Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei ir Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nukentėjusiam A. K., nukentėjusiojo atstovei advokatei Alvydai Medišauskienei, kaltinamajai L. D., kaltinamosios gynėjui advokatui Ričardui Lilui, specialistui Algirdui Jokšui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, turinti neįgalų sūnų A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), augantį VšĮ “Šakių vaikų globos namai”, niekur nedirbanti, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji L. D. 2015 m. gruodžio 10 d. vakare, ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. M. namo virtuvėje, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, išgertuvių metu kilus tarpusavio ginčui, tyčia, peiliu dūrė A. K. ne mažiau kaip keturis kartus į sprandą ir kaklą, tuo padarydama jam keturias durtines-pjautines žaizdas: tris kaklo-sprando kairėje pusėje ir vieną kaklo dešinėje pusėje su vienu nugaros smegenų kairės pusės kaklinės dalies pažeidimu, kairės rankos paralyžiumi, kairės kojos odos jautrumo pažeidimu ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, – tokie L. D. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinamoji L. D. iš dalies prisipažįsta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Be to, kaltinamosios L. D. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose duotų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, daiktu, turinčiu įrodomąją reikšmę, tiriant ir nagrinėjant bylą, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Teismas, liudytojo G. N. parodymuose esant netikslumų, lyginant su parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p., balsu perskaito jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teismas, liudytojo J. M. parodymuose esant netikslumų, lyginant su parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p., balsu perskaito jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 10 d. apie pietus pas jį į namus atvažiavo S. S. Pats tuo metu buvo išgėręs, ir, kiek žino, S. S. atvažiavo irgi išgėręs. Galimai tuo metu su S. S. atvažiavo ir jo sūnus P. S. su L. D.. Jų nekvietė pas save, tačiau jie pasinaudodami proga, kad pats išgėręs, atvažiavo pas jį. Kartu gėrė alkoholį. P. S. ir L. D. irgi atrodo, kad atvažiavo išgėrę. Gėrė S. S. atsivežtą 0,7 l degtinės butelį. Begeriant virtuvėje atvažiavo A. K., kurį atvežė G. N. Abu juodu užėjo į virtuvę, A. K. sėdo prie stalo, o G. N. išvažiavo parvežti jo draugės. A. K. sėdėjo prie jo, kalbėjo, jis prie L. D. nelindo, jos nekalbino ir jokio konflikto nebuvo. Išgėrė dar vieną “čerkutę”, apgirto ir nuėjo į kambarį, kuris yra vos įėjus iš lauko, ir atsigulė. Snaudė lovoje, kai į lovą neužilgo atėjo ir P. S., kuris sėdėjo lovoje ir rymojo. Begulint girdėjo, kad virtuvėje kažkas kalba, kad A. K. moralizavo L. D., galbūt pavartojo vieną kitą jai tinkantį necenzūrinį žodį. Suprato, kad jie kalba pakeltais balsais. Dėl ko jie barėsi – nesuprato. Viskas įvyko labai greitai, pagal balsus tai suprato. Po to staiga konfliktas tarp jų nutilo. Iš karto nuėjo į virtuvę ir pamatė ant grindų virtuvėje gulintį A. K. G. N. pasakė, kad mato, jog pas jį ant kaklo yra kraujo. L. D. tupėjo šalia jo ir nesuprato, ko ji žliumbia. Tik vėliau suprato, kad ji kalta dėl to A. K. sužalojimo, ji pati prisipažino. Tuo metu ant stalo virtuvėje buvo keli peiliai, kad kuris būtų kruvinas – nematė. Atvažiavus greitajai, nuėjo į kambarį. Kad būtų įvykęs koks rimtas konfliktas tarp A. K. ir L. D., taip nemano, girdėjo tik žodinį konfliktą, tačiau pats būdamas kambaryje, negali pasakyti, kas konkrečiai įvyko virtuvėje. Prie jo, kol buvau prie stalo, jie nekonfliktavo (t. 1, b. l. 47).

Liudytojas J. M. patvirtino, kad teisingi teismo perskaityti parodymai, tada geriau atsiminė nei teisiamjame posėdyje. L. D. verkė ir sakė, kad netyčia panaudojo peilį. L. D. buvo panikos būsenoje, žliumbė, ji buvo stipriai išgėrusi. A. K. pavadino L. D. blogo, palaido elgesio moterimi. L. D. grasino A. K., sakė „aš tave papjausiu“. Tai jau ne pirmas atvejis, kai ji panaudoja peilį. Liudytojas tuos žodžius girdėjo, kai buvo prigulti nuėjęs. Kai A. K. L. D. pavadino laisvo elgesio moterimi, tai ji jam atsikirtinėjo. Tuo metu kai L. D. jau buvo su P. S., tai tarp jos ir A. K. nieko nebuvo. Anksčiau gal ir buvo kažkokie santykiai tarp L. D. ir A. K. Pas liudytoją jie kartu neateidavo, tik girdėjo kaime kalbant. Kiek truko jų santykiai – nežinąs. Liudytojas su A. K. nebuvo tiek artimas ir jis nieko nepasakojo. Jeigu liudytojas būtų buvęs blaivus, tai gal būtų L. D. su P. S. išprašęs iš savo namų (t. 2, b. l. 35).

Liudytoja A. K. parodė, kad su J. M. gyvena kartu. 2015 m. gruodžio mėnesį, dienos nepamena, grįžo namo apie 16.30 val. Namie rado linksmai sėdinčią kompaniją, jie kalbėjosi, o ant stalo buvo butelis. Liudytoja tada visus išbarė ir paprašė išeiti – supykusi, kad buvo geriama. J. M. tada nuėjo į kambarį prigulti, liudytoja išėjo į kiemą ir kalbėjosi su G. N. Po kiek laiko atėjo į virtuvę, kur rado A. K. parkritusį ant grindų. Galvojo, kad jis tyčia nesikelia, G. N. priėjo prie jo ir pamatė kraują, tada iškvietė greitąją pagalbą. Medikai G. N. telefonu nurodinėjo kaip elgtis, prašė kalbėtis su A. K., kad jis neprarastų sąmonės. L. D. tuo metu draskėsi, trukdė jiems, tai G. N. ją išvilko iš kambario (t. 2, b. l. 35).

Teismas, liudytojos A. K. parodymuose esant netikslumų, lyginant su parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p., balsu perskaito jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, apie 16.30 val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini), kur gyvena pas savo sugyventinį J. M. Užėjusi į virtuvę, rado pilną virtuvę girtų žmonių, tai yra, ten buvo jos sugyventinis J. M., senis, vardu S., jo sūnus P., A. K. ir L., kurią buvo mačiusi anksčiau. Apie ją girdėjusi visokių negatyvių dalykų, kad gerianti, ūmi, konfliktiška ir pan. Dar matėsi iš stalo, kad vyksta išgertuvės, buvo alkoholio, baltos degtinės. Atsimena, kad J. M. irgi buvo gerai išgėręs, sėdėjo galvą susirėmęs, lingavo, senis S. sėdėjo prie šaldytuvo, lyg ir kalbėjo su A., bet to kalba nepavadinsi, tai buvo girtų žmonių kalba. P. stovėjo virtuvės kampe, kažkur už nugarų, o L. trynėsi kažkur netoli P. ir visi jie buvo virtuvėje. Stovėdama tarp virtuvės ir koridoriaus šaukė ant visų, reiškė savo nepasitenkinimą, kad jie čia geria, buvo nemalonu, kad yra ta L. ir kad vyksta išgertuvės. J. M. iš karto po jos žodžių pakilo nuo stalo ir nuėjo į kambarį, ir pati susinervavusi apsisuko eiti į lauką parūkyti ir galvojo, kad jie susipras, kad jeigu nėra šeimininkų ir visi iš virtuvės išeis namo. Rūkė gal 5 min., kai atvažiavo G. N., su kuriuo pradėjo kalbėtis prie laukinių durų, sakė, kad nervuojasi, kad namuose tiek pašalinių geriančių žmonių ir pan. Bekalbant, girdėjosi, kad virtuvėje garsiai kalba L. Buvo galima suprasti, kad vyksta kažkoks garsus kalbėjimas tarp jos ir vyriškio, kaip pažino, tai buvo A. L. kalbėjo garsiau už visus. Ką jie kalbėjo, suprasti nėjo, neatrodė, kad ten vyksta kažkoks ginčas, dėl kurio reikėtų įsikišti. Su G. N. lauke prastovėjo gal apie 15 min. Bekalbant lauke, išgirdo garsą, lyg kas tai kristų, suprato, kad galimai L. įsikarščiavusi A. pastūmė nuo kėdės. Abu su G. N. iš karto nuėjo į virtuvę, kurioje buvo tie patys asmenys, kuriuos paliko išeidama, tik ant grindų gulėjo A. Kad būtų sužalotas, nieko nesimatė. L. stovėjo kažkur netoliese P., kuris sėdėjo ar stovėjo, o senis S. sėdėjo toje pačioje vietoje prie šaldytuvo, galima sakyti, kad jis snaudė. Dar kartą paprašė, kad išeitų jie namo, dar atrodo, kad išėjo su G. N. parūkyti, nes nervavosi, ir pagrįžę pagalvojo, kad A. labai ilgai guli. Tada G. N. priėjo jį kelti ir pamatė sprande žaizdas, tada pakvietė ją iš kambario, nes jis buvo išsigandęs. Tada priėjusi prie A. pamatė didelę kraujuojančią žaizdą ir suprato, kad reikia kviesti “greitąją”. G. N. iškvietė “greitąją”. Iš ko kilo žaizda nesuprato, o L. verkė, isterikavo ant A. užsišokusi, kad jo nepaliks, kad ji kalta. “Greitoji” pastoviai bendravo su G. N., dėl A. būklės, o L. to daryti neleido, bandė jį apkabinti ir pan., todėl G. N. ją atitraukė, L. paimdamas už “čiuprynos”, ją išvilko, galėjo vilkdamas paimti jai ir už plaukų, kiek pamena, pas Laurą plaukai buvo surišti į uodegą, į koridorių, tačiau ji vėl grįžo atgal, tada ją nuvedė už rankos į kitą patalpą, bet ji neklausė, iškeikė ir vėl brovėsi į virtuvę. Atvažiavus “greitajai”, vėl L. lindo prie A., sakė, kad jo nepaliks, galimai jausdama savo kaltę. Kai atvažiavo “greitoji”, S., P. ir J. M. buvo kambaryje, tačiau S. su P. į kambarį nuėjo tik po visko, tai yra, kai buvo sužalotas A., dar prieš atvažiuojant greitajai medicininei pagalbai. Peilio kruvino niekur nematė (t. 1, b. l. 49-50).

Liudytoja A. K. patvirtino, kad teismo pagarsinti jos parodymai teisingi ir tikslesni, tada geriau viską atsiminiusi nei teismo posėdyje. Kai liudytoja atėjusi pastebėjo A. K. žaizdas, tada ir L. D. pasakė, kad ji kalta dėl to kas atsitiko (t. 2, b. l. 36).

Specialistas, medekspertas A. Jokšas, pagrįsdamas savo išvadą byloje bei atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad tyrimas buvo atliktas remiantis medicinos dokumentų duomenimis ir pateikus daiktinį įrodymą, tai yra peilį, išimtą iš J. M. namų. Asmuo nebuvo apžiūrėtas. A. K. buvo nustatyta keturios durtinės – pjautinės žaizdos, trys kaklo-sprando kairėje pusėje ir viena – kaklo dešinėje pusėje, su vienu nugaros smegenų kairės pusės kaklinės dalies pažeidimu, kurio dydis apie 0,25 cm skersmens ir apie 0,65 cm pločio, kairės rankos daliniu paralyžiumi, kairės kojos odos jautrumo pažeidimu. Sužalojimai padaryti duriančiai pjaunančiu įrankiu, galimai ir nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti keturių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Įvertinus pateikto peilio geležtės matmenis neatmetama, kad tokie sužalojimai su nugaros smegenų pažeidimu, galėjo būti padaryti ir tokio pobūdžio, kaip pateikto, peilio geležte. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Specialistas nurodė dalyvavęs ir parodymų vietoje patikrinimo metu. Tiksliai nepamena duotos išvados, bet atliekant ikiteisminį tyrimą buvo viskas fiksuota protokole ir detaliai buvo aptartas visa sužalojimo mechanizmas, prašo protokolą pagarsinti (t. 2, b. l. 46).

Teisėjas balsu perskaito parodymų vietoje patikrinimo protokolą ir specialisto apklausos protokolą. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjęs A. K., dalyvaujant teismo medicinos ekspertui A. Jokšui, parodė, kokiu būdu jis buvo sužalotas, tai yra, kad jis sėdėjo ir jam smogė iš nugaros pusės. Teismo medicinos ekspertas A. Jokšas apklaustas kaip specialistas parodė, kad pagal duotus parodymus, parodymų patikrinimo vietoje liudytojo A. K. ir L. D. didesnė tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo, tai yra, A. K. nurodomu būdu – jam sėdint, o įtariamajai L. D. stovint iš nugaros pusės (t. 1, b. l. 115-118, 121).

