Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1507-891/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-13
Bylos Nr.
1-1507-891/2014
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01427-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nukentėjusysis
D. K.
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1507-891/2014Proceso Nr. 1-14-1-01427-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,nukentėjusiajai D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., išsiskyręs, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, teistas 2006-03-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, 2013-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, trauktas administracinėn atsakomybėn, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. K. 2013 m. spalio 3-4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtavo artimoje aplinkoje, sudavė motinai D. K. ranka kelis smūgius per galvą ir apie 10 smūgių lazda į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide ir galvos plaukuotoje dalyje, kaklo pagrindo kairėje pusėje, rankose, nugaroje, juosmenyje, dešinėje blauzdoje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. K. savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog motina su tėvu prisigėrė ir griuvinėjo. J. K., jo sūnėnas, grįžęs pas juos pamatė, kad spintelės ir dujinė viryklė atitrauktos nuo sienų, viskas išvartyta. Jis yra jo brolio, D. K., sūnus, 20 metų amžiaus. Jis tame bute kartais gyvendavo. Jis įvykio metu buvo namie. Duris atidarė sūnėnui ir pamatė visą jovalą virtuvėje. Jau antri metai kaip jis su lazda vaikšto. Fizinio smurto prieš tėvus nenaudojo. Kartais užrėkia ant motinos. Kai normaliai sako, ji negirdi, kai garsiau pasako, klausia, ko rėkiu. Nedažnai jis vartoja alkoholinius gėrimus. Nežino, kaip D. K. susižalojo. Įvykio dieną jis buvo blaivus. Tomis dienomis policijos niekas nekvietė. Pirmadienį policiją brolis iškvietė. Tą dieną jis buvo neblaivus. Motina pati galėjo nukristi ir susižaloti į virtuvėje esančias spinteles. Pastaruoju metu ji dažnai girtavo. Ji išgeria 100 g ir griūna. Motina, kai jis pamatė virtuvę, buvo kambaryje pas tėvą. Ji galėjo net 15 kartų griūti, net iš lovos miegodama krenta. Namuose jis be lazdos vaikšto. Tėvą jis prižiūrėdavo, namie padėdavo. Kartais konfliktai su mama kildavo. Apsibardavo, bet smurto nenaudojo. Tą dieną bute buvo jis ir motina, paskui sūnėnas atėjo į svečius. Jis matė atitrauktas spinteles. Brolio net nebuvo, jis Alytuj gyvena. Jis atvyko pirmadienį ir iškvietė policiją. Savaitgalį motina nieko nesakė. J. S. jis taip pat nespardė, dėl to jau buvo teisme.

Liudytoja V. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra D. K. kaimynė. D. pažįsta, kartais bendraudavo. Jų butai turi bendrą sieną. Kaltinamąjį iš matymo žino. D. K. yra pagyvenusi, gyvenimo išvarginta, moteris, apie 10 metų prižiūri neįgalų vyrą. Negeria ji alkoholio, neteko matyti. Matė ją su mėlynėmis. Sakydavo, kad ji pargriūna, bet pernai vasarą jos susitiko balkone, ir ji pasakė, kad jai taip Saulius padarė. Kartą vasarą ji girdėjo, kad D. šaukė „gelbėkit, padėkit“, bet kas tiksliai vyko, nežino. Kiek žino, kartą policiją kvietė, bet policija pasakė, kad čia buitinis konfliktas ir nevažiuoja į tokius iškvietimus. Ji nežino kas įvyko, kai jai atėjo kvietimas į policijos komisariatą, net nesuprato, dėl ko ją kviečia. Su D. ji nebendravo, įvykis buvo žiemą, o žiemą jos nebendrauja. Vieną kartą D. išsiverkė ir išsipasakojo. Tikslių jos žodžių nepamena. Sakė, kad sūnus, kai prigeria, reikalauja pinigų, smurtauja. Kai negeria, tai matė, kad malkų parnešdavo.

Liudytoja A. Š.-S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Ji gyvenu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos butas yra priešais kaltinamojo butą. Daugiausiai ji bendraudavo su D.. Eidama nurašyti dujų skaitliukų, sutikdavo S.. Su S. nebendraudavo, tik sveikindavosi. D. yra paslaugi moteris, kartais ateidavo paprašyti pagalbos įkelti vyrą į lovą ar pan. Ji pati nematė jos geriant alkoholį. Kad ji netiesiai vaikščiodavo, sakydavo, kad dėl ligos. Nuo jos sklindančio alkoholio kvapo nejautė. Ji matydavo D. pamušta akimi arba parišta ranka, kartais šlubčiodavo. Paskutinį kartą nukentėjusiąją matė prieš 3-4 savaites. Tada ji nebuvo sužalota. Spalį – lapkritį ji buvo sužalota, nors sakydavo, kad nukrisdavo, tačiau viskas buvo aišku. Ji sakydavo, kad sunkus gyvenimas, kad S. kartais išgerdavo, kad neįkeldavo tėvo į lovą. Tą kartą ji buvo namuose ir išgirdo: „A., kviesk policiją, užmuš mane“. Tada ji iškvietė policiją. Tada ji jai sakė, kad ją mušė sūnus, tačiau ji susitaikė, nes nenorėjo įduoti jo policijai. D. jai papasakojo, kad rudenį buvo kviesta policija, kad S. vėl „durniavo“. Bet ji nepasakė, nei dėl ko, nei kas iškvietė policiją. Kartais iš jų buto girdisi konfliktai. Jų namo sienos yra po 90 cm, dar koridorius, nelabai girdisi kas vyksta pas kaimynus.

Nukentėjusioji D. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog ji jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių negali patvirtinti, nes neprisimena. Ji apklausos protokolo neperskaitė, jai tik davė pasirašyti, nežino, ant ko pasirašė. Sūnus nėra jos mušęs, kartais susiginčija, gal su lazda yra pastūmęs, bet niekada jos nemušė. Ji pati griuvinėja, dėl to mėlynės galėjo atsirasti. Ji neprisimena kvietusi policiją. Kaimynes V. G. ir A. Š.-S., gyvenančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažįsta. Neprisimena, ką pasakojo kaimynėms. Nuo paaiškinimų davimo ikiteisminio tyrimo metu praėjo daug laiko, neatsimena, kad sūnus buvo teistas už jos sužalojimą. Jai 71 metai ir diagnozuotos problemos su galva ir kojomis. Jos sūnus Saulius dabar gyvena Veličionyse, jei padeda kitas sūnus, D.. Sūnaus buvusi žmona privertė parduoti butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kitaip prileisianti čigonų. Buto Vilniuje nebeturi, gyvename Alytuje, su sūnumi S. nebegyvena. Ji nevartoja alkoholinių gėrimų, tačiau griuvinėja dėl sveikatos problemų.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. nurodė, jog 2013 m. spalio 3 arba 4 dieną (tiksliau neprisimena, nes sūnus beveik kiekvieną dieną ją muša, stumdo ir įžeidinėja), namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sūnus S. K. sudavė jai medine lazda į įvairias kūno vietas bei per galvą, taip pat kumščiu sudavė per galvą, bendrai sudavė ne mažiau 10 smūgių (tiksliau neprisimena), taip pat negali pasakyti kiek smūgių lazda, kiek smūgių kumščiu ir kiek iš jų per galvą. Jis gyvena asocialų gyvenimą, niekur nedirba, gyvena iš jos pensijos, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Jis nuolat iš jos tyčiojasi, ją baugina. Į policiją ilgą laiką nesikreipė, nes gailėdavo sūnaus. Taip pat ranka kelis kartus sudavė per galvą. Sūnus yra jos išlaikomas, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Tačiau neprisimena ar minėto įvykio metu jis buvo girtas. Nori, kad sūnus atsakytų už savo veiksmus. S. K. nei minėto įvykio metu nei po to, jai negrasino, po įvykio daugiau nesmurtavo. Nežino, ar įvykio dieną jis vartojo alkoholį (b. l. 9; 13-18).

Liudytojas J. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kaltinamasis yra jo dėdė. Jis, liudytojas, kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaltinamasis dažnai vartoja alkoholį. Jis ilgą laiką gyveno su močiute. Paties smurto prieš močiutę jis nėra matęs, bet yra matęs trankomas duris, daužomas sienas. Močiutė yra sakiusi, kad kaltinamasis ją muša. Matė su mėlynėmis, nesakė, kad jos nuo sumušimų. 2013-10-03 - 2013-10-04 dienų įvykių gerai neprisimena, močiutę dažnai reikia pakelti. Jis atėjo vakare, rado gulinčią močiutę ant grindų, ją pakėlė. Ką veikė kaltinamasis, neprisimena, bet jis buvo neblaivus. Atėjus į butą rado apverstus namus. Močiutė jau buvo nuėjusi miegoti. Nežinau, ar policija buvo kviesta. Ankščiau policija buvo kviesta dėl buitinio konflikto tarp kaltinamojo ir močiutės. Jis pats policijos nėra kvietęs. Kai jis būdavo namuose, konfliktų nekildavo. Dabar jis gyvena Pylimo gatvėje, nežino dabartinių kaltina mojo ir močiutės santykių.

Liudytojas D. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jo brolis, o nukentėjusioji – jo mama, ir jis sutinka teisme duoti paaiškinimus. Su S. kartu jie šiuo metu negyvena. Kiek žino, jis kartais vartoja alkoholinius gėrimus. Motina jam sakydavo, kad S. rėkia, netinkamai elgiasi. Ji sakė, kad prieš ją brolis naudojo smurtą. Šiuo metu mama atskirai nuo jo gyvena. Motina dėl sveikatos problemų kartais svirduliuoja ir nugriūna. Iš Vilniaus tėvai išsikėlė apie 2014-03-20. Jis pats vežė mamą pas teismo medicinos ekspertus, 3 policijos komisariato tyrėjus. Ji jam sakė, kad S. ją sumušė. Mamos apklausoje nedalyvavau, nežino, kaip ji vyko ir kaip ji pasirašė ant apklausos protokolo. Dėl minėto įvykio policija buvo iškviesta jo iniciatyva. Jis paskambino mamai, ji verkė, po to nekėlė ragelio. Jam buvo neramu, kad mamai galėjo kažkas atsitikti. Ji verkė, nes S. rėkia, koliojasi. Jam buvo neramu. Kai vežė mamą į policijos komisariatą, ji sakė, kad S. ją sužalojo su lazda. Jis su broliu apie tai nekalbėjo.

Liudytojas K. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. S. K. pažįsta kaip kaimyną. Jo butas yra po K. butu. Su S. K. nesipyksta, nėra matęs jo išgėrusio. Kartais buvo girdėti triukšmas iš jų buto, tačiau negali pasakyti, kas tame bute vyko. Jis matė D. K. su mėlynėmis prieš kokius 8 mėnesius. Jos klausė, kas įvyko, ji papasakojo, kad S. sumušė. Ji pas juos buvo užėjusi ir jie pamatė, kad ji turi mėlynių. Iš pradžių pagalvojo, kad nugriuvo ir susitrenkė, bet pati pasakė, kad S. sumušė. Nukentėjusiąją sužalotą matė tik kartą. Jie retai matosi. Su D. dėl pagalbos nešnekėjo. Galbūt ji sakė, kad jei kreipsis į policiją, sūnus ją užmuš. Ikiteisminio tyrimo metu jis aplinkybes prisiminė geriau.

Atliktus akistatą tarp nukentėjusiosios D. K. ir įtariamojo S. K. nepavyko pašalinti jų parodymuose esančių prieštaravimų, jie nurodė tas pačias aplinkybes, kaip buvo nurodę ikiteisminio tyrimo metu darytų apklausų metu (b. l. 11, 12).

Šalies argumentai

Protokole – pareiškime D. K. nurodė, jog jos sūnus S. K. ją sumušė suduodamas medine lazda jai į įvairias kūno vietas ne mažiau 10 smūgių (b. l. 4).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad D. K. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir galvos plaukuotoje dalyje, kaklo pagrindo kairėje pusėje, rankose, nugaroje, juosmenyje, dešinėje blauzdoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-10-04), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 20).

Kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti apžiūrėta lazda, pagal pakvitavimą grąžinta įtariamajam S. K. (b. l. 21-24).

Byloje pateikti duomenys apie pranešimus apie įvykius policijos įstaigoms, kur užfiksuoti pranešimai, apie smurtą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jog prieš motiną smurtauja sūnus ar vyras (b. 1. 87-96).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2013-10-07 12.44 val. S. K. nustatytas 1,56 promilių girtumas (b. l. 51).

Nors kaltinamasis S. K. teisminio nagrinėjimo metu ir nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, teismas laiko jo kaltę įrodytą pilnai.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas S. K. neigė, jog jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, teigė, jog per konfliktą buvo blaivus, ankščiau dėl jo veiksmų buvo atliktas tyrimas, tačiau jis buvo nekaltas, jo motina pati vartoja alkoholinius gėrimus ir pati pargriūna bei susižaloja. Tačiau tokie S. K. parodymai iš esmės prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kaip matyti iš alkotesterio kvito, S. K. 2014-10-07 12.44 val., t. y. kelios dienos po įvykio per pietus, buvo neblaivus, yra nustatytas 1,56 promilės neblaivumas, 2013-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog S. K. 2013 m. pradžioje nusikalstamas veikas padarė neblaivus, iš nuosprendyje esančių S. K. paaiškinimų matyti, jog jis smurtavo dėl alkoholio poveikio (b. l. 82, 83), liudytojas D. K. patvirtino, jog jo brolis S. K. vartoja alkoholį, tai patvirtino ir liudytojos A. Š.-S. bei V. G., kurios šias aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiosios D. K.. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, jog S. K. dar 2006 m. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 103). Visos šios aplinkybės rodo, jog S. K. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, išgėręs būna agresyvus. D. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog alkoholio ji nevartoja, rūpinasi neįgaliu vyru. Liudytojos A. Š.-S. bei V. G., kurios buvo nukentėjusiosios D. K. kaimynės, apibūdino pastarąją kaip paslaugę, alkoholio nevartojančią moterį. Jos patvirtino, kad D. K. yra joms pasakojusi apie tai, kad S. K. jos atžvilgiu vartoja smurtą. Liudytojas kaimynas K. P. patvirtino, kad prieš 8 mėnesius, gali būti, jog po 2013 m. spalio 3-4 d., jis matė D. K. su mėlynėmis, pastaroji jam patvirtino, jog ją sumušė S. K.. Liudytoju apklaustas kaltinamojo brolis D. K. nurodė, jog apie 2013 m. spalio 3-4 d. įvykius jis sužinojo iš motinos, ji jam papasakojo, kad S. K. ją sumušė lazda, jis pats ją nuvežė į policiją. Kaltinamojo sūnėnas J. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog 2013 m. spalio 3-4 d. jis grįžęs namo rado apverstus namus, gulinčią močiutę, o S. K. buvo neblaivus. Nukentėjusioji D. K. eilę kartų apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jo ją sumušė jos sūnus, nurodė būdą, kaip jis tai padarė – daugiausia su lazda. Specialisto išvada yra nustatyta, jog D. K. galimai 2013 m. spalio 3-4 d. padaryti sužalojimai vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu, padaryti kietais bukais daiktais, nemažiau kaip penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Šių byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas kritiškai vertina S. K. parodymus, jog jo motina pati geria alkoholį ir griuvinėdama susižeidžia, ir jais nesiremia. Ir priešingai, nors nukentėjusiojo D. K. teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtino, jog ją sužalojo jos sūnus S. K., o ji pati kartais dėl sveikatos problemų griūna, teismas neturi pagrindo netikėti jos nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutampa su specialisto išvada, kitų liudytojų teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais ir duomenimis charakterizuojančiais S. K.. Šie aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – motinai, o būtent, kad sudavė motinai D. K. ranka kelis smūgius per galvą ir apie 10 smūgių lazda į įvairias kūno vietas. Kaltinamojo S. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, tinkamai pritaikyta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi nauja BK 140 straipsnio 2 dalies redakcija Nr. XII-501, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3772 (2013-07-13).

