Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. S. ir R. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams M. S. ir R. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-05-19 ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir M. S. ieškovo naudai 1229,39 Eur skolos už elektros energijos galios dedamosios mokestį, 58,11 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 14-16). Atsakovai nurodė, kad visi sutartiniai įsipareigojimai galiojo su buvusiu patalpų savininku M. S., patapos yra nenaudojamos, todėl elektros energijos tiekimas nereikalingas.

Atsakovams procesiniai dokumentai (šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį) įteikti per EPP ir 2016-09-13 nutarties pagrindu viešo paskelbimo būdu (b.l. 76). Atsakovams neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, Šiaulių apylinkės teismas 2016-10-17 priėmė sprendimą už akių (b.l. 81-82). 2016-11-08 atsakovai pateikė patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 112-114). 2016 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo netenkintas (b.l. 121-123).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 1 d. 2 p. numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.), tačiau ne vėliau kaip penkeri metai nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo (CPK 368 str. 2 d.). Teismas atnaujina procesą tuo atveju, kai prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., ir pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais (CPK 370 str. 3 d.).

Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą byloje, teigdami, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo teisme metu. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjai nurodo ieškovės pateiktas išplėstines skaičiuotes, kuriuose išdalintos sumos už priskaičiuotą elektros energiją, iš jų ir mokestį už galio dedamąją.

Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Taigi pagal šią nuostatą naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip, patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Pareiškėjai procesą byloje prašo atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, tačiau jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, nenurodo. Pareiškėjai nurodo, kad tam tikros aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos, nes jie negavo skaičiuočių už elektros energiją išklotinių. Iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nustatyta, kad pareiškėjai prašė peržiūrėti teismo sprendimą už akių dalyje dėl galios dedamosios mokesčio (b.l. 84,113-114). Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje į šį pareiškėjų motyvą atsižvelgė ir nurodė, kad „atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius, atsakovams nekilo prievolė mokėti už jiems nuosavybės teise priklausančiam objektui ieškovės suteiktą leistinąją naudoti elektros padidintą galią – 12kW.“

Nors pareiškėjai nurodo, kad anksčiau negalėjo gauti informacijos apie paskaičiuotą galios dedamąją, tačiau iš civilinės bylos duomenų matyti, kad AB LESTO išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose buvo išskirtas priskaitymas už bendras reikmes, galios dedamąją elektros energijos persiuntimo paslaugą, visuomeninio tiekimo paslaugas ir pan. (b.l. 28-39).

Atmestinas ir pareiškėjų argumentas, kad jiems priskaičiuotas per didelis dedamosios galios mokestis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.383 str. 1 d. nuostatos numato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Elektros energetikos įstatymo 69 str. suteikia teisę Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau - Komisija) nustatyti viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas. 2013-11-27 nutarimu Nr. 03-707 minėta Komisija patvirtino ieškovo Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarką (toliau - Tvarka), kurioje Komisija patvirtino vartotojų planų elektros energijos kainą, kurią sudaro galios dedamoji ir vienos laiko zonos energijos dedamoji (Tvarkos 14 p.). Tvarkoje terminas „Galios dedamoji“ apibūdintas kaip vieno leistinos naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo - pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto (Tvarkos 3 p.). Objektui adresu Ežero g. 817D, Šiauliai, buvo nustatyta 12 kW leistina naudoti galia atsakovų patalpoms.

Elektros energetikos įstatymo 2 str. 37 p. numatyta, kad vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams, pagal 38 p., vartotojo objektas – vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklausantis konkretus objektas, kuriame vartojama elektros energija. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 d. įsakymu Nr.1-38 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles (toliau – Taisyklės), vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį (Taisyklių 15 p.), nes vartoti elektros energiją galima tik šių taisyklių tvarka sudarius sutartis (Taisyklių 5 p.). Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį gali sudaryti ne tik turto savininkas, bet ir kitas teisėtas turto valdytojas bei nuomininkas (Taisyklių 17,18 p.). Nurodytos Taisyklių nuostatos leidžia daryti išvadą, jog būtent teisėto turto valdytojo pareiga buvo kreiptis į ieškovą ir sudaryti rašytinę elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį, tam tarpe ir dėl 12 kW leistinos naudoti galios patalpoms Ežero g. 817D, Šiauliai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai palikimą priėmė 2015 m. kovo 26 d. (b.l. 23). Ieškovo pateiktos sąskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. (b.l. 28-47), todėl atmestini pareiškėjų argumentai, kad ieškovas bandė prisiteisti skolą už suvartotą elektros energiją iki atsakovams priimant palikimą pagal apyrašą. Kaip nustatyta iš sąskaitos išklotinių, įsiskolinimas už bendras reikmes ir galios dedamąją susidarė pareiškėjams jau priėmus palikimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprašė priteisti atsakovų tėvo suvartotos skolos energijos, o galios dedamosios mokesčius ir bendrosioms reikmėms suvartotą energiją, kurių sumos buvo detalizuotos pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose dar iki priimant sprendimą už akių, laikytina, kad pareiškėjai nepateikė naujų aplinkybių, kurios nebuvo vertintos bylos nagrinėjimo metu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškime dėl proceso atnaujinimo išdėstytos aplinkybės neleidžia abejoti byloje priimto teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str., teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjų M. S. ir R. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-6052-776/2016.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.