- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- 1-93-876/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08465-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- L. Š.
- Nukentėjusysis
- S. O.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:
1) 2004 m. liepos 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2006-09-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;
2) 2009 m. rugpjūčio 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose; paleistas 2010 m. rugsėjo 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsniu, lygtinai, neatlikus 9 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės;
3) 2013 m. birželio 18 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
4) 2015 m. rugsėjo 7 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirta 9 mėnesių viešųjų darbų;
5) 2016 m. gruodžio 20 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė; taikytas BK 75 str. ir paskirto bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos kleidimo ir gydytis nuo priklausomybės ligų (alkoholizmo); vadovaujantis BK 72² str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; teistumas neišnykęs.
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. Š. 2016 m. gruodžio 25 d. apie 20 val. savo gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be svarbios dingsties, tyčia sudavė sugyventinei S. O. mažiausiai 7 smūgius kumščiu į veidą, tuo nukentėjusiajai S. O. sukeldamas fizinį skausmą.
Be to, L. Š. 2017 m. vasario 21 d. apie 2 val. savo gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be svarbios dingsties, tyčia ištempė iš lovos už plaukų sugyventinę S. O. bei tyčia sudavė jai mažiausiai 8 smūgius kumščiu ir koja į galvą, šonus ir nugarą, tuo nukentėjusiajai S. O. padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame antakyje, dešiniame smilkinyje, poodines kraujosruvas juosmenyje – sėdmenyse, paviršinį odos nubrozdinimą nugaroje, dešinio smilkinkaulio ir antakio, tuo savo šeimos nariui – sugyventinei S. O. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. vasario 21 d. apie 3 val. ir apie 6.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nenorėdamas, kad sugyventinė S. O. į namus įsileistų pagal iškvietimą dėl smurto atvykusius policijos pareigūnus, žodžiu grasino S. O. užmušti, tai yra ir toliau ją mušti, kol nužudys, kas yra pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, L. Š. 2017 m. kovo 2 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodžiu grasino S. O. nužudyti, tai yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir radęs ją gyvenančią su kitu vyru, grasino ją „pakasti“, „padėti į pavėsį“, kas yra pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo išgėręs, susiginčijo, susimušė. Jis sudavė kelis smūgius, bet kiek tiksliai sudavė, negali pasakyti, nes buvo išgėręs. Labai gailisi. Sutinku su viskuo, prisipažįsta kaltu. Neatsimena, kodėl policijos pareigūnų neįleido, buvo išgėręs. Yra priimtas nuosprendis dėl smurtavimo prieš tą pačią sugyventinę 2016 m. gruodžio 20. Po penkių dienų vėl mušė. Nesuvokė, ką darė, taip jau įvyko.
Neatsimenu tikrai, ar paėmė telefonus iš vaikų 2017 m. vasario 1 d. Gal ir paėmė kažkuriuos telefonus nuo stalo, bet tikrai neatsimena, negali paaiškinti, ar jis juos kažkur padėjo. Pripažįsta kaltę. Viskas taip, kaip kaltinamajame akte nurodyta, neprieštarauja jokioms aplinkybėms. Atsiprašo nukentėjusiosios, labai gailisi, kad taip pasielgė. 2017 m. kovo 2 d. grasino, nes buvo pavydus ir susinervinęs, nes prarado mylimą moterį ir mylimus savo vaikus. Su nukentėjusiąja labai norėtų bendrus vaikus auginti, jiems padėti, nori savo vaikams padėti, nes vienas vaikas yra neįgalus.
Nukentėjusioji S. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gruodžio 25 d. per Kalėdas parėjo išgėręs, pradėjo trankytis. Paskui 2017 m. vasario 21 d. grįžo irgi kažkur prisigėręs ir apie 9 val. pradėjo kvailioti. Jis dar turėjo alaus ir vyno, vienas gėrė. Kartu alkoholį su vaistais gėrė. Visos nurodytos aplinkybės ir jos duoti parodymai yra teisingi. Nereiškia civilinio ieškinio, nes iš kur jis mokės. Norėtų, kad kurį laiką nesiartintų prie jos. Grasinimų buvo ne vienas. Šiaip vaikai nenori, kad kartu gyventų. Mano, kad kažkokį tarpą reikėtų padaryti. Kaltinamajame akte viskas nurodyta teisingai.
Kadangi po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo L. Š. prisipažinimo ir nukentėjusiosios duotų parodymų, jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga:
Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. vasario 21 d. 03.09 val. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino asmuo 13 metų berniukas prisistatęs O. ir pranešė, kad neblaivus patėvis L. Š. muša jo mamą. (t. 1, b.l. 11). Tarnybinis pranešimas, kuriuo tyrėjas pranešė, kad nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad buvo sumušta S. O.. (t. 1, b.l. 4). Medicininis dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, kad 2017 m. vasario 21 d. S. O. nustatytas galvos ir nugaros sumušimas (t. 1, b.l. 13). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G64/2017(10), kurioje nurodoma, kad S. O. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame antakyje, dešiniame smilkinyje, poodinės kraujosruvos juosmenyje – sėdmenyse, paviršinis odos nubrozdinimas nugaroje, dešinio smilkinio ir antakio, skruosto sumušimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan., mažiausiai aštuoniais smūgiais ar trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti 1-2 paros iki tyrimo pradžios. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl toki pobūdžio sužalojimų sveikatai sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t. 1, b.l. 16);Asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti S. O. sužalojimai (t. 1, b.l. 26-28);Nukentėjusiosios S. O. apklausos protokolu, kuriame nukentėjusioji nurodė, kad 2017 m. vasario 20 d. L. Š. grįžo neblaivus, po to dar girtavo namuose vienas. Būdamas neblaivus puolė ją, nes nerado cigarečių. Tuo metu, kai ji su vaikais gulėjo, griebė ją už plaukų, ištempė iš lovos, pradėjo boksuoti į galvą kumščiu. Nuo 2 val. pradėjo stipriau ją mušti. Visi smūgiai buvo į galvą, visa galva buvo ištinusi, nugara skaudėjo. Mušė kumščiu, tris – keturis kartus spyrė koja. Ji pradėjo vaikus šaukti, atbėgo S., kuri prašė nemušti mamos. Tada L. Š. užkabino vaiko kambarį, kad vaikas neišeitų. Vėliau kaltinamasis išėjo parūkyti, tuo metu ji nubėgo pas vaikus pasislėpti, kad nemuštų. S. pasakė, kad iškvietė policiją. Policijai atvykus, jos neįsileido. Kaltinamasis liepė tylėti ir nejudėti, grasino, kad užmuš, jei įsileis policiją. Policija pradėjo skambinti į vaiko telefoną, tada L. paėmė tą telefoną. Galvojo, kad policija išvažiavo, tačiau 7 val. ryto pabudus vaikui, išgirdo, kad lauke visą naktį stovėjo policija. Tada L. bėgo pasislėpti. L. grasino, kad gali pabaigti, ką padėjo, sakė, kad užmuš iki galo, sudraskė drabužius. Grasinimai buvo realūs, grasino ir po mėšlu pakasti, Šešupėje nuskandinti. Apie 7 val. Š. išsivežė policija. 2017 m. kovo 2 d. atvažiavo pasiimti drabužius. Daiktus pasiėmė, rinkosi drabužius. Išvažiuodamas pasakė, kad po 2-3 metų grįš, ir jeigu susiras ką, kol jis sėdės kalėjime, pakas abu.
2016 m. gruodžio 25 d. L. Š. grįžo girtas, sudavė jai kumštimi į veidą. Po to pradėjo mušti be sustojimo. 2016 m. gruodžio 26 d. atvykusi socialinė darbuotoja matė mėlynę ant jos veido. (t. 1, b.l. 34-36).
L. S. O. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad bemiegodamas girdėjo mamą šaukiant. Nematė, kaip mama buvo mušama. Girdėjo, kaip kažkas bumbtelėjo ant žemės, o paskui tik išgirdo šauksmus. Gal kokią valandą namuose buvo triukšmas. Tas triukšmas jį prižadino. Iškvietus policiją viskas namuose nutilo. Telefoną, kuriuo skambino pagalbos, turėjo pasiėmęs dieną ir po pagalve pasidėjęs. Anksčiau buvo, kad L. mamą muša būdamas išgėręs, todėl galvojo, kad ir tą vakarą jis gali mamą mušti. Policijos pareigūnai atvažiavo po pusvalandžio. L. išjungė visus telefonus ir paslėpė. L. užbėgo slėptis ant aukšto, kad jo nesurastų. Pareigūnai L. išsivežė ryta. Matė, kad po konflikto buvo mamos akis sumušta. Kad mamos galva ir nugara sumušta ji pati jam sakė. (t. 1, b.l. 41-42).
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. Š. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sužalojo sugyventinę S. O., sukeldamas jai fizinį skausmą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2014).
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. Š. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. bei nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai. Akivaizdu, kad kaltinamojo ne kartą naudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją, leido jai pagrįstai manyti, kad jo grasinimai yra realūs.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai. Nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo. Kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, – pilnametis, baustas, ne kartą teistas už smurtą artimoje aplinkoje, teistumas neišnykęs, nusikaltimus įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nedirba, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas. Nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė už tokius pačius nusikaltimus, tai yra smurtavimą prieš nukentėjusiąją. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimai daromi ypač žiauriai, sistemingai, nežiūrint į savo veiksmų pasekmes, į tai, kad nusikaltimai daromi nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad anksčiau paskirta laisvės atėmimo bausmė nesustabdė kaltinamojo nuo kitų nusikalstamų veikų, ir praėjus penkioms dienoms po nuosprendžio prėmimo, jis vėl smurtavo prieš nukentėjusiąją. Todėl siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į nurodytą, manytina, kad skirtinas sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės tarpusavyje bendrintinos pagal BK 63 str. 4 , 5 d. apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, taip pat į atliktos bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Kadangi šios nusikalstamos veikos buvo įvykdytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jos bendrintinos pagal BK 64 str. reikalavimus su ankstesniu nuosprendžiu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat kaltinamasis buvo 2 paras nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d.) sulaikytas, tad neatliktos bausmės dalis liko 11 mėnesių 28 d., kurios dali bus pridėta prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Kadangi byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismui pateikta 2017 m. gegužės 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6293, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. Š. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 256, 73 Eur advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis nedirba, turto neturi, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.
Kardomoji priemonė – suėmimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2016 m. gruodžio 25 d. įvykio) ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. vasario 21 d. įvykio) ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (dėl 2017 m. vasario 21 d. įvykio) ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (dėl 2017 m. kovo 2 d. įvykio) ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. paskirtas bausmes pagal BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. (dėl 2017 m. vasario 21 d. įvykio) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti 2 dienas sulaikyme (nuo 2017 m, vasario 21 iki 2017 m. vasario 23 d. ) ir suėmime (nuo 2017 m. kovo 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo) išbūtą laiką.
Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės pridėti 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį bei paskirti 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo galutinę subendrintą bausmę.
Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti dėl šiame nuosprendyje padarytų nusikalstamų veikų kaltinamojo išbūtas 2 dienas sulaikyme (nuo 2017 m, vasario 21 iki 2017 m. vasario 23 d. ) ir suėmime (nuo 2017 m. kovo 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo).
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš L. Š. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.