- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-07
- Bylos Nr.
- 2S-2146-527/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
- Kreditorius
- AB DNB banko
- Skolininkas
- K. S., I. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų (įkaito davėjų) K. S. ir I. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15578-657/2011 pagal kreditoriaus AB DNB banko 2011-07-19 pareiškimą Nr. 30.56.17/4498 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų K. S. ir I. S. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2011-08-02 nutartimi (b. l. 39-41), atsižvelgdama į tai, kad skolininkai tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui pagal 2007-04-19 Kredito linijos sutartį Nr. K-0500-2007-14 su vėlesniais pakeitimais, vadovaudamasi CK 4.192 str. 1 ir 2 d., CPK 558 str. 1 d., tenkino kreditoriaus 2011-07-19 pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 4-6) ir nutarė skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 2007-04-18 hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 02/1/2007/0005929 (b. l. 21-33) įkeistą turtą areštuoti, įspėjant skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Apeliantai (skolininkai ir įkeisto turto savininkai) K. S. ir I. S. atskiruoju skundu (b. l. 79-81) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-08-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti kreditoriaus prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Apeliantai nurodo, kad hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas (2012-09-26 (b. l. 15 kita pusė) nėra suėjęs, todėl nėra teisinio pagrindo pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. Nutartis priimta netinkamai pritaikius CK 4.192 str. ir 4.196 str. bei CPK 558 str. 1 d. nuostatas. LAT praktikoje pripažįstama kreditoriaus teisė reikalauti pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą prieš sueinant hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminui, tačiau pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto (LAT 2011-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-7-272/2011). Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas - patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad skolininkai laiku neįvykdė prievolės kreditoriui, bet nenurodyta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, apeliantų teigimu, tai nėra tinkamas teisinis pagrindas priverstiniam išieškojimui pagal CK 4.192 ir 4.196 str. Tuo tarpu aplinkybių, kad 2007-04-19 Kreditavimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo nutraukta iki kreditoriui kreipiantis dėl skolos išieškojimo iš įkeistą turto, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta. O tokių aplinkybių ir negali būti, nes apeliantams nėra žinoma, kad 2007-04-19 Kreditavimo sutartis su jais būtų nutraukta. Dėl šios priežasties hipotekos teisėjos nutartis pradėti priverstinį išieškojimą yra be motyvų, dėl ko egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), o nutartis naikintina kaip neteisėta. Tai, kad ginčo atveju hipotekos teisėja, tenkindama kreditoriaus pareiškimą, neatliko jokio teisinio tyrimo ir nesiaiškino kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir pateiktų dokumentų atitikimo įstatymo reikalavimams, patvirtina aplinkybė, kad yra areštuotas 0,1678 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-1057-4200, kadastrinis Nr. 4955/0001:570 Stasiūnų k. v.), esantis Žiebenos g. 5, (duomenys neskelbtini) k. Kaišiadorių r., kuris ne tik kad nėra įkeistas hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 02/1/2007/0005929), bet ir priklauso trečiajam asmeniui, todėl ir dėl šios priežasties hipotekos teisėjos nutartis naikintina kaip neteisėta.
Atsiliepimas
Kreditorius AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 97-99) prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą hipotekos teisėjos 2011-08-02 nutartį. Kreditorius nurodo, kad pateikdamas paraišką kreditui gauti apeliantas K. S. aiškinamajame rašte nurodė turįs 112 žemės sklypų, atliekąs pilną kvartalų inžinerinį paruošimą ir ketinąs artimiausiu metu parduoti 25 sklypus, vėliau – kitus, iš viso gaunant 13,7 mln. Lt pajamų (b. l. 100-101; 102-103). Minėtos aplinkybės, kreditoriaus manymu, įrodo, kad kreditas buvo paimtas ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o komercinei veiklai vykdyti bei pelnui iš tokios veiklos uždirbti. Todėl skolininkai santykiuose su banku traktuotini ne kaip eiliniai fiziniai asmenys ar vartotojai, o kaip verslininkai (CK 2.4 str. 2 d.). Tai, pasak kreditoriaus, reiškia, kad šioje byloje negali būti taikomi kasacinio teismo išaiškinimai dėl sutarčių nutraukimo, kai viena iš sutarties šalių yra fizinis asmuo ar vartotojas. Hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, kai skolininkas negrąžina eilinės paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grąžinti visą likusią sumą prieš terminą, yra pripažįstama LAT suformuotoje praktikoje (LAT 2003-12-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1151/2003). 2007-04-19 Kredito linijos sutartyje Nr. K-0500-2007-14, kurios sąlygos buvo pakeistos 2009-04-07 susitarimu Nr. K-0500-2007-14/1 ir 2010-10-12 susitarimu Nr. K-0500-2007-14/2, yra sąlyga, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjas nevykdo ir/ar netinkamai vykdo kompleksinius įsipareigojimus (bendrosios dalies 44.11 p.). Skolininkams nevykdant įsipareigojimų pagal 2006-08-22 Kredito linijos sutartį Nr. 314 ir 2007-09-21 Kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2007-582, kurios taip pat yra nutrauktos (b. l. 104, 105), bankas 2007-04-19 Kredito linijos sutartį Nr. K-0500-2007-14 nutraukė ir kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pažymėtina, kad bankas, tikėdamasis, kad bus padengta skola, 2007-04-19 Kredito linijos sutartį Nr. K-0500-2007-14 nutraukė tik 2011-07-19, t. y. praėjus daugiau nei 30 dienų nuo 2011-06-13 rašto „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ (b. l. 35) įteikimo dienos (b. l. 36). Tai patvirtina pridedamas skolos grafikas, iš kurio matyti, kad visa paskola tapo pradelsta būtent 2011-07-19 (b. l. 34). Skolininkai iki 2007-04-19 Kredito linijos sutarties Nr. K-0500-2007-14 nutraukimo dienos, net ir gavę pranešimus dėl netinkamo sutarties vykdymo, susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Kadangi skolininkai netinkamai vykdė kredito linijos sutartimis prisiimtus finansinius įsipareigojimus bankui (laiku nemokėjo palūkanų pagal 2006-08-22 Kredito linijos sutartį Nr. 314 ir 2007-09-21 Kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2007-582), ir tai yra esminiai kredito linijos sutarties pažeidimai, bankas teisėtai, vadovaudamasis CK 6.217 str. 5 d., 2007-04-19 Kredito linijos sutarties Nr. K-0500-2007-14 bendrosios dalies 41 p., esant kreditavimo sutartyje numatytiems vienašalio Kredito linijos sutarties nutraukimo pagrindams (44.11 p.), kurie yra laikomi esminiais Kredito linijos sutarties pažeidimo atvejais ((kredito linijos sutarties bendrosios dalies 46 p., 2010-10-12 susitarimo Nr. K-0500-2007-14/2 3.1. p.), vienašališkai nutraukė 2007-04-19 Kredito linijos sutartį Nr. K-0500-2007-14. Laikantis CK 6.209 str. reikalavimų, 2011-06-13 rašte (b. l. 35) skolininkams buvo nustatytas papildomas terminas padengti pradelstus įsiskolinimus, tačiau skolininkai įsiskolinimų nepadengė. Bankas, teikdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pateikė hipotekos skyriui įrodymus apie tai, kad pranešimas dėl vienašališko 2007-04-19 Kredito linijos sutarties Nr. K-0500-2007-14 nutraukimo buvo išsiųstas skolininkams adresu SB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 114, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių r., pašto siunta adresatų gyvenamąją vietą pasiekė, ką patvirtina ir įteikimo pranešimo kopija (b. l. 36), todėl skolininkams apie vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą pranešta tinkamai, ir hipotekos teisėjos nutartis pagrįsta. Argumentas, kad nutartis turi būti panaikinta ir dėl to, kad hipotekos teisėja areštavo neįkeistą daiktą, taip pat nesudaro pagrindo naikinti nutartį, nes dar iki atskirojo skundo surašymo dienos hipotekos teisėja 2011-08-05 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą ir panaikino 2011-08-02 nutarties dalį, kuria nutarta areštuoti skolininkams priklausantį turtą - 0,1678 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-1057-4200), esantį Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) k., Žiebenos g. 5 (b. l. 65).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Byloje sprendžiama dėl pradėtos išieškojimo iš įkeisto turto procedūros teisėtumo (dėl priimtos nutarties areštuoti įkeistą daiktą). Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, jog apeliantai, jų teigimu, nebuvo tinkamai informuoti apie kreditavimo sutarties nutraukimą prieš terminą, dėl ko hipotekos kreditorius neturėjęs teisės kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, o teismas, nenurodęs aplinkybių, kad kreditavimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo nutraukta iki kreditoriui kreipiantis dėl skolos išieškojimo į įkeistą turtą, bei be jokių įrodymų konstatavęs, kad apeliantai laiku neįvykdė prievolės kreditoriui, priėmė nemotyvuotą nutartį (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 str. 1 d.). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 str. 1 d.) (nagrinėjamu atveju 2012-09-26 (b. l. 15 kita pusė)). Papildomai įstatyme (CK 4.196 str.) nustatyti atvejai, kada hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kuris nurodytas hipotekos lakšte. Šių atvejų sąrašas yra baigtinis, ir jame nenustatyta kreditoriaus teisė reikalauti pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą prieš terminą, kai nutraukiama pagrindinė hipoteka užtikrinta sutartis. Tokia kreditoriaus teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.192 str. LAT yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus (LAT 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (LAT 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).
Vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.). Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 str.). CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o, jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Taigi įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą. Pabrėžtina, kad pareiga pranešti apie sutarties nutraukimą yra nustatyta antrosios sutarties šalies naudai. CK 6.218 str. nedetalizuoja pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustato termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Tačiau šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas, jog antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą (CK 6.157 str. 1 d.). CK įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 str.).