Įsiteisėjusiame 2013-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog S. K. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2013-01-26 apie 3.15 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartojo necenzūrinius žodžius savo sugyventinės – J. S. atžvilgiu, po ko sugriebė rankomis J. S., gulėjusiai lovoje, už kaklo ir pradėjo ją smaugti, o bandant pastarajai išsilaisvinti, viena ranka sugriebęs už plaukų, kita ranka smaugė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiai – sugyventinei J. S. fizinį skausmą, o pastarajai išsilaisvinus, paėmęs peiliuką, pagrasino ją nužudyti, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-01-26 apie 3.40, bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), J. S. grįžus į namus ir rengiantis, keramikine pelenine sudavė jai į kairės rankos žastą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat minėtu nuosprendžiu konstatuota, jog kaltinamasis S. K. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2013-01-30 apie 17.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smaugė nukentėjusiąją – savo motiną D. K., o pastarajai parkritus spardė koja jai į nenustatytą kūno vietą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai – motinai D. K., fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalis.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis S. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu su nukentėjusiosiomis susitaikė, minėtu nuosprendžiu jis, vadovaujantis BK 38 straipsniu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas). Tačiau BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Šiuo nuosprendžiu konstatuota, jog S. K., būdamas 2013-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, 2013 m. spalio 3-4 d., padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl ankstesnis sprendimas dėl S. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) nustoja galioti ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl bausmės S. K. paskyrimo taip pat ir už nusikalstamas veikas, kurių padarymas konstatuotas 2013-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje. Bausmė parinktina atsižvelgus į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai prieš savo artimuosius), 2013-06-27 nuosprendyje pripažintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui), asmenybę charakterizuojančius duomenis, kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui. Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, sprendžia, kad S. K. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant jos dydi artimesnį sankcijoje numatytos bausmės minimumui.

Šioje byloje kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, trauktas administracinėn atsakomybėn, nedirba, pajamų neturi, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas už vengimą išlaikyti vaiką, trauktas administracinėn atsakomybėn, nedirba, Darbo biržoje neregistruotas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja S. K.. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtina bausmė, kurios dydis artimesnis laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui, uždraudžiant S. K. vartoti alkoholinius gėrimus ir įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, kadangi nurodyti draudimas ir įpareigojimas gali padėti keisti kaltinamojo smurtinį elgesį.

Į bausmės laiką įskaitytinas S. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-10-07 iki 2013-10-09 (dvi dienos) ir 2013-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nurodytą laikino sulaikymo laiką nuo 2013-01-30 iki 2013-01-31 (vieną dieną).

Civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai) ir 140 straipsnio 2 dalyje (BK redakcija galiojanti nuo 2013-07-13, Žin., 2013, Nr. 75-3772) ir jį nubausti:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą J. S. – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą D. K. – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (BK redakcija galiojanti nuo 2013-07-13, Žin., 2013, Nr. 75-3772) už nežymų D. K. sužalojimą – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 ir 7 dalimis, uždrausti S. K. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus bei įpareigoti jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje.

Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į paskirtąją bausmę įskaityti S. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-01-30 iki 2013-01-31 (vieną dieną) ir nuo 2013-10-07 iki 2013-10-09 (dvi dienas).

S. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys