Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2417-1109/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-09-14
Bylos Nr.
1-2417-1109/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13000-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
N. S.
Nukentėjusysis
R. S.
Advokatai
Arvydas Montrimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2417-1109/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13000-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei,kaltinamajam N. S., jo gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,nukentėjusiajai R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis., BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 19 d. 19.30 val. iki 2019 m. spalio 21 d. 14.22 val., nuo 2020 m. vasario 23 d. 16.15 val. iki 2020 m. vasario 24 d. 15.20 val., nuo 2020 m. balandžio 5 d. 01.45 val. iki 2020 m. balandžio 6 d. 15.35 val. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 10 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, nurodytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 12 d. teismo baudžiamajame įsakyme bei laikotarpis nuo 2021 m. kovo 5 d. 02.00 val. iki 2021 m. kovo 5 d. 16.00 val. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 11 punktu, 72² straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamų veikų aplinkybės

2022 m. balandžio 15 d. apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,41 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu nukentėjusiajai R. S. sėdint ant sofos, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę kaktos pusę, vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį skruostą, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei – sugyventinei R. S., sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais N. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, 2022 m. liepos 20 d. apie 22.30 val., namų koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), ant laiptų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,44 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kaire koja įspyrė nukentėjusiajai R. S. į dešinį skruostą, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei – sugyventinei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešiniame skruoste.

Šiais veiksmais N. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Įrodymai

Kaltinamasis N. S. kaltę pripažino visiškai ir teismo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. balandžio 15 d. buvo sugyventinės mamos gimtadienis, jis išgėrė alkoholio, su sugyventine įvyko konfliktas dėl pinigų ir šio konflikto metu galimai sudavė sugyventinei kumščiu į skruostą ir į kaktą. Grįžęs namo nuėjo miegoti į namo pirmą aukštą. Tuomet atėjo policija, jį išsivežė. Konfliktas įvyko apie 16-17 valandą, jį policijos pareigūnai išsivežė 23 valandą. Kai būna blaivūs, tokie konfliktai tarp jų nevyksta. Neblaivūs jie būna kartais kartą į mėnesį, kartais kartą į du mėnesius. Dažnai pats neblaivus būti negali, nes dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Savo poelgį vertina neigiamai, gailisi, dabar bijo prarasti darbą, kadangi yra suimtas. Turi psichologinių problemų, naktimis nemiega. Parodė, kad jam gaila nukentėjusiosios, norėtų jos atsiprašyti. Dėl 2022 m. liepos 20 d. įvykių parodė, kad po darbo jis turėjo važiuoti į probacijos tarnybą, ten buvo informuotas, kad jo ieško tyrėja. Iš ten teko grįžti su taksi, jis susinervavo, su sugyventine dviese išgėrė pusę litro degtinės. Buvo pavargęs, susinervinęs, jie apsižodžiavo. Sudaužė savo telefoną, specialiai numetęs jį ant žemės, peiliu supjaustė savo striukę. Po to jis nuėjo į parduotuvę, parnešė dar alkoholio, išgėrė pradžioj kažkiek vienas, tada dar su sugyventine. Kas paskui įvyko jis nepamena. Galėjo taip būti, kad tą dieną jis sugyventinei spyrė į kaktą. Šį savo poelgį taip pat vertina blogai. Parodė, kad jei teismas įpareigotų jį gydytis nuo alkoholio, jis sutiktų. Jo didžiausias noras yra negauti realios bausmės, grįžti į darbą, tai jo vienintelės gaunamos pajamos. Būdamas tardymo izoliatoriuje nejautė poreikio gerti alkoholio. Parodė, kad turi daug psichologinių problemų, neturi namų. Dirbdamas gauna 600 Eur, virš 500 Eur atiduoda sugyventinei, kuri tvarko ūkį, perka maistą. (duomenys neskelbtini) esantis būstas priklauso jo sugyventinei. Jei jį paleistų, jis galimai prašytų apsigyventi sugyventinės name, nes ji turinti atskirą kambarį. Be sugyventinės jokių artimųjų neturi, draugai tik kolegos. Sugyventinė minėjo, kad jo iškart į gatvę neišmes, leis sulaukti algos, susirasti kitą būstą gyvenimui. Parodė, kad turi penkiolikmetį vaiką, kurį augino iki 7 metų, tada jam pareiškė, kad tai nėra jo vaikas, jam alimentų nemoka. Anksčiau jau yra teistas dėl smurto prieš sugyventinę. Mano, kad dėl jo veiksmų kaltas alkoholis, dėl jo kyla visos problemos.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena jos sugyventinis N. S., su kuriuo gyvena ir bendrą ūkį veda apie tris metus. Jos sugyventinis nuolatos vartoja alkoholį, ne kartą yra prieš ją naudojęs fizinį smurtą, už tai yra nuteistas. N. S. yra deklaruotas minėtu adresu, kadangi būdama geros širdies jį priregistravo, nes jai jo buvo gaila, jis prašė pagalbos, nes neturėjo kur gyventi. Dabar planuoja vykti į savivaldybę jį išregistruoti, kadangi jis yra konfliktiškas ir jai neduoda ramiai gyventi. 2022 m. balandžio 15 d. vakare, tikslios valandos neprisimena, buvo namuose kartu su sugyventiniu N. S.. Kadangi tą dieną buvo šventė, jos mamos gimtadienis, tai abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Ji buvo mažiau apsvaigusi nuo alkoholio nei N. Kažkuriuo momentu N. liepė eiti gultis, kadangi buvo jau vėlu, jis nesutiko eiti gultis ir dėl to jie pradėjo žodžiais bartis. Konflikto metu ji sėdėjo ant sofos, kai N. prie jos priėjo ir rankos kumščiu sudavė jai į dešinę kaktos pusę ir į dešinį skruostą. Nuo minėtų smūgių ji nenukrito. Po minėtų N. veiksmų iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Jai paskambinus į policiją, N. išėjo iš namų. Vėliau, kiek prisimena, jį sulaikė. Konflikto metu, kai sugyventinis jai sudavė du smūgius į veido sritį, juto fizinį skausmą, buvo kaktoje atsiradęs guzas, paraudęs skruostas, taip pat jai jis šiek tiek nuskėlė priekinį dantį. Kraujas dėl to jai nebėgo. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė, taip pat nesikreipė pas gydytojus, kadangi paraudimas ir guzas greitai praėjo, o dėl danties nejuto skausmo ar diskomforto. Savo veiksmais N. S. jos nesužalojo, tačiau sukėlė jai fizinį skausmą, kurį jautė dėl suduotų smūgių kaktoje ir skruoste ir kitą dieną po įvykio, dešimtbalėje skausmo skalėje patirtą skausmą įvertintų 5-6 balais. Po minėto įvykio kelias dienas N. į namus neįsileido, tačiau, kadangi jis minėtu adresu deklaruotas, be perstojo į namus ateidavo. N. S. neturi kur gyventi, todėl nuolatos ateina pas ją. Prašė dėl minėto įvykio ją pripažinti nukentėjusiąja ir N. S. nubausti įstatymų numatyta tvarka. Parodė, kad jai išaiškinta apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, jo nereikš.

Dėl 2022 m. liepos 20 d. parodė, kad apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), buvo virtuvėje, kai grįžo į namus neblaivus sugyventinis N. S., gimęs 1972 m. sausio 30 d. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, šis piktinosi dėl to, kad turi problemų su policija, ji jam nieko neatsakė. Vėliau šis pasiėmė pinigų ir išėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų. Grįžęs namo, jis vienas vartojo alkoholį, o ji vis dar buvo virtuvėje. Kai išgėrė alkoholį, sugyventinis atėjo pas ją į virtuvę ir pradėjo vėl ant jos šaukti, kaltinti ją dėl savo problemų su policija, bandė sugriebti rankomis jos veidą. Sugyventinis buvo labai agresyvus, todėl, pasinaudojusi proga, kai turėjo tam galimybę, išbėgo iš virtuvės su mobiliojo ryšio priemone ir bandė leistis laiptais žemyn, o N. S. bėgo jai iš paskos. Buvo pusiau nulipusi laiptais žemyn, o sugyventinis buvo prie laiptų, jos veido aukštyje, tuomet, jai nusukant galvą į lauko durų pusę, šis tyčia jai vieną kartą kaire koja spyrė į veido dešinę pusę, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Sugyventinis po įvykio liko namuose, o ji išbėgo į gatvę ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Medikų pagalbos atsisakė. Už maždaug 15 min. į vietą atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė jos sugyventinį namuose, pasodino į tarnybinį automobilį. Sugyventinis prieš ją smurtauja dažnai, buvo daugiau nei du kartus kviesta policija, taip pat buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas. Kiek jai yra žinoma, kardomųjų priemonių jam taikyta nėra. Bijo savo sugyventinio, jis nuolat namuose išgėręs būna agresyvus, bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Namuose vaikų nėra. Namuose nėra ginklų, šaudmenų, sugyventinis, kiek jai žinoma, savo vardu nėra jų registravęs (1 t., b. l. 60–64, 88–90).

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 15 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. U., tikslaus laiko neprisimena, bet galėjo būti apie 23.40 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad namuose sugyventinis naudoja smurtą prieš savo sugyventinę. Nuvykus pranešime nurodytu adresu, kurio šiuo metu tiksliai nurodyti negali, bet tai buvo nuosavas namas, (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte buvo rasta akivaizdžiai nuo alkoholio apsvaigusi vyresnio amžiaus moteris. Moters paklausus, kas nutiko, moteris paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu neblaivus sugyventinis pargriovė ją ant žemės ir kumščiu sudavė į galvos sritį. Kiek kartų sugyventinis jai sudavė, moteris negalėjo nurodyti, tačiau teigė, kad jai dėl minėtų smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas. Moteris paaiškino, kad ji po įvykio paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos pagalbą, o sugyventinis iš namų pasišalino ir kur jis gali būti, ji nežinanti. Ant moters kaktos buvo matomas patinimas, moteris buvo susijaudinusi, daugiau sužalojimų ant moters nepastebėjo. Kiek pamena, įvykio aplinka buvo tvarkinga. Asmuo, įtariamas fizinio smurto panaudojimu prieš moterį, surastas ir sulaikytas nebuvo. Įvykio metu buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, jame nurodytos aplinkybės surašytos tiksliai, kadangi rašytos iš karto po bendravimo su minėta moterimi, kuri patyrė fizinį smurtą (1 t., b. l. 76–79).

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 20 d. dirbant kartu su Kauno apskrities VPK VTV SPS specialistu T. V., apie 23.00 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), moteriai sugyventinis koja spyrė į veidą. Nuvykus pranešime nurodytu adresu, prie namo vartų pasitiko vyresnio amžiaus moteris, kuri jam pasirodė susijaudinusi ir išsigandusi, ant moters dešinės veido pusės pastebėjo neryškų patinimą. Moters paklausus, kas nutiko, moteris nurodė, kad jos sugyventinis, kuris šiuo metu yra antrame namo aukšte, konflikto metu ją sumušė. Moteris nurodė, kad jos sugyventinis, būdamas neblaivus, namuose peiliu supjaustė savo striukę, sudaužė savo telefoną, kėlė konfliktą. Moteris teigė, kad iš antro namo aukšto lipo laiptais žemyn, siekdama paskambinti policijai, kai jos sugyventinis, jai būnant ant laiptų, vieną kartą jai įspyrė į dešinę veido pusę. Moteris nurodė, kad jai skauda dešinę veido pusę, tačiau greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Namo antrame aukšte buvo rastas stipriai apsvaigęs vyras, nuo vyro sklido alkoholio kvapas, jo judesiais buvo stipriai nekoordinuoti, kalba nerišli. Minėtas vyras buvo sulaikytas, dėl galimo fizinio smurto panaudojimo prie moterį. Namų aplinka buvo tvarkinga. Moteriai nebuvo patikrintas blaivumas, kadangi ji negalėjo įpūsti į alkoholio matuoklį, teigė serganti struma ir dėl to nepajėgia pūsti. Vizualiai moteris atrodė blaivi, nuo jos alkoholio kvapas nesklido, kalba buvo rišli, aiški. Minėtų asmenų asmens duomenų nurodyti negali, nes neprisimena. Įvykio metu buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, jame surašytos aplinkybės nurodytos tiksliai, prašo juo vadovautis (1 t., b. l. 169–172).

Iš 2022 m. balandžio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. balandžio 15 d. nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), N. S., gimęs (duomenys neskelbtini., žodinio konflikto metu pargriovė ant žemės savo sugyventinę R. S., gimusią (duomenys neskelbtini) ir nenustatytą kiekį kartų sudavė jai kumščiais į galvos sritį, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. N. S. po įvykio iš namų pasišalino, tačiau 2022 m. balandžio 16 d., 05.15 val. grįžo namo ir buvo sulaikytas bei patalpintas į Kauno apskrities Areštinę 48 valandoms. R. S. nustatytas 1,84 promilės girtumas, su ja procesiniai veiksmai atliekami nebuvo (1 t., b. l. 14).

Iš 2022 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), darytos nuotraukos (1 t., b. l. 20–22, 23–29).

Iš 2022 m. gegužės 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2022 m. balandžio 15 d., 23.47 val., skambučio įrašas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji R. S. prašo pareigūnų atvykti į (duomenys neskelbtini) esantį nuosavą namą, nes sugyventinis prieš 20 minučių jai padarė guzą, išmušė dantį, medikai nereikalingi. Nurodo, kad sugyventinis sėdi šalia, vėl jai grasina; 2022 m. balandžio 15 d., 23.52 val., nukentėjusioji dar kartą skambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad sugyventinis pabėgo, tad ji nori atšaukti pareigūnų iškvietimą (1 t., b. l. 34–37).

Iš 2022 m. balandžio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė R. S., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Ant moters veido stebimas patinimas. Moteris šoko būsenoje, dideliame susijaudinime, akivaizdžioje baimėje, nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. Smurtu įtariamas N. S., gimęs (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos pasišalinęs. R. S. paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio N. S. kilo žodinis konfliktas, ko pasekoje jis ją pargriovė ant žemės ir kelis sykius, tikslaus skaičiaus nurodyti negali, rankos kumščiu sudavė smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas R. S. fizinį skausmą. R. S. išsilaisvinus ir paskambinus į policiją, sugyventinis pasišalino iš įvykio vietos. R. S. GMP atsisakė (1 t., b. l. 38–41).

Iš 2022 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyt, kad apžiūrėtas vaizdo registratoriaus įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2022 m. balandžio 16 d., 04:51:12 val., adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai įeina į nuosavo namo vidų, laiptais lipa į antrą namo aukštą. Girdima, kaip policijos pareigūnas beldžia į duris, prisistato, kad atvyko policija. Duris atidaro moteris. Pareigūnas klausia moters, ar ji kvietė policiją, moteris nurodo, kad taip. Policijos pareigūnai klausia: „kur jis yra?“, moteris nurodo, kad guli pas mamą ant fotelio. Policijos pareigūnai, kartu su moterimi laiptais nusileidžia į pirmą namo aukštą, moteris atidaro duris, uždega kambaryje šviesą. Moteris pasako, kad šitą reikia imti. Girdimas kitos moters balsas, kad vyras miega ir jo nereikia niekur imti. Moteris sako, kad reikia, kad jis išeitų lauk. Pareigūnai liepia vyrui keltis. Girdisi, kad kita moteris prašo, kad vyras niekur neitų ir būtų pas ją. Matoma, kad policijos pareigūnai išeina iš namų kartu su vyru. Pareigūnas su vyru eina link tarnybinio automobilio, jam atliekama dalinė apžiūra. Vyras patalpinamas į laikino sulaikymo kamerą, esančią tarnybiniame automobilyje (1 t., b. l. 48–51).

Iš 2022 m. liepos 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja R. S. nurodė, jog 2022 m. liepos 20 d. apie 22:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje ant laiptų, įvykus žodiniam konfliktui, sugyventinis N. S. gimęs (duomenys neskelbtini), kaire koja spyrė jai į veido dešinę pusę vieną kartą, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja (1 t. b. l. 88–90).

Iš 2022 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 99–101, 102–109).

Iš 2022 m. liepos 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 21 d., adresu (duomenys neskelbtini), buvo registruoti 47 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų, pradėti 9 ikiteisminiai tyrimai (1 t., b. l. 127).

Iš 2022 m. rugpjūčio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro sistemoje 2022 m. liepos 20 d., 22:41 val., užfiksuotas skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu nukentėjusioji prašo policijos pareigūnų atvykti į (duomenys neskelbtini), nes sugyventinis parėjęs girtas spyrė jai su koja į veidą, viskas vyko prieš kelias minutes, namuose, dabar ji stovi ir laukia policijos lauke. Sugyventinis šiuo metu namuose, kambaryje. Prašo policijos greičiau atvykti, nes ji bijo sugyventinio. Nurodo, kad sugyventinis jokių ginklų neturi. Greitosios pagalbos skambinančioji nepageidauja (1 t., b. l. 128–131).

Iš 2022 m. liepos 20 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė R. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Ant moters veido matomas patinimas. Smurtu įtariamas N. S., gimęs (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 3,44 promilių girtumas. R. S. paaiškino, kad 2022 m. liepos 20 d. apie 22.30 val., jos sugyventinis N. S. grįžo į namus neblaivus bei agresyvus, ko pasekoje prasidėjo konfliktas, kurio metu N. S. pasiėmė virtuvinį peilį bei supjaustė savo striukę, taip gąsdindamas, o pranešėjai lipant laiptais į apačią, jis, būdamas viršuje, koja spyrė į veido dešinę pusę, dėl ko moteris jautė fizinį skausmą bei teigė, kad nori rašyti pareiškimą. R. S. GMP atsisakė. Aplinka namuose tvarkinga, girtavimo pėdsakų nesimatė. Pranešėja iš pažiūros blaivi, tačiau tikrinant blaivumą, ji negalėjo įpūsti į alkoholio matavimo prietaisą, kadangi teigė serganti striuma, dėl ko negali pūsti. N. S. buvo stipriai neblaivus, elgėsi neadekvačiai, atsisakė eiti į tarnybinį automobilį, todėl buvo nuvestas, dėl įvykio aiškiai nieko paaiškinti negalėjo (1 t., b. l. 132–135).

Iš 2022 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų vaizdo registratoriumi padaryti įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji pranešė, kad sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena apie 5 metus, jai bėgant laiptais įspyrė, ranka parodo, kad į dešinę veido pusę, po to pabėgo. Nurodo, kad jai skauda dar dabar, medikų pagalba jai nereikalinga. Taip pat nukentėjusioji nurodo, kad vyras namuose peiliu pjaustė drabužius, sudaužė savo telefoną. Taip pat užfiksuota, kaip kaltinamasis neigia spyręs, teigia, kad nukentėjusioji pati būdama neblaivi nuo laiptų nusirito ir jį apkaltino. Pasodintas į laikino sulaikymo kamerą, esančią tarnybiniame automobilyje, kaltinamasis vartoja necenzūrinius žodžius, jam nustatomas 3,44 promilių girtumas (1 t., b. l. 136–139).

Iš 2022 m. liepos 21 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1452/2022 (02) matyti, kad R. S., gimusiai 1956 m. balandžio 30 d., nustatyta kraujosruva dešiniame žande. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas padarytas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (1 t., b. l. 143–144).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai N. S. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis vartojus fizinį smurtą savo sugyventinės atžvilgiu ir: vienu atveju sukėlus jai fizinį skausmą, o kitu atveju – nežymiai sutrikdžius jai sveikatą, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų D. S., D. M. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolais, vaizdo registratorių apžiūros, bendrojo pagalbos centro pateiktų skambučių apžiūros protokolais, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

Šeimos nario ar artimo giminaičio sąvokos pateiktos BK 248 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamasis kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino ir neneigė, kad būdamas neblaivus 2022 m. balandžio 15 d. sudavė smūgius kumščiu į kaktą ir į veidą nukentėjusiajai ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, o 2022 m. liepos 20 d. spyrė koja į veidą ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą. Be kaltinamojo prisipažinimo, faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės nustatytos ir įrodytos taip pat ir kitais įrodymais. Dėl 2022 m. balandžio 15 d. veikos: nukentėjusiosios parodymais, kad kilus žodiniam konfliktui dėl pinigų, kaltinamasis, būdamas neblaivus, rankos kumščiu sudavė jai į dešinę kaktos pusę ir dešinį skruostą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą; liudytojo policijos pareigūno D. S. parodymais, kad, nuvykus į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, moteris paaiškino, kad, kilus konfliktui tarp jos ir sugyventinio, pastarasis sudavė į galvos sritį, ji jautė fizinį skausmą, ant moters kaktos buvo matomas patinimas, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji iš esmė analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams, kurie jas užfiksavo ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji paaiškino, kad kilus žodiniam konfliktui sugyventinis N. S. kelis kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad ant moters veido stebimas patinimas, be to, nurodyta, kad moteris šoko būsenoje, akivaizdžioje baimėje. Iš Bendrojo pagalbos centro užfiksuoto nukentėjusiosios skambučio matyti, kad nukentėjusioji dar tą patį vakarą apie jos atžvilgiu vartotą smurtą pranešė Bendrajam pagalbos centrui, prašė iškviesti policiją, nes sugyventinis „guzą padarė“. Nukentėjusioji parodė, kad buvo smūgiuota į veido sritį, t. y. gyvybiškai svarbų ir jautrų organą, ji teigė, kad jautė fizinį skausmą. Liudytojas policijos pareigūnas patvirtino matęs patinimą ant moters veido. Ši aplinkybė užfiksuota ir tarnybiniame pranešime. Be to, nukentėjusioji Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad kaltinamasis jai „guzą padarė“. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas realus fizinis skausmas, t. y. kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, ir tai buvo kaltinamojo neteisėtų veiksmų – smūgių į veidą pasekmė. Tai patvirtina, jog kaltinamojo veiksmai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis įstatyme nustatytos pavojingos veikos pasekmėmis.

Dėl 2022 m. liepos 20 d. veikos faktines nusikalstamos veikos aplinkybes be kaltinamojo prisipažinimo įrodo ir kiti įrodymai: nukentėjusiosios parodymai, kad kilus žodiniam konfliktui su sugyventiniu, jai lipant laiptais žemyn, neblaivus kaltinamasis, būdamas aukščiau jos, koja spyrė jai į veidą; liudytojo policijos pareigūno D. M. parodymais bei tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pareigūnų vaizdo registratorių įrašų apžiūra, iš kurių matyti, kad analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, kurie jas užfiksavo ir tarnybiniame pranešime, t. y., kad sugyventinis konflikto metu, pastarajai lipant laiptais iš antro aukšto žemyn, būdamas ant laiptų, vieną kartą koja įspyrė jai į dešinę veido pusę. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo atžymėtas sužalojimas dešinėje veido pusėje ties dešine akimi. Be to, apie jos atžvilgiu vartotą smurtą, nukentėjusioji nurodė ir skambindama Bendruoju pagalbos centro iu, nurodydama iš esmės tas pačias smurto vartojimo aplinkybes, t. y., kad jai sugyventinis būdamas neblaivus spyrė į veido sritį („suspardė burną“). Specialisto išvada Nr. G 1452/2022 (02), kurioje R. S. nustatyta kraujosruva dešiniame žande ir nurodyta, jog sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kūnui kontaktuojant su daiktu, tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus, sudaro pagrindą vertinti juos kaip patikimus, bei patvirtina tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų – spyrio koja į veidą, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y. kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai ir tai buvo kaltinamojo neteisėtų veiksmų – smūgių į veidą, pasekmė. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai – smūgis koja į veidą nukentėjusiajai, susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis įstatyme nustatytos pavojingos veikos pasekmėmis.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis N. S. 2022 m. balandžio 15 d. apie 23.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu nukentėjusiajai R. S. sėdint tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę kaktos pusę, vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį skruostą ir taip sukėlė ji fizinį skausmą. Taip pat nustatyta ir įrodyta, kad 2022 m. liepos 20 d. apie 22.30 val. N. S. namų koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), ant laiptų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,44 promilių girtumas), tyčia kaire koja įspyrė nukentėjusiajai R. S. į dešinį skruostą ir taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešiniame žande.

Kaltinamasis N. S., būdamas pakaltinamas, brandus asmuo, ne kartą teistas už tyčinį smurtavimą, neabejotinai suvokė, kad suduodamas rankos kumščiu, o tuo labiau spirdamas koja nukentėjusiajai į vieną iš jautriausių ir gyvybiškai svarbiausių organų – galvą, veidą, neabejotinais suvokė, kad elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir netgi sutrikdyti jos sveikatą. Tai, kad ranka sudavė ne vieną smūgį, tikslingai spyrė į galvos sritį, rodo, jog kaltinamasis norėjo aptartų neigiamų pasekmių, bet savo sąmonėje jų nedetalizavo, t. y. abiem atvejais veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Abiem atvejais kaltinamasis fizinį smurtą vartojo savo sugyventinės atžvilgiu, t. y. šeimos nario (BK 248 straipsnio 2 dalis) atžvilgiu, ir tai atitinka kvalifikuojantį fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo požymį.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kvalifikuoto fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veikos abiem atvejais teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog abiem atvejais nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dviejų metų.

N. S. dirba, baustas administracine tvarka. Psichiatrinis gydymas, įskaita - neregistruotas (2 t., b. l. 46), priklausomybės ligų gydymas, įskaita – Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale (duomenys neskelbtini) asmuo konsultuotas tyrimų rezultatų paaiškinimui, lankėsi pagal probacijos skyriaus nukreipimą, profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atliekant greito nustatymo testus (2 t., b. l. 44). Dėl šių aplinkybių abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į kito asmens sveikatą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Vertinant padarytų veikų ir paties kaltinamojo pavojingumą, parenkant bausmės rūšį, svarbu taip pat atsižvelgti į tai, kad šiuo metu asmuo teisiamas ketvirtą kartą. Vieną nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas teistas du kartus, kitą – tris kartus. Nusikalto neišnykus teistumui. Pažymėtina, jog visi ankstesni teistumai už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – fizinio smurto vartojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją ar kitus asmenis. Nusikalstamos veikos padarytos neatlikus anksčiau paskirtos laisvės apribojimo bausmės, jos vykdymo metu. Pažymėtina, jog ankstesniais nuosprendžiais ne kartą kartu su bausme buvo skirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau, akivaizdu, šios bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesio korekcijai neturėjo – vėl kartojosi alkoholio vartojimas ir smurtavimas prieš savo šeimos narį, asmenį, su kuriuo kartu gyvena 5 metus, kuris suteikė galimybę gyventi savo būste.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui – 9 mėnesius laisvės atėmimo už kiekvieną nusikalstamą veiką.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės mažinamos vienu trečdaliu ir skiriamos sumažintos bausmės – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo už kiekvieną nusikalstamą veiką.

Paskirtos sumažintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, subendrinamos dalinio sudėjimo būdu ir kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Teismas pažymi, jog nei BK 64¹ straipsnio nuostatos, nei kitos baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos konkrečiai nenustato, ar pirma turi būti atskiros bausmės subendrinamos, o po to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinama subendrinta bausmė, ar pirma turi būti atskiros bausmės sumažinamos, o po to sumažintos bausmės subendrinamos tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių kaltu pripažįstamas N. S. šiuo nuosprendžiu, nėra tarpusavyje susijusios, už jas N. S. gali būti teisiamas ir atskirais nuosprendžiais, kurių kiekvienu atveju už atskirą nusikalstamą veiką būtų taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, o vėliau atskirais nuosprendžiais paskirtos sumažintos bausmės bendrinamos skiriant bausmes vėlesniais nuosprendžiais ar vykdymo procese sprendžiant nuosprendžių vykdymo klausimą. Tokiu būdu nusikalstamas veikas padaręs asmuo, teisiamas atskirais nuosprendžiais, atsidurtų teisiškai jam palankesnėje situacijoje, nes skiriant atskirais nuosprendžiais bausmes ir jas pirmiau sumažinant vienu trečdaliu, o po to bendrinant tarpusavyje, pirminė bausmė savaime jau būtų 1/3 trečdaliu mažesnė, prie kurios būtų visiškai ar iš dalies pridedamos kitos bausmės arba bausmės būtų apimamos. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad asmenį teisiant vienu nuosprendžiu už kelias atskiras savarankiškas nusikalstamas veikas ir tokiu būdu siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, jo teisinė padėtis negali būti blogesnė, nei tuo atveju, jeigu jis būtų teisiamas atskirais nuosprendžiais.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog N. S. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas pirmiausia, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinamos, o po to subendrinamos tarpusavyje jau sumažintos bausmės. Tai neprieštarauja ir paties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-13-719/2019).

Kadangi viena šių veikų padaryta prieš priimant 2022 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2022 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prieš tai ją pakeitus vadovaujantis BK 65 straipsnyje įtvirtintomis bausmių keitimo taisyklėmis 10 mėnesių laisvės atėmimu. Bausmės bendrinamos, prie griežtesnės bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, pridedant dalį (3 mėnesius laisvės atėmimo) švelnesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienus) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naują analogišką nusikalstamą veiką ir ne vieną, padarė būdamas anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, būdamas neblaivus, taip pažeisdamas jo atžvilgiu paskutiniu teismo nuosprendžiu (2022 m. gegužės 27 d.) paskirtą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, anksčiau jau taikius baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios, kaip matyti, nebuvo efektyvios, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai kaltinamajam neatliekant paskirtos bausmės. Tokia išvada darytina taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti, iš 2022 m. liepos 29 d. tarnybinio pranešimo, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 21 d., adresu (duomenys neskelbtini), buvo registruoti 47 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų, pradėti 9 ikiteisminiai tyrimai. Nors kaltinamasis teigia suvokiantis ir pripažįstantis, kad jo agresiją iššaukia alkoholis, tačiau jokių realių priemonių gydytis nuo alkoholizmo nesiėmė, o įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose N. S. pakeisti savo smurtinio elgesio nepadėjo.

Šios aplinkybės N. S. charakterizuoja neigiamai, kaip nepaisantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, jam paskirtų įpareigojimų, linkusį smurtauti, todėl jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę skirtina atlikti realiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2022 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei paskirtoji bausmė.

Kiti klausimai

N. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri taikoma nuo 2022 m. liepos 20 d. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo pagrindas neišnykęs, todėl kardomoji priemonė pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei paskirta bausmė. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. kompaktinių diskų, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

N. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. balandžio 15 d.), ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

N. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. liepos 20 d.), ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2022 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip paskirta bausmė. Pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, suėmimą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę N. S. įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. kompaktinių diskų, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė