- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 1-346-76/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Simėnas
- Kaltinamasis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.5.2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d(2 veikos) padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. 2009-09-04 apie 08.00 val., Šiaulių mieste - viešoje vietoje, Šatrijos gatvėje, prie (duomenys neskelbtini)namo, įžūliu ir aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, o būtent - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu ginklu peršaudamas (duomenys neskelbtini)namo aptvertame kieme buvusį mitelšnaucerių veislės šunį, priklausantį V. G., tuo padarydamas gyvūnui laikinus sveikatos sutrikimus, tokiais savo veiksmais išgąsdindamas (duomenys neskelbtini)namo gyventoją nepilnametį nukentėjusįjį V. S. bei aplinkinius, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, R. R. 2009-09-04 apie 08.39 val., viešoje vietoje - VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės, esančios adresu: V. Kudirkos g. 99 teritorijoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu elgesiu ir grasinimais, o būtent - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu ginklu, 1 kartą pavojingai nusitaikydamas į krūtinės sritį nepilnamečiui nukentėjusiajam V. S., paspausdamas gaiduką, tačiau ginklui užstrigus ir neiššovus, antrą kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu ginklu pavojingai nusitaikydamas ir šaudamas į galvos sritį nepilnamečiui nukentėjusiajam V. S., tačiau šiam užsidengus galvą rankomis, pataikydamas V. S. į kairę ranką, tuo padarydamas nepilnamečiui nukentėjusiajam V. S. odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis R. R., kaltu neprisipažino ir parodymų nedavė.
Liudytojas V. G. teismui parodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo, o nukentėjusysis V. S. yra jo netikras sūnus. Pernai rugsėjo mėnesio pradžioje R. R. ėjo pro šalį, pro jų namus, kieme lakstė jų šuo, kuris turbūt ant jo sulojo. Tuo metu sūnus V. S. ruošėsi į mokyklą. Kaltinamasis šovė į šunį, pataikė ir šuo sukaukęs nubėgo, tai išgirdęs V. S. išėjo į lauką, klausė R. R., kodėl jis taip padarė. Savo kieme tuo metu buvo ir kaimynas, kuris po šūvio atbėgo ir su sūnumi pradėjo R. R. sekti. Kai V. S. nusekė kaltinamąjį iki ligoninės, ten jis šovė į sūnų, pataikė jam į ranką, bet jis buvo su megztiniu, tai stiprių sužeidimų padaryta nebuvo. Kai R. R. nuėjo į ligoninės priimamąjį, sūnus jo nebesekė, tačiau jis buvo surastas policijos pareigūnų. Kaltinamasis pro jų namus ėjo šaligatviu. Su juo anksčiau konfliktų nėra turėjęs. Įvykio metu jo namuose nebuvo. Šuniui buvo pataikyta į krūtinę, jam buvo išimtas šovinys, padaryta negili žaizda, šuo liko gyvas. Apie įvykį žino iš savo sūnaus. Sūnus po įvykio pirmiausia skambino mamai, jis buvo sukrėstas, neprisimena, ar po įvykio buvo kreiptasi į psichologus. Sūnus V. S. rodė ranką, į kurią jam buvo šauta. Jam buvo pataikyta į kairę ranką ties alkūne. Buvo padaryta mėlynė. Kadangi buvo šauta iš orinio ginklo, tai padaryta negili žaizda. Kieme buvo nedaug kraujo nuo sužeisto šuns, kadangi kai į jį pataikė, jis bėgo prie namo durų. Šuo per 6 m. niekada nebuvo peršokęs tvoros, jis yra nepiktybinis. Šuo yra registruotas. Ant tvoros ženklas, perspėjantis apie teritorijoje esantį šunį, šis ženklas jau senokai pakabintas. Įvykio metu šis ženklas buvo pakabintas.
Liudytojas S. K. teismui parodė, kad su nukentėjusiaisiais esą kaimynai, o kaltinamojo nežino. 2009-09-04 buvo savo namų garaže, girdėjo lojantį kaimynų šunį. Po to išgirdo šūvį bei šuns kaukimą. Jis išėjo iš garažo ir pamatė einantį asmenį, kuris dabar sėdi kaltinamųjų suole. Jis jo klausė, kodėl jis šovė į šunį, o jis pasakė, jog jį „užkniso“ tas šuo. Jis artinosi prie to žmogaus, tačiau jis turėjo ginklą, ir jam artinantis norėjo jį išsitraukti, todėl jis nuo jo atsitraukė. Į lauką išėjo kaimynų sūnus, į kurio šunį buvo šauta. Jis pasakė V. S., kad neitų prie kaltinamojo, nes jis turi ginklą. Jis V. S. pasakė, kad skambintų į policiją ir pasektų šį žmogų. Jis pats negalėjo skambinti į policiją, nes su savimi neturėjo telefono. Viliui, sakė, kad sektų per atstumą. Jis pažiūrėjo šunį, kuris buvo kruvinas, tačiau lakstė. Nežino, ar kaltinamasis kur nors netoliese gyvena. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Vėliaus V. S. sakė, kad jam šis žmogus šovė į ranką, rankoje matėsi mėlynė. Daugiau apie įvykį V. S. nieko neklausinėjo, nes atvyko policijos pareigūnai. Nuo garažo iki vartų yra apie 30 metrų atstumas. Šuo negalėjo būti gatvėje, kadangi varteliai buvo uždaryti.
Nukentėjusysis V. S. teismui parodė, kad 2009-09-04 apie 8.10 val.–8.15 val. ruošėsi į mokyklą, kadangi tą dieną jam nereikėjo eiti į pirmą pamoką. Kai išgirdo šūvį, sėdėjo namie svetainėje – virtuvėje ir gėrė arbatą. Šūvio jis nematė. Tuo metu šuo buvo namų teritorijoje, kas į jį šovė nematė. Išgirdo, kaip kieme kaukė šuo. Jis išbėgo į kiemą ir pamatė prie vartų kaimyną ir R. R.. Jis paklausė, kas nutiko, o kaimynas jam sakė sekti šį asmenį ir skambinti į policiją. Jis sekė ir kai buvo prie Respublikinės ligoninės, tai pasakė pareigūnams. Pareigūnai jam sakė sustabdyti šį asmenį, o jis dar pasiteiravo, ar tikrai gali jį stabdyti. Jis prisiartino prie R. R., sakė jam sustoti, palaukti, kol atvyks policijos pareigūnai, kad viską išsiaiškinsią R. R. pradėjo „koliotis“, išsitraukė tokį trumpą ginklą ir nuspaudė gaiduką, tačiau ginklas neiššovė. Tai pamatęs žengė žingsnį atgal, R. R. kažką padarė ginklui ir šovė į jį dar kartą. Jis instinktyviai užsidengė rankomis galvą, šūvio metu jam buvo pataikyta į ranką. Matė R. R. įeinantį į ligoninės teritoriją, nuo jo namų nueinantį – kitų žmonių nebuvo. Iš atvežtų nuotraukų, atpažino asmenį, kuris šovė į šunį ir kurį matė kalbantį su kaimynu po šūvio. Po to jis nuėjo į ligoninės priimamąjį, jis ėjo iš paskos, tačiau atvyko policijos pareigūnai. Jis skambino mamai. Anksčiau R. R. nebuvo matęs. Įvykio metu jis buvo su juoda kepure trumpu snapeliu, vilkėjo paltą bei kelnes. Kai R. R. į jį šovė jis buvo nuo jo per ištiestos rankos atstumą. Pas ji namuose, buvo šauta į šunį, varteliai buvo uždaryti. Po įvykio jis buvo šoke, kreipėsi pas psichologą, ranką taip pat apžiūrėjo gydytojai. Nežino, pas kokį psichologą po įvykio lankėsi, neprisimena, kiek kartų pas jį buvo, vaistų nenaudojo. Įvykio metu jam buvo 17 metų. Kai atpažino pagal nuotraukas šį asmenį, jam buvo pasakyta jo pavardė.
Nukentėjusioji J. G. teismui parodė, kad 2009-09-04 ji buvo darbe, kai jai paskambino sūnus ir pasakė, kad kažkoks žmogus šovė į šunį, o paskui į jį. Daug su juo nepakalbėjo, kadangi išsikrovė jos telefonas. Po sūnaus skambučio jai buvo šokas, nes nesuprato tiksliai nei kas šovė, ar sūnus sužeistas. Kadangi gyvena netoli darbo, tai metusi darbus ir išbėgo namo. Grįžusi rado gulintį kruviną šunį, kraujo dėmes. Po kiek laiko nuo ligoninės pusės parėjo sūnus. Jie skambino policijai, išvežė šunį pas veterinarą. Šuniui šratas pataikė į kaulą, kurį veterinaras išėmė. Tuomet į namus parvežė šunį ir vyko su sūnumi pas ekspertus, į ligoninės priimamąjį. Rankoje buvo tik sumušimas – šovinio imti nereikėjo, nes tuo metu jis buvo apsirengęs storais rūbais. Pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį materialinei žalai atlyginti dėl sūnaus sužeidimo bei 8000 Lt civilinį ieškinį dėl patirto šoko, streso jai ir vaikui. Sūnus tuo metu buvo 17 metų amžiaus, jis nelinkęs muštis ar konfliktuoti su svetimais. Po įvykio pašlijo mokslai, o iki jo sūnus mokėsi labai gerai. Be to, jis rimtai susirgo, o tuo metu šalyje siautė ligos su dideliu mirtingumu, tai bijojo dėl sūnaus gyvybės. Rugsėjo mėnesį sūnus patyrė stresą dėl įvykio, o lapkričio 7 d. jis buvo paguldytas į ligoninę dėl viruso. Ši liga, mano, buvo psichinio streso pasekmė. Pas psichologus sūnus lankėsi po to, kai išsigydė pneumoniją, po reabilitacijos, kadangi pirmiausia gydė kūną. Sūnus lankėsi oficialiai pas psichologą vaikų klinikose. Dėl patirto streso ir ilgo gydymo jis daug prasčiau baigė 11 klasę. Namie dar yra maža 10 m. amžiaus duktė, kuri pneumonija neužsikrėtė, todėl galvoja, kad tai, jog sūnus susirgo šia liga, įtakojo įvykis. Sūnus gydėsi valdiškoje ligoninėje, o pinigus mokėjo tik psichologui. Ji asmeniškai pareiškė 2000 Lt neturtinės žalos, 228,37 Lt turtinės žalos civilinius ieškinius. Buvo padaryta turtinė žala, kadangi pirko vaistus ir kitus medikamentus, o neturtinė žala dėl išgąsčio, kai sūnus pasakė paskambinęs, kad į jį šovė, o dukra dabar išgirdusi triukšmą išsigąsta, jie jai aiškina, kad kieme saugu ir gali žaisti ir lakstyti, be to, ir šeimai buvo padaryta stresinė situacija. Sūnus įvykio dieną į mokyklą nėjo, o gal net nėjo ir kitą dieną ar buvo ne visose pamokose. Kaltinamojo ji nepažįsta. Ji taip pat tą dieną į darbą negrįžo. Sūnus gydėsi motinos ir vaiko klinikoje. Aplinkoje visi buvo šoke, nes kažkas sugalvojo pašaudyti. Šunį augina jau 6 m., jis yra 45 cm ūgio, su juo problemų neturi, net svetimi vaikai pas juos kieme vaikšto ir šuo nieko nedaro. Šuniui žaizda sugijo, veterinaras sakė, kad jam pasisekė, nes šratas atsitrenkė į kaulą ir todėl nepažeidė vidaus organų. Iki įvykio sūnus žaisdavo krepšinį, o po įvykio nebegalėjo jo žaisti, nebegalėjo eiti į treniruoklių salę.
R. R. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. be nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, grindžiama baudžiamosios bylos duomenimis:
2009-09-04 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame fiksuota įvykio vietų, esančių prie Šatrijos g. Nr. 16 pažymėto namo ir VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės, esančios adresu: V. Kudirkos g. 99, teritorijoje, apžiūra. Apžiūros metu stebima teritorijų aplinka, prie namo, adresu Šatrijos g. 16, Šiauliai, durų, stebimos pritaškytos kraujo dėmės (1 tomas, b.l. 5-10).
2009-09-09 gauta Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1261/09(04), kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajam V. S. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti 1 trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus kairį dilbį. V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b.l. 18).
2009-09-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės priėmimo skyriaus vyresnioji slaugos administratorė pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu (1 tomas, b.1. 29).
2009-09-14 apžiūros protokolu, kuriame fiksuota kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašu, apžiūra. Apžiūros metu stebima, kaip nukentėjusysis V. S. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės priėmimo skyriaus koridoriumi vejasi vyriškį, šovusį į šunį ir V. S.. Nuotraukose matyti, kad asmuo, kurį vejasi V. S., vilki odinę striukę ir odinę kepurę. (1 tomas, b.l. 31-32, 33-36).
2009-09-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame fiksuota, jog nukentėjusioji J. G. pateikė išrašą ligos istorijos dėl sužaloto šuns (1 tomas, b.l. 37, 38).
2010-02-10 R. R. individualios įmonės pranešimu Nr. S-1.1-1, kuriame nurodoma, jog 2009-09-04 d. 10.02 val. V. G. priklausančiam gyvūnui (šuniui) dėl patirtų sužalojimų buvo suteikta pagalba. Apžiūros metu nustatyta, kad gyvūnas atvežtas dėl kiaurinės žaizdos krūtinės srityje, stipriai šlubuojančia kaire priekine galūne. Šeimininko teigimu, į gyvūną buvo šauta. Apdorojant žaizdą, svetimkūnių nerasta. Vertinant patirtą gyvūno sužalojimą, gyvūnui buvo sukelti laikini sveikatos sutrikimai (1 tomas, b.l. 40).
2009-10-14 kratos protokolu, kuriame fiksuota, jog pas įtariamąjį R. R. name, Ąžuolyno g. 24, Šiauliuose, kratos metu rasta ir paimta: metalinė dėžutė, ant kurios yra užrašas „GAMO“ su pilkos spalvos švininiais šratais; viena kulka bei dvi tūtelės, pistoleto rankenos dvi plastmasinės juodos spalvos apdailos detalės ir viena metalinė dėtuvė (1 tomas, b.l. 52-53).
2009-11-27 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadose Nr. 40-25-IS1-1347 ir Nr. 40-25-IS1-1348 užfiksuota metalinės dėžutės, ant kurios yra užrašas „GAMO“ su pilkos spalvos švininiais šratais; vienos kulkos bei dviejų tūtelių, pistoleto rankenų dviejų plastmasinės juodos spalvos apdailos detalių ir vienos metalinės dėtuvės apžiūra. Išvadose nurodoma, kad tirti pateikti sviediniai yra skirti 4,5 mm kalibro pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. 4,5 mm kalibro sviediniai, skirti pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams prie šaudmenų nepriskiriami. Tirti pateikta kulka ir 2 tūtelės yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, „flobert“ sportinių šovinių sudėtinės dalys. Sportiniai „flobert“ šoviniai yra skirti pramoninės gamybos revolveriams, tokiems kaip Alfa mod. 620, mod. 640, ME38 Magnum-6R, KORA BRNO ir kt. Tirti pateikta dėtuvė ir rankenos kriaunos yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, dujinio – garsinio pistoleto Walther P88 sudėtinės dalys. Tirti pateiktos rankenų kriaunų forma leidžia teigti, kad jos yra skirtingų pistoletų rankenos pusių kriaunos ir todėl anksčiau vienos visumos nesudarė (1 tomas, b.1. 55-59).
2009-11-03 UAB „VOLLIT“ pranešimu Nr. R 09-11/03, kuriame nurodoma, jog UAB „Vollit“ ginklų ir medžioklės reikmenų parduotuvėje, esančioje Vilniaus g. 170, Šiauliai, 2008-01-10 įtariamajam R. R. buvo parduotas dujinis revolveris ME38 Compact Gum, kalibras 9 mm, šautuvo Nr. 017774 (1 tomas, b.1. 63, 64).
2009-11-13 UAB „Sidabrinė kulka“ pranešimu, kuriame nurodoma, jog UAB „Sidabrinė kulka“ parduotuvėje „Ginklai“, esančioje Dvaro g. 46, Šiauliai, 2008-09-23 įtariamajam R. R. buvo parduotas dujinis revolveris Olympic 38, kalibras - 9 mm, Nr. 001025 (1 tomas, b.l. 65, 66).
2009-10-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis V. S. atpažino R. R. kaip asmenį, kuris 2009-09-04 VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės teritorijoje šovė į jį ir jam sužalojo kairės rankos dilbį (1 tomas, b.l. 71-72, 73).
2010-05-05 poėmio protokolu, kuriame fiksuota, kaip iš įtariamojo R. R. poėmio metu paimti: viena juodos spalvos odinė striukė ir viena juodos spalvos odinė kepurė (2 tomas, b.l. 35).
2010-05-05 apžiūros protokolu, kuriame fiksuota odinės striukės ir odinės kepurės apžiūra (2 tomas b.l. 44-48).
2010-05-18 apžiūros protokolu, kuriame fiksuota kompaktinės plokštelės su garso įrašu, apžiūra. Apžiūros metu fiksuotas visas pokalbis, kurio metu nukentėjusysis V. S. iš karto po įvykio skambina policijos pareigūnams, praneša apie peršautą šunį ir apie tai, kad jis vejasi asmenį, kuris peršovė šunį, nurodo vietą, kuria kryptimi vejasi, policijos pareigūnui apibūdina asmens, kurį vejasi išorės požymius: „senis...pražilęs...juodai apsirengęs...vilki juodą odinę striukę... užsidėjęs juodą, odinę kepurę...“ (2 tomas, b.l. 54-56).
2010-05-05 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame fiksuota, kaip nukentėjusysis V. S., iš jam parodytų trijų asmenų atpažino asmenį, sėdintį kairėje ir laikantį Nr. 1 – R. R., kaip asmenį, kuris, kaip jis įtaria, šovė į jo šunį, po to ginčijosi su jo kaimynu ir kai jis tą asmenį atsekė į Šiaulių apskrities ligoninės teritoriją, tas pats asmuo į jį šovė du kartus. Šį asmenį jis atpažįsta pagal žilus plaukus, nes būtent tokie plaukai matėsi išlindę iš po kepurės, pagal veido bruožus, akis. Dėl atpažinimo, kad tai tikrai tas pats asmuo, jis yra visiškai įsitikinęs ir tuo neabejoja (2 tomas, b.l. 89-92).
2010-05-19 nukentėjusiojo V. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole fiksuota, kaip nukentėjusysis detaliai paaiškina savo parodymus, susiedamas juos su aplinkybėmis vietoje (2 tomas, b.l.59-65).
2010 m. gruodžio 13 - gruodžio 27 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-92, kuriuo nustatyta, kad R. R. yra psichiškai sveikas (4 tomas, b.l. 16-18).
Motyvuojamoji dalis
Esant šiems įrodymams, teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. R. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo (dvi veikos) yra įrodyta visiškai. Kaltinamojo atsisakymas duoti parodymus ir nuolatinis kaltės neigimas vertintini kaip jo gynybinė pozicija, kuri iš esmės prieštarauja surinktiems įrodymams. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodant parodymus teisme, iš liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų galima sudėlioti abiejų įvykių grandinę. Taip pat R. R. kaltė įrodoma byloje esančiais teismo išvardintais rašytiniais įrodymais, ir vaizdo įrašais, kur iš eisenos galima teigti, kad juose įvykio dieną buvo užfiksuotas R. R..
R. R. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, nes jis viešoje vietoje šaudamas iš nenustatyto ginklo sužalojo šunį tokiais savo veiksmais išgąsdindamas namo gyventoją nepilnametį nukentėjusįjį V. S. bei aplinkinius, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, viešoje vietoje – VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės teritorijoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu elgesiu ir grasinimais, o būtent - nenustatytu ginklu vieną kartą pavojingai nusitaikydamas į krūtinės sritį nepilnamečiui V. S., nenustatytu ginklu pavojingai nusitaikydamas ir šaudamas į galvos sritį nepilnamečiui V. S. pataikė į kairę ranką, tuo padarydamas nepilnamečiui nukentėjusiajam odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas buvo realus. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltininkas suvokė, kad savo veiksmais viešojoje vietoje sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 37,47 litų civilinis ieškinys už V. S. suteiktas medicinines paslaugas yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas (I t., b.l. 23).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. baudžiamojoje byloje pareiškė 228,37 Lt ieškinį turtinei žalai. Ieškinio dydį sudaro iki šiol neatlyginta žala už vaistus. Turtinė žala pagrįsta ją patvirtinančiais dokumentais – kvitais, sąskaitos išrašais (I t., b.l. 84-90), todėl ieškinys šioje dalyje pilnai tenkintinas ir turtinė žala priteistina iš kaltinamojo.
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. S. ir J. G. baudžiamojoje byloje pareiškė 10000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, o būtent – prašo priteisti J. G. 2000 Lt neturtinės žalos ir V. S. 8000 Lt neturtinės žalos.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus .
Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiems padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sau ir sūnui grindė tuo, kad įvykio metu jos sūnui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, po padaryto sužalojimo sūnui reikėjo psichologo pagalbos, prasidėjo nemiga, krito pažangumo rodikliai mokykloje. Ji pati patyrė didelį šoką dėl paties įvykio ir padaryto kūno sužalojimo, esanti iki šiol sukrėsta. Įvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė jos dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė ją. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, žalos padarymo aplinkybes, protinga nukentėjusiosios, nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus, nukentėjusiajai iki 1000 Lt, o nukentėjusiajam V. S. iki 4000 litų.
Teismas skirdamas bausmę R. R. atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 55 straipsniuose nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: į padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad R. R. neteistas (1 tomas b.l. 115, 3 tomas b.l. 155-162), baustas administracine tvarka (1 tomas, b.1. 118-119), VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (1 tomas b. 1. 121), VšĮ Šiaulių psichikos sveikatos centre pacientų registre neįrašytas (1 tomas b.1.123), 2010-03-04 specialisto išvadoje Nr. 96TPK-87 nurodyta, kad R. R. konsultacijų metu į daugelį klausimų atsakinėja ne pagal prasmę, konsultacija neproduktyvi. Psichinės būklės pilnavertiškumui įvertinti, tikslinga kompleksinė ambulatorinė teismo psichologinė – psichiatrinė ekspertizė (1 tomas b.l.181). 2010-06-10 Nr. 86 TPK-104/2010 teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte nurodoma, jog R. R. reikalinga atlikti stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę (2 tomas b.l.191-192). 2010 m. gruodžio 13 -27 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-92 nurodoma: 1) Objektyvių duomenų, kad R. R. praeityje būtų sirgęs ar šiuo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. 2) R. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 3) Objektyvių duomenų, kad R. R. po inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būtų sutrikusi psichika, nėra. R. R. yra psichiškai sveikas ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 4) R. R., atsižvelgiant į jo individualius psichologinius ypatumus, sugeba suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. R. R. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jo elgesiui inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu. R. R. inkriminuojamų veikų metu nebuvo fiziologinio afekto ar kitoje emocinėje būklėje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai (4 tomas b.l. 16-18), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados viršininko charakterizuojamas kaip asmuo, dėl kurio elgesio nusiskundimų negauta, į profilaktinę įskaitą neįrašytas (1 tomas b.1.117). Atsižvelgiant į viską, kas išdėstyta, R. R. už abi nusikalstamas veikas skirtinos laisvės apribojimo bausmės. Remiantis LR BK 63 straipsnio nuostatomis bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas ir stacionarinės psichiatrijos ekspertizės laikas. Skirtini įpareigojimai.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 111-112) iki nuosprendis įsiteisės paliktina galioti.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti vienas konteineris su kraujo pėdsaku, dvi tūtelės, pilkos spalvos švininiais šratai; viena kulka nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini: metalinė dėžutė, su užrašu „GAMO“ , dvi plastmasinės juodos spalvos pistoleto rankenos (apdailos detalės), viena metalinė dėtuvė , Striukė ,kepurė grąžinti neribotai savininko i R. R. nuosavybe (2 tomas b.l.153, 154). 2 kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (dėl įvykio, kurio metu sužalotas šuo) ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems (1) metams. Vadovaujantis LR BK 48 str. 5 d 3 p , 6 d. uždrausti įgyti ginklus, įpareigoti kaltinamąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 valandos.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (dėl įvykio, kurio metu sužalotas V. S.) ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems (1) metams ir (6) šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 48 str. 5 d 3 p , 6 d. uždrausti įgyti ginklus, įpareigoti kaltinamąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; taip pat per 6 mėnesius, atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinį nuostolį – 228,37 lito
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę nustatyti laisvės apribojimą dviems (2) metams,. Vadovaujantis LR BK 48 str. 5 d 3 p , 6 d. uždrausti įgyti ginklus, įpareigoti kaltinamąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; taip pat atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinį nuostolį – 228,37 Lt. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-10-14. iki 2009-10-15 dienos, Teismo psichiatrinėje ekspertizėje prabūtą laiką nuo 2010-12-13 iki 2010-12-27dienos, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. dėl neturtinės žalos civilini ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. R. 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės J. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti dalinai ir priteisti iš R. R. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti. J. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti pilnai ir priteisti iš R. R. 228,37 Lt (du šimtus dvidešimt aštuonis litus trisdešimt septynis centus) turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti pilnai ir priteisti iš R. R. teritorinei ligonių kasai atlyginti 37,47 Lt.
Konteinerį su kraujo pėdsaku, dvi tūtelės, pilkos spalvos švininiu s šratus; viena kulka nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Metalinę dėžutę, su užrašu „GAMO“ , dvi plastmasinės juodos spalvos pistoleto rankenas (apdailos detalės), viena metalinę dėtuvę , striukė ,kepurę grąžinti neribotai savininko R. R. nuosavybei. (2 tomas b.l.153, 154). 2 kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki įsiteisės palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.