Specialistas A. Jokšas patvirtina protokolų teisingumą ir papildomai atsako į prokuroro ir advokato klausimus, kad patikrinimo metu papildomai buvo apžiūrėtas nukentėjęs asmuo ir šiek tiek buvo detalizuoti sužalojimai, kadangi sužalojimai, kurie nurodyti medicinos dokumentuose, pagal kuriuos duota specialisto išvada, ir tyrimas, realiai apžiūrėjus nukentėjusįjį, šiek tiek skiriasi. Suduodant smūgius peiliu kaltinamoji galėjo būti tiek iš nugarinės pusės ar iš šono, tik ne vertikalioje padėtyje ir ne iš priekio. Turėjo nukentėjęs sėdėti, tai labiau tikėtina. Situacijos atkurti dabar nėra galimybės, bet tikimybė gali būti, kad smūgiai buvo suduoti arba iš nugarinės pusės arba iš įstrižos pusės. Išvada nėra kategoriška, nei paneigti, nei patvirtinti, kad yra taip ir ne kitaip nėra galimybės. Galėjo smūgiai būti suduoti ir stovint tik iš nugaros. Reikia įvertinti ir tai, kad esant kokių tai smūgių sudavimui, traumuojami asmenys niekada nestovi kaip manekenai. Galėjo įvykti ir taip, kad pirmas smūgis suduotas ir asmuo galbūt susilenkė ir po to buvo kiti smūgiai. Viskas vyksta dinamiškai. Tada situacija kaip ir panaši į smūgių sudavimą sėdinčiam (t. 2, b. l. 46).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, paimtas parodymų patikrinimo vietoje metu 2015-12-29, po apžiūros perduotas saugojimui Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK (t. 1, b. l. 104-108).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G27/2016 (10) nustatyta, kad A. K. padarytos 4 durtinės-pjautinės žaizdos (trys – kaklo-sprando kairėje pusėje ir viena – kaklo dešinėje pusėje) su vienu nugaros smegenų kairės pusės kaklinės dalies pažeidimu; padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 58-59).

Iš teismo medicinos specialisto 2015-12-18 išvados Nr. G427/15(10) nustatyta, kad L. D. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame šone, klube, kairio antakio gale – akių vokuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz., ranka, kumščiu, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan., mažiausiai trijų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 5-7 paros iki tyrimo pradžios; sužalojimai kairiame klube, šone galėjo gautis tiek smūgiuojant, tiek ir griūnant, krentant ar kontaktuojant si kokiu tai daiktu ir pan., sužalojimas kairio antakio gale – akių vokuose būdingas smūgio sudavimui; nustatyats nežymus sveikatos sitrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 63).

Iš Administraciniai teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad L. D. 2015-08-31 bausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. ir ATPK 187 str. 2 d. 144 Eur nuobauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 69-70).

Iš UAB ,,Šakių psichikos sveikatos centras" pateiktos pažymos matyti, kad L. D. gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra (t. 1, b. l. 76).

Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Lekėčių seniūno 2016-01-15 charakteristikos Nr. 19-13 (t. 1, b. l. 73) matyti, kad kaltinamoji charakterizuojama neigiamai – 2015 m. sausio mėnesį L. D. savo noru nuvežė ir atidavė savo sunkią negalią turintį sūnų A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), į Šakių vaikų globos namus, ten vaiko nelanko, nesidomi juo, girtaujanti, besilankanti girtavimo vietose, konfliktuojanti su aplinkiniai, agresyvi, negražinanti skolų, vedanti laisvą gyevnimo būdą.

Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos L. seniūno 2016-01-15 pažymos Nr. 19-12 (t. 1, b. l. 74) matyti, kad L. D. deklaruota gyvenamoji vieta prie Šakių rajono savivaldybės įrašyta į (GVNA), kartu įrašytas ir sūnus A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Šakių vaikų globos namuose.

2016-01-18 daiktų apžiūros protokole aprašytas peilis, paimtas įtariamosios L. D. parodymų patikrinimo metu (t. 1, b. l. 104-106).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamoji L. D., dalyvaujant teismo medicinos ekspertui Algirdui Jokšui, parodė, kokiu būdu ji sužalojo A. K., tai yra, kad smogė peiliu 4 kartus jam stovint (t. 1, b. l. 100-103, 110-113).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjęs A. K., dalyvaujant teismo medicinos ekspertui A. Jokšui, parodė, kokiu būdu jis buvo sužalotas, tai yra, kad jis sėdėjo ir jam smogė iš nugaros pusės (t. 1, b. l. 115-118).

Teismo medicinos ekspertas A. Jokšas apklaustas kaip specialistas parodė, kad pagal duotus parodymus, parodymų patikrinimo vietoje liudytojo A. K. ir L. D. didesnė tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo, tai yra, A. K. nurodomu būdu – jam sėdint, o įtariamajai L. D. stovint iš nugaros pusės (t. 1, b. l. 121);

Akistatos metu tarp įtariamosios L. D. ir nukentėjusio A. K. esminių prieštaravimų pašalinti nepavyko, kiekvienas iš jų liko prie savo duotų parodymų, tai yra, įtariamoji teigė, kad L. D. dūrė peiliu A. K. gindamasi, o A. K. – kad smūgiai jam buvo suduoti iš nugaros ir jis L. D. nemušė (t. 1, b. l. 123-124).

Akistatos metu tarp nukentėjusio A. K. ir liudytojo S. S. esminių prieštaravimų pašalinti nepavyko, kiekvienas liko prie savo tyrimo metu duotų parodymų, tai yra, nukentėjusysisi parodė, jog A. K., atvažiavęs į J. M. namus nematė L. D. iš viso ir tik išgirdo jos žodžius bei iš karto pajuto smūgius, o liudytojas S. S. parodė, kad A. K. su L. D. kalbėjo, lyg kažką aiškinosi (t. 1, b. l. 127-129).

Nukentėjęs A. K. pareiškė 3 000 Eur civilinį ieškinį L. D. neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 15), tačiau teisiamajame posėdyje papildomai pateikė 10 000 eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 31); Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė 1943,08 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 19-21).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-09-06 pažymos Nr. NTP-7-9226 (t. 2, b. l. 39) matyti, kad VGTPT Kauno skyriuje 2016-09-06 gautas advokatės A.R. M. prašymas Nr. NTP-5-9419 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. K. pagal 2016-09-10 sprendimą Nr. 2.1.-NTP-2-16-T-2380-9446. Nurodytos pagalbos išlaidas sudaro advokatės užmokestis – 225,81 Eur ir kitos su teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos – 21,57 Eur, iš viso valstybės naudai priteistina suma – 247,38 Eur (t. 2, b. l. 39).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socilainės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinis skyrius yra pateikęs A. K. darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 2005, neįgaliojo pažymėjimą NP Nr. 1024818, išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1346 (t. 2, b. l. 40-44), iš kurių matyti, jog nukentėjusiajam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2016-07-19 iki 2017-07-18 – netektas darbingumas 45 proc., nurodyta, kokių darbų jis negali dirbti pagal negalios pobūdį.

Iš Gydymo stacionare ligos istorijų Nr. A-2053204 (2012 m.) – 15 lapų ir Nr. A-5013905 (2015 m.) – 25 lapai, nervų sistemos ligų ambulatorinio skyriaus registratūros Asmens sveikatos istorijos Nr. KK01323088 kopijos – 9 lapai, kurios pridėtos atskirame voke prie šios bylos 2 tomo ir atsiųstos teismo reikalvimu (t. 2, b. l. 28), matyti LSMU Kauno klinikų paciento A. K. gydymosi eiga – tame tarpe ir laikotarpiu po jo sužalojimo nagrinėjamo įvykio metu.

Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

L. D. ikiteisminiame tyrime nurodė visiškai prisipažįstanti kalta, tačiau aiškino sužalojimą A. K. padariusi nuo jo besigindama, kadangi jis ją mušė, tampė už plaukų; teisiamajame posėdyje kaltinamoji aiškino, kad A. K. ją nepagarbiai vadino, todėl jiedu susibarė ir susistumdė, po ko kaltinamoji, pati nesuprasdama dėl kokios priežasties, subadė nukentėjusįjį su po ranka pasitaikiusiu peiliu; teisiamajame posėdyje pagarsinus L. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, akivaizdžiai prieštaraujančius jos parodymams teisme, kaltinamoji nurodė, kad teisingi yra jos ikiteisminio tyrimo metu duotieji parodymai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina L. D. prisipažįstant kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. iš dalies.

Byloje nekyla ginčo dėl aplinkybių kokie asmenys, kur ir kada buvo susirinkę. Visi, išskyrus G. N. ir A. K., įvykio metu buvo daugiau ar mažiau išgėrę. Betarpiškai to, kas įvyko tarp L. D. ir A. K., nematė daugiau niekas, iš tuomet buvusių J. M. namuose. Teismas atkreipia dėmesį, kad didžiosios dalies liudytojų parodymai kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisiamuosiuose posėdžiuose dėl to, kas su kuo, dar blaivūs ar jau išgėrę atvyko į J. M. namus, kaip ten vystėsi veiksmas, kas su kuo bendravo ir ką girdėjo vykstant tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo – neinformatyvūs, netikslūs dėl jų pačių nurodomo buvusio didelio girtumo ir teismas iš esmės neturi galimybė jais remtis. Nukentėjusysis ir kaltinamoji taip pat buvo išgėrę, – jie ir patys tai pripažįsta. Šiame kontekste teismas laiko patikimais liudytojų G. N. ir A. K. parodymus, nes tie asmenys tuo metu buvo blaivūs, bei jų parodymus papildančius kitų liudytojų atitinkamus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu iškilo nei tarp A. K. ir S. S. atliktos akistatos, nei teisiamojo posėdžio metu nepašalinti esminiai prieštaravimai jų parodymuose dėl to, kad: A. K. nurodė pas J. M. kalbėjęs su S. S., tačiau iš viso nematęs ir nebendravęs su L. D., iki ji jo sėdinčio staiga neužpuolusi su peiliu iš už nugaros; S. S. kaip ikiteisminio tyrime, taip ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis tarpusavyje kalbėję taikiai, nors ir garsiai. Teismas vertina, kad faktines aplinkybes atitinka liudytojo S. S. parodymai, kadangi garsiai tarpusavyje bendravus, barusis L. D. bei A. K., dar patvirtina ne tik kaltinamoji, bet ir liudytojai A. K. su G. N.. Be to, liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam begulint kitame kambaryje, girdėjo, kad virtuvėje kažkas kalba, kad A. K. moralizavo L. D., galbūt pavartojo vieną kitą necenzūrinį žodį jos atžvilgiu – suprato, kad jie kalba pakeltais balsais, bet dėl ko jie barėsi – nesuprato. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. M. parodė, kad kai buvo nuėjęs prigulti, iš kito kambario girdėjo, kaip A. K. pavadino L. D. blogo, palaido elgesio moterimi, o L. D. jam atsikirtinėjo, grasino A. K., sakydama „aš tave papjausiu“.

Tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo taip pat liko nepašalinti prieštaravimai jų parodymuose dėl to, ar L. D. smūgiai peiliu A. K. buvo suduoti iš už nugaros šiam sėdint, kaip nurodė A. K., ar stovint, po tarpusavio ginčų, susistumdymų – kaip nurodė L. D.. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad ir specialistas, medekspertas A. Jokšas, byloje teikdamas specialisto išvadą ir pagrįsdamas ją teisiamajame posėdyje, negalėjo duoti vienareikšmio atsakymo šiuo klausimu. Pasak specialisto, tikėtina, kad smūgiai peiliu buvo suduoti A. K. sėdint, tačiau neatmestina, kad po pirmo smūgio sudavimo jam stovinčiam, jis galėjo susilenkti ir smūgių sudavimo mechanizmas, jų lokalizacija gavosi lyg jis būtų sėdėjęs, – bet kuriuo atveju peiliu badomas žmogus nebuvo nejudantis objektas, tad ir atsakymas čia negali būti kategoriškas. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, sprendžia, kad nukentėjusiajam ne mažiau 4 kartų tyčia durta peiliu buvo kaltinamosios nurodomu būdu per jų neblaivių tarpusavio ginčą, kurio metu jiedu buvo ir susistumdę. Nukentėjusiojo tvirtinimas, kad jis su L. D. tą vakarą visiškai nebendravo ir ji staiga užpuolė peiliu jį sėdintį iš už nugaros, neatitinka byloje nustatytų kitų faktinių aplinkybių. Tai patvirtina ne tik kaltinamosios, bet ir liudytojų A. K., G. N., J. M., S. S., girdėjusių jų tarpusavio barnio garsus, parodymai.

Atskirai pasisakytina dėl kaltinamosios galimai įvykio metu patirtų sužalojimų, konstatuotų specialisto išvadoje. Išvadoje nurodoma, kad kaltinamoji patyrė nurodytus sužalojimus galimai įvykio metu. Teisiamajme posėdyje aiškindama įvykio aplinkybes, kaltinamoji nurodė, kad su nukentėjusiuoju tik koliojosi ir susistumdė, tačiau ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kuriuos tvirtino teisiamajame posėdyje, kaltinamoji nurodė, kad A. K., atsistojęs per stalą, smogė kumščiu jai į kairį antakį, po smūgio ji atsistojo, susiėmė rankomis su A. K. ir pradėjo stumdytis, buvo parvirtusi, nuo to gavosi mėlynė ant dešinio šono, A. K. tampė ją už plaukų, po to tampė suėmęs už krūtinės. Liudytojas G. N., ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pagarsintais teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pats, atitraukdamas L. D. nuo sužeisto A. K., jokio smūgio jai nesudavė, nesimatė, kad ji būtų buvusi sužalota, ant jos veido taip pat jokių sužalojimo žymių pas ją nebuvo, kad L. D. būtų buvusi su mėlyne – to irgi nematė. Liudytoja A. K., ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pagarsintais teisiamajame posėdyje parodė, kad L. D. verkė, isterikavo ant A. K. užsišokusi, kad jo nepaliks, kad ji kalta; kadangi “greitoji” pastoviai bendravo su G. N. dėl A. K. būklės, o L. D. to daryti neleido, bandė jį apkabinti ir pan., todėl G. N. ją atitraukė, L. D. paimdamas už “čiuprynos”, ją išvilko, galėjo vilkdamas paimti jai ir už plaukų, kiek pamena, pas L. D. plaukai buvo surišti į uodegą, į koridorių, tačiau ji vėl grįžo atgal, tada ją nuvedė už rankos į kitą patalpą, bet ji neklausė, iškeikė ir vėl brovėsi į virtuvę. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui nėra pagrindo vertinti, kad specialisto išvadoje nurodyti ir kaltinamosios aiškinimu A. K. jai padaryti sužalojimai buvo patirti būtent nukentėjusiojo fizinių poveikių kaltinamajai pasekoje – sužalojimai galėjo atsirasti kaip jėga atitraukiant kaltinamąją nuo sužaloto A. K., taip ir kitokiomis aplinkybėmis artimu įvykiui laiku, ypač atsižvelgus į kaltinamosios buvusį neblaivumą.

Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad liko nepašalinti prieštaravimai tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų, kuomet L. D. nurodė A. K. visapusiškai siekus artimų santykių su ja kaip su moterimi, o to neįvykus – įkyriai persekiojus ją, dėl ko jai net tekę keisti telefono numerį. A. K. neigė tokį L. D. aiškinimą, parodydamas, kad jis kokius metus laiko tik iš draugiškumo padėdavo jai, paveždavo ją ir sūnų kartais to paprašytas, duodavo pinigų kurui nusipirkti. Atsižvelgus į tai, kad ir liudytojas S. S. parodė, kad jo sūnus P. S. pasipykdavo su A. K. dėl „meilių“, nes anksčiau A. K. bendravo su L. D., o liudytojas J. M. parodė girdėjęs, kad žmonės kaime kalbėjo, jog tarp L. D. ir A. K. kažkas buvo, į tai, kad A. K. nepadoriai replikavo, moralizavo ir priekaištavo L. D., išvadindamas ją laisvo elgesio moterimi, teismas sprendžia, kad kaltinamosios aiškinimas, apibudinant nukentėjusiojo elgesį ir siekius jos atžvilgiu iš esmės atitinka faktinę padėtį. Kartu teismas konstatuoja, kad be pačios kaltinamosios aiškinimo ir jos artimo draugo P. S. parodymų, nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių tvirtinti, jog A. K. būtų taip įkyriai persekiojęs kaltinamąją, jog jai dėl to ne kartą būtų tekę keisti telefono korteles ir numerius – jokių objektyvių tokį veiksmą patvirtinančių duomenų kaltinamoji teismui nepateikė, nors vyko ne vienas teisiamasis posėdis, kaltinamoji naudojosi advokato pagalba ir tokias galimybe turėjo.

Teismas atmeta L. D. aiškinimą kaip nepagįstą ir neįtikinamą, kad ji nesuprato, smeigianti peiliu į gyvybiškai pavojingas nukentėjusiojo kūno vietas, – jokių specialių žinių nereikalauja elementarus bendražmogiškas suvokimas, kad asmens sprando ir kaklo sritys yra gyvybiškai pavojingos, kad jų pažeidimas gali sukelti itin sunkias pasekmes. L. D. aiškinimus, kad peiliu sužalojo A. K. nors ir viršydama ribas, tačiau būtinosios ginties metu, teismas atmeta kaip įrodymais nepagrįstą versiją, pateikiamą teismui vienu tikslu – siekiant kaltinamąjai sušvelninti savo kaltę, atitinkami sušvelninti jai gresiančią baudžiamąją atsakomybę ir to pasekmėje kiek įmanoma daugiau sumažinti A. K. reiškiamo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagrindų

Teismas, visus reikšmingus byloje nustatytus faktus, įrodymus sujungęs į loginę visumą, daro jais pagrįstą išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi: kaltinamoji L. D., veikdama tyčia, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, išgertuvių metu kilus tarpusavio ginčui su A. K., peiliu dūrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į sprandą ir kaklą, tuo padarydama jam keturias durtines-pjautines žaizdas: tris kaklo-sprando kairėje pusėje ir vieną kaklo dešinėje pusėje su vienu nugaros smegenų kairės pusės kaklinės dalies pažeidimu, kairės rankos paralyžiumi, kairės kojos odos jautrumo pažeidimu ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė; atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

L. D. buvo sulaikyta pagal Lietuvos Respublikos BPK 140 str. kaip įtariama padariusi nusikaltimą 2015-12-14 15.00 val., paleista 2015-12-16 11.30 val. (t. 1, b. l. 79-85).

Kaltinamąjai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 97).

Skiriant bausmę kaltinamąjai teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl nesivaldymo, padidėjusio agresyvumo, besaikio girtavimo; į kaltinamosios asmenybę, amžių, socialinę brandą – teisiamoji yra pilnametė, neteista, neturi darbo, turi nepilnametį sūnų, kuris šiuo metu gyvena ne kartu su ja – nuo 2015 m. sausio mėnesio atiduotas į VšĮ „Šakių vaikų globos namai“, neigiamai charakterizuojama iš gyvenamosios vietos seniūnijos; į kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybes; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurie nėra atlyginti; į sužalojimą patyrusio paties A. K. neatsakingą elgesį, į jo nepagarbaus pobūdžio replikas kaltinamosios atžvilgiu bei jo paties piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais įvykio dieną ir prieš tai, kas nemaža dalimi sąlygojo jo įsitraukimą į konfliktą su L. D.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Byloje reiškiamas Kauno teritorinės ligonių kasos 1943,08 eurų turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys, pateikiami turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai. Kaltinamoji visiškai pripažįsta šį ieškinį, todėl teismas, vertindamas dėl L. D. padaryto nusikaltimo atsiradusį turtinės žalos atlyginimo ieškinį, susijusį su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis, ieškiniui esant pakankamai pagrįstam ir tenkintinam, išsamiau dėl jo nebepasisako.

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas A. K. byloje pareiškė 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį, byloje raštu ir teisiamajame posėdyje paaiškindamas, kad reiškia tokį ieškinį todėl, kad L. D. buvo stipriai sužalotas, pasidarė iš dalies nedarbingas, neįgalus, labai apribota jo darbinė veikla, sąlygos, kuriomis jis galėtų dirbti, neaišku, ar sveikata ateityje nors kiek pagerės, dėl sužalojimo patyrė skausmą, neigiamus išgyvenimus, stiprai jaučia to sužalojimo visapusiškas pasekmes ir dabar.

Kaltinamoji teisiamajame posėdyje sutiko su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo tik iš dalies – tik dėl nepilnos apimties neturtinės žalos civilinio ieškinio atlyginimo, kadangi dėl to sužalojimo kažkiek buvo kaltas ir pats A. K., nes nuolat persekiojo ją, išprovokavo konfliktą ir tą dieną, pati kaltinamoji nuo jo patyrė sumušimus, gynėsi ir, galimai peržengdama būtinosios ginties ribas, peiliu sužalojo nukentėjusįjį.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, negalavimų pobūdį, trukmę ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiam A. K. tikrai padaryta neturtinė žala, – jis patyrė teisiamajame posėdyje bei jo civiliniame ieškinyje motyvuotai nurodytus fizinį skausmą, negatyvius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus dėl jam padarytų sužalojimų, pripažintas iš dalies darbingas – jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2016-07-19 iki 2017-07-18.

Teismas, šioje baudžiamojoje byloje įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad: nusikalstama veika, kurios metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusio sveikata, padaryta tyčia; nukentėjęs ir pats elgėsi neatsakingai, besaikiai girtaudamas įvykio dieną, tame tarpe ir su kaltinamąja, adresuodamas jai nepagarbius, pažeminančius apibudinimus; nukentėjusysis dėl to akivaizdžiai patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, suvaržymus ir nepatogumus, dalinį darbingumo netekimą; kaltininkė pripažįsta iš dalies savo kaltę ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo; kaltinamoji yra pakankamai jauno amžiaus, sveika, gali dirbti ir uždirbti; yra neištekėjusi, turi nepilnametį neįgalų vaiką, kuris auga vaikų globos namuose. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus civilinius ieškinius (sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nuo 2008 m. priimtose nutartyse baudžiamosiose bylose tiesiogiai nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra: pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. – nuo 145 eurų iki 7 240 eurų), sprendžia, kad protingas ir teisingas nukentėjusiajam iš kaltinamosios priteistinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 5 000 eurų.

Iš kaltinamosios į valstybės pajamas priteistinos nukentėjusiojo gynybos 247,38 Eur (t. 2, b. l. 39) išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-09-06 pažymą Nr. NTP-7-9226 (t. 2, b. l. 39).

Teismo vertinimu, kaltinamąjai skirtina skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis parinktinas didesnis nei šios bausmės vidurkis. Kartu L. D. įpareigotina per laisvės apribojimo terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei jai paskirtina Lietuvos Respublikos BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodytant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per tris mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. D. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti laisvės apribojimą 1 m. 3 mėn. (vieneriems metams trims mėnesiams), įpareigoti per laisvės apribojimo terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei paskirti Lietuvos Respublikos BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per tris mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. (2 paras) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti A. K. naudai iš L. D. 5 000 (penkis tūkstančius) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš L. D. Valstybinei ligonių kasai 1943,08 eurų turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio A. K. gydymą.

Priteisti iš L. D. į valstybės pajamas antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusio A. K. atstovės advokatės A.R. M. 247,38 eurų atlyginimą ir kitas išlaidas.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, paimtą parodymų patikrinimo vietoje metu 2015-12-29 ir po apžiūros perduotą saugoti Marijampolės AVPK Šakių RPK, sunaikinti po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Gydymo stacionare ligos istorijas Nr. A-2053204 (2012 m.) – 15 lapų ir Nr. A-5013905 (2015 m.) – 25 lapai, nervų sistemos ligų ambulatorinio skyriaus registratūros Asmens sveikatos istorijos Nr. KK01323088 kopiją – 9 lapai, nuosprendžiui įsiteisėjus gražintu Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų archyvui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.