gyvenvietė, o G. K. kartu su A. G. grįžęs prie automobilio BMW 735, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo neberado. Po to, G. K., tą patį vakarą parvežęs namo į Klaipėdą A. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką tą patį vakarą grįžo prie automobilio BMW 735, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir suradęs slaptavietėje paslėptus 18 000 eurų (62 100 Lt) juos pagrobė.

Taip pat G. K. kaltinamas tuo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2002 m. rugpjūčio 22 d., iš nenustatyto šaltinio įgijo šaunamąjį ginklą – pistoletą, su jam skirtu ne mažiau kaip vienu šoviniu, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis laikė prie savęs bei 2002 m. rugpjūčio 22 d. – ne mažiau kaip vieną šovinį, o 2002 m. rugpjūčio 22 d. – 29 d. laikotarpiu – pistoletą, važiuodamas iš Mažeikių į Vilnių, į Klaipėdą ir atgal gabeno automobilyje VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su savimi.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamasis G. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, joje tik formaliai išvardinti suėmimo skyrimo pagrindai, nenurodyta, kodėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau Lietuvos Respublikos BPK) 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Kaltinamasis teigia, kad Šiaulių apygardos teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą visiškai neatsižvelgė į tai, jog jis yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Aplinkybė, kad G. K. niekur nedirba yra nulemta objektyvių priežasčių, todėl ji negali būti pakankamu pagrindu pratęsti suėmimo terminą.

Skunde nurodoma, kad teismo teiginys, jog suėmimo terminas yra pratęsiamas siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, rodo išankstinę teismo nuomonę, taip pat šališkumą.

G. K. įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Tokią tikimybę paneigia tai, kad jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą.

Skunde aiškinama, jog šiuo metu taikyti kaltinamajam suėmimą nėra tikslinga. Pažymima, jog visi pagrindiniai liudytojai baudžiamojoje byloje yra apklausti, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis gali neleistinais būdais trukdyti procesui.

Kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad kitam kaltinamajam, kuris pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymo, yra paskirta švelnesnė kardomoji priemonė. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog paskirtosios kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas tik siekiant išgauti G. K. prisipažinimą.

Teismo posėdyje kaltinamasis G. K. ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. K. skundas atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, kuria kaltinamajam G. K. buvo pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, atitinka Lietuvos Respublikos BK 119 straipsnio ir 122 straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nurodytų faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių duomenų detaliau neaptaria. Skundą nagrinėjantis teismas tik konstatuoja, kad iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos akivaizdu, jog joje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Nepagrįstas kaltinamojo skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota. Tokį teiginį akivaizdžiai paneigia paties skundo argumentai, kuriais yra ginčijamos ne tik teismo padarytos išvados, bet ir konkrečių faktų, kuriais grįstos šios išvados, vertinimas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas suėmimo termino pratęsimo pagrindų egzistavimą, tuo pačiu konstatavo ir tai, kad švelnesnėmis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti.

Skunde tvirtinama, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo teigti, jog G. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti poveikį liudytojams, nukentėjusiesiems ar kitam kaltinamajam, taip pat daryti naujus nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, t. y. skunde yra ginčijami suėmimo skyrimo pagrindai, suėmimo termino pratęsimo tikslingumas.

G. K. yra kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu, visos nusikalstamos veikos yra tyčinės. Taigi, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, G. K. gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra pripažįstama, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Taigi vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis, nors ir yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau jis taip pat turi ryšių užsienyje, yra ten nusikaltęs, ši aplinkybė sustiprina teismo įsitikinimą, jog G. K. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir taip bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog taikyti suėmimą kaltinamajam yra pagrindas numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Kaip jau buvo minėta, G. K. yra kaltinamas trijų tyčinių nusikaltimų, iš kurių du priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Be to, jis anksčiau teistas (tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Visos šios aplinkybės leido teismui pagrįstai konstatuoti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad kaltinamasis nedirba dėl objektyvių priežasčių, nėra pagrindas naikinti skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties. Ši aplinkybė rodo, jog jis laisvėje neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Aplinkybė, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, atsižvelgus į anksčiau aptartus argumentus, nepašalina tikimybės, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus. Taigi G. K. suėmimas pagrįstai taikomas remiantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog tikėtina, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, t. y. paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius ar kitą kaltinamąjį. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindą.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, jog G. K., būdamas Pravieniškių pataisos namų – atviroje kolonijoje, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kuriuo bendravo su kitais nuteistaisiais ir laisvėje esančiais asmenimis, kaltinamasis aktyviai domėjosi, kur yra kitas kaltinamasis, t. y. A. G.. Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai manyti, kad G. K. būdamas laisvėje gali bandyti paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius ar kitą kaltinamąjį. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teisme buvo apklausta dalis liudytojų, taip pat buvo apklaustas kaltinamasis A. G., visgi net ir apklausus dalį proceso dalyvių, tikimybė, kad jiems gali būti daromas poveikis nepranyksta, be to, atsižvelgtina ir į tai, jog dalis liudytojo šiuo metu nėra apklausta, taip pat nėra apklaustas nukentėjusysis D. Š.. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė suėmimo terminą remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Nepagrįstas kaltinamojo skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas išsakė išankstinę nuomonę dėl G. K. kaltės, taip pat buvo šališkas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimus, kadangi nurodė, jog suėmimas skiriamas ir siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje yra nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šiuo atveju akivaizdu, jog teismas skundžiamojoje nutartyje tik atkartojo minėtą įstatymo nuostatą. Toks įstatymo nuostatos atkartojimas negali būti vertinamas kaip teismo išankstinis nusistatymas ar šališkumas. Pažymėtina, kad nutartyje teismas yra nurodęs, jog bylos duomenys nevertinami kaltinamojo kaltės nustatymo aspektu. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje jis nesprendžia ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai. Taigi abejoti teismo, pratęsusio kaltinamajam suėmimo terminą, objektyvumu nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skundo argumentų susijusių su kitam kaltinamajam taikoma švelnesne kardomąją priemone, kadangi šie argumentai niekaip nėra susiję su G. K. taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimais. Kaltinamajam išaiškintina, jog jam paskirto suėmimo terminas buvo pratęstas pagrįstai, t. y. Šiaulių apygardos teismas tinkamai motyvavo Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindus, todėl skunde keliama hipotezė, kad G. K. suėmimas yra taikomas, kadangi siekiama išgauti jo prisipažinimą, yra visiškai nepagrįstas.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, mano, kad parinkus G. K. kitą švelnesnę kardomąją priemonę, šioje byloje nebus pasiekti tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnis 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119-122 straipsniais ir 130 straipsniu,

nutarė:

Kaltinamojo G. K. skundą atmesti.

Teisėja s Svajūnas Knizleris