Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio, o būtent:

jis, 2018-04-22 apie 21.05 val. (duomenys neskelbtini) automagistralėje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo O. K. priklausantį automobilį Opel Zafira vals. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,85 promilės etilo alkoholio, kas yra daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu P. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad 2018 -04-21 buvo parvykęs namo savaitgaliui pas tėvą (duomenys neskelbtini). Mama mirusi. Sekmadienį ryte, kai tėvas išvažiavo į mišką malkauti, tai yra, 2018-04-22, apie 8 val., pas jį (P. K.) užsuko draugai, jų nei vardų nei pavardžių jis pasakyti nenorėtų dėl to, kad jiems nekiltų problemų, kartu nusprendė pavartoti alkoholinių gėrimų. Jis gėrė alų, nes žinojo, kad vakare reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir dirba. Manė, kad iki vakaro tikrai neliks draudžiamų promilių. Gėrė iki pietų, 5 laipsnių stiprumo alaus, kiek pamena, keturis butelius. Iš vakaro nebuvo gėręs. Kadangi jis savo automobilį buvo pardavęs, tėvas jam buvo laikinai paskolinęs savo vardu registruotą automobilį OPEL ZEFIRA, kuriuo naudojosi jo sugyventinė, kol jis nusipirks kitą. Apie 20 val., kadangi jau jautėsi gerai, išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas, automagistrale Panevėžys-Vilnius. 78 km., jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrino alkotesteriu ir nustatė girtumą. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad automobilio OPEL ZAFIRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra O. K. (b. l. 22).

Iš 2018-04-26 pakvitavimo matyti, kad automobilis OPEL ZAFIRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rakteliai, registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis grąžinti O. K. (b. l. 31).

Dėl veikos kvalifikavimo

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismo posėdžio metu gautas G. J. prašymas atleisti kaltinamąjį P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. perduodant kaltinamąjį G. J. atsakomybėn.

Kaltinamasis P. K. neteistas (b. l. 56), tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo posėdžio metu prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika žala nepadaryta. Administracine tvarka baustas už negrubius administracinės teisės pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 51-52). Kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitas byloje duomenų nėra. Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios padarytą veiką ir kaltinamojo asmenybę, patvirtina esant visas įstatymo numatytas sąlygas kaltinamąjį P. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors P. K. yra jauno amžiaus, darbe charakterizuojamas kaip atsakingas, rūpestingas, kruopštus darbuotojas, ramaus ir draugiško būdo žmogus, keletą kartų skatintas už gerai atliktus darbus (b. l. 98). Tėvo sugyventinė G. J. apibūdino kaltinamąjį kaip kuklų, darbštų, paklusnų asmenį, kuriam nebūdingas socialinių normų ignoravimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, todėl jis itin išgyvena dėl padaryto nusikaltimo. P. K. dirba (b. l. 55), teismo posėdžio metu nurodė turintis stiprią motyvaciją būti socialiai atsakingu asmeniu, neprarasti reputacijos. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ateityje P. K. laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laiduotoja G. J. nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 107), neteista (b. l. 103), dirba Lavėnų Socialinės globos namuose, kur apibūdinama kaip pareiginga, kruopšti, vertinama už empatiją ir atsakingumą darbuotoja (b. l. 104), priklausomybės ligomis neserga (b. l. 102), gyvena su O. K. (b. l. 106), iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Pumpėnų seniūnijos rašto matyti, kad charakterizuojama kaip sąžininga, atsakinga, gerbiama kaimynų ir bendruomenės (b. l. 105). Teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad neigiamai vertina P. K. padarytą nusikalstamą veiką ir dės visas pastangas, kad jis ateity nedarytų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog G. J. yra verta teismo pasitikėjimo ir galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, P. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant G. J.. Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo, laiduotojos asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytinas laidavimo terminas – vieneri metai, neskiriant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje, apimančiame ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, numatytais pagrindais, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, P. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p.), nustatant įstatyme numatyto įmokos dydį nežymiai didesnį nei minimalus sankcijoje numatytas dydis (BK 71 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės VI skyriuje numatytais pagrindais.

P. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajai P. K. nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. K., būdamas neblaivus, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Zafira vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2018 m. sausio 16 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad pats baudžiamasis procesas P. K. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, jam šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise bei įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas. P. K. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šios teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltinamosios interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Dėl kitų klausimų

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje skirtas nebuvo.

Civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-22 skirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (b. l. 71-72) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, jam įsiteisėjus vairuotojo P. K. pažymėjimas Nr. 00091454, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniai, 307-308 straipsniai, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Vadovaujantis BK 40 str. 1 ir 2 dalimis, P. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y., 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti P. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerius metus ir šešis mėnesius, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo skyrimo dienos – 2018-04-22.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. 00091454, esantį byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti P. K., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. J., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.