Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji D. R. paaiškino, kad tai įvyko 2012 m. liepos 9-10 d. naktį. Kaimynai leido muziką garsiai, dainavo. Jie nekreipė dėmesio paprasčiausiai į tuos visus triukšmus. Bet kada žmonės po vidurnakčio pradėjo garsiai dviejų mašinų akseleratorių pedalus spausti, na gazą, signalinį garsą