Kaip matyti iš hipotekos teismui kartu su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikto 2011-06-13 rašto Nr. 30.56.17/3607 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ (b. l. 35), adresuoto skolininkams (jų pačių bankui nurodytu) adresu SB „(duomenys neskelbtini)“ 114, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių r., kuris įteiktas 2011-06-17 „dukrai N. P. (b. l. 36), jame kreditorius nurodė, kad praėjus 30 dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos ir skolininkams neįvykdžius rašte minimų finansinių įsipareigojimų, t. y. nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, bankas kitą dieną po minėto termino pabaigos dienos vienašališkai nutraukia Kredito sutartis, tarp jų ir 2007-04-19 Kredito linijos sutartį Nr. K-0500-2007-14, bei pradeda priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto ir/ar kito skolininkams priklausančio turto ir lėšų. 2007-04-19 Kredito linijos sutartyje Nr. K-0500-2007-14 (b. l. 8-12), kurios sąlygos buvo pakeistos 2009-04-07 susitarimu Nr. K-0500-2007-14/1 (b. l. 13-14) ir 2010-10-12 susitarimu Nr. K-0500-2007-14/2 (b. l. 15-20), yra sąlyga, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjas nevykdo ir/ar netinkamai vykdo kompleksinius įsipareigojimus (Cross Default) (bendrosios dalies 44.11 p.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Hipotekos teisėja išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą pradėjo visiškai pagrįstai konstatavusi, kad skolininkai tinkamai ir laiku nevykdo įsipareigojimų pagal 2007-04-19 Kredito linijos sutartį Nr. K-0500-2007-14, todėl kolegija negali sutikti su atskirojo skundo argumentu dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Kaip spręstina iš pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 4-6) ir 2011-06-13 rašto (b. l. 35) dėl sutarčių nutraukimo, Kredito linijos sutartis Nr. K-0500-2007-14 buvo nutraukta remiantis šalių 44.11 p. sutarta sąlyga, t. y. skolininkams laiku ir tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal kitas dvi sutartis (2006-08-22 Kredito linijos sutartį Nr. 314 ir 2007-09-21 Kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2007-582), kurių pagrindu pradelstos palūkanų ir delspinigių sumos nurodytos 2011-06-13 rašte dėl sutarčių nutraukimo. Esant tokioms aplinkybėms bei skolininkų nurodytu adresu įteiktam raštui dėl sutarčių nutraukimo, kolegija negali sutikti su apeliantų teiginiu, kad jiems nėra žinoma apie Kredito linijos sutarties Nr. K-0500-2007-14 su jais nutraukimą, o tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje konkrečiai nenurodė, kad tokie įrodymai buvo pateikti, nereiškia, kad jis jų neįvertino, ir tuo labiau negali būti pagrindas nutartį naikinti kaip nemotyvuotą.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais dėl sutarties vienašališko nutraukimo ir byloje esančiais įrodymais, dar kreditoriaus pateiktais kartu su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kolegija konstatuoja, jog hipotekos teisėja nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą (pagrindinę prievolę nustatanti sutartis buvo nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą (b. l. 35), skolininkai įspėti prieš pakankamą terminą) ir tenkinimą (hipotekos teisėjos išvada, kad skolininkai tinkamai ir laiku nevykdė prievolės, padaryta kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių (sutarties 44.11 p.) ir pateiktų dokumentų (b. l. 8-36) pagrindu), kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles.
Skolininkai 2011-12-01 pateikė teismui raštą (b. l. 112), kuriuo prašo kreditoriaus papildomų įrodymų, pateiktų su atsiliepimu į atskirąjį skundą, nepriimti, nes jų tyrimas byloje nebuvo atliktas, skolininkams nebuvo suteikta galimybė į juos atsikirsti, tačiau kolegija nemato pagrindo tokio prašymo tenkinti, nes kreditorius pateikė papildomus, pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo pareikšto reikalavimo apimtį patikslinančius duomenis (kad skolininkai laiku nevykdė prievolės pagal 2006-08-22 Kredito linijos sutartį Nr. 314 ir 2007-09-21 Kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2007-582 (b. l. 104-105), kas pagal Kredito sutarties Nr. K-0500-2007-14 bendrosios dalies 44.11 p. buvo pagrindas nutraukti ir šią sutartį), kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau (tokia teisė jam įtvirtinta CPK 314 str.), šiuo atveju – tik susipažinus su atskirojo skundo motyvais.
Šios bylos kontekste pažymėtina, kad vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (LR vartojimo kredito įstatymo 2 d. 15 p.). Kaip spręstina iš byloje esančių duomenų, skolininkai vartojimo kredito sutartį sudarė ne asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet verslo reikmėms, todėl nagrinėjamu atveju apsiribojama tik patikrinimu sąlygų priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto (LAT 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-171/2010), nesant pagrindo atlikti sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę (CPK 320 str. 2 d.).
Atskirojo skundo argumentas, kad nutartis turi būti panaikinta ir dėl to, kad hipotekos teisėja areštavo neįkeistą daiktą, taip pat nesudaro pagrindo naikinti nutartį, nes dar iki atskirojo skundo surašymo dienos hipotekos teisėja 2011-08-05 nutartimi (b. l. 65) ištaisė rašymo apsirikimą ir panaikino 2011-08-02 nutarties dalį, kuria nutarta areštuoti skolininkams priklausantį turtą - 0,1678 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-1057-4200), esantį Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) k., Žiebenos g. 5.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.