Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-16 · Civilinė byla Nr. e2-2908-925/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
e2-2908-925/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35139-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
A. B.
Trečiasis asmuo
M. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2908-925/2020Proceso Nr. 2-68-3-35139-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2020 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. B., trečiasis asmuo M. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 217,78 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas tinkamai, per jo darbovietės administraciją (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių savanoriškuoju draudimu KASKO draudimo bendrovėje IF P&C INSURANCE. Esimo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo M. A. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB ,,Lietuvos draudimas“ (draudimo sutarties TIA numeris: (duomenys neskelbtini)), draudėjas A. B..

Draudimo sutarties 1.5.2.1. punkte yra numatyta, kad transporto priemonė nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančio dokumento. Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu dėl informacijos pateikimo nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateikta deklaracija apie ketinimą vykdyti mokamo keleivių pervežimo veiklą automobiliu Toyota Prius, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Be to, transporto priemonę vairavo jaunesnis nei 25 metų asmuo. Transporto priemonės Toyota Prius savininkas A. B. neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, todėl draudėjas privalo grąžinti draudikui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos išmokos dalį.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ 62 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Draudėjo ir ieškovo pasirašytos sutarties 1.5.3 punktas numato: „jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.“

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo kaltės automobiliui Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryta žala, kurią atlygino ieškovas. Draudėjas A. B. netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytą pareigą, nepranešė ieškovui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui ir taip pažeidė draudimo sutarties 1.5.3 punktą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką už atsakovo padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti iki 50 procentų žalos atlyginimo iš atsakovo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir reikalavimo neginčijo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 217,78 Eur yra pagrįstas ir tenkinamas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (217,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistina 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,78 Eur (du šimtus septyniolika eurų 78 ct) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (217,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė