Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, T. Š., K. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš mirties ir santuokos liudijimų (b. l. 5, 7) matyti, kad E. Š. mirė 2000 m. rugsėjo 1 d., būdama santuokoje su I. Š.. Iš Gyventojų registro pažymų (b. l. 6, 45) matyti, kad nuo 1992 metų abu sutuoktiniai savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), E. Š. gyvenamoji vieta čia buvo deklaruota iki mirties, I. Š. – iki šiol. Iš nekilnojamojo turto registro centinio banko išrašų (b. l. 11-13, 14-15, 16, 46) matyti, kad gyvendami santuokoje I. Š. ir E. Š. įsigijo namų valdos žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), dalį negyvenamųjų patalpų ir garažų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro informacijos (b. l. 17) matyti, kad į mirusios E. Š. palikimą pavedėjimo bylų nėra užvesta, iš Testamentų registro išrašo (b. l. 18) matyti, kad palikėjos E. Š. testamentų, jos palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.

Teisme liudytojas Z. M. parodė, kad pareiškėją asmeniškai pažįsta nuo 1985 metų, kartu dirbo buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, vėliau privatizavo dalį tų pačių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kartu vystė verslą, artimai bendravo šeimomis. Mirus E. Š., I. Š. liko gyventi šeimos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, negyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) vykdė įmonių – uždarosios akcinės bendrovės ir individualios – veiklą. Vaikai į tėvų bendrai užgyventą turtą pretenzijų nereiškė.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.87 straipsnis). Iš įrašų nekilnojamojo turto registro išrašuose (11-16, 46) matyti, kad I. Š. ir E. Š. santuokos metu įgyto turto teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą mirus vienam iš sutuoktinių nėra. Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad po E. Š. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai, nei ją pragyvenęs sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė.

Pareiškėjas I. Š. – mirusios E. Š. sutuoktinis, kuris, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikėjos E. Š. palikimą, nėra.

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. E. Š. palikimo atsiradimo metu (2000 m. rugsėjo 1 d.) galiojusio 1964 m. Lietuvos civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo numatyta, kad palikimą galima priimti jį pradėjus faktiškai valdyti po palikėjo mirties. Analogiška teisės aktų nuostata yra perkelta ir į šiuo metu galiojančio 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos nuostatas. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas I. Š. po savo sutuoktinės E. Š. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – gyvendamas name, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, šį būstą prižiūrėdamas, savo nuožiūra tvarkydamas kitą nekilojamąjį turtą – negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), mokėdamas mokesčius, t. y. su paveldėtu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Palikėją E. Š. pergyvenusio sutuoktinio veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, įstatyminiai įpėdiniai – vaikai – dėl motinos turto paveldėjimo nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po E. Š. mirties jos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis I. Š..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 11 Eur (b. l. 1), priteistinos iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš I. Š. valstybei 11 Eur (vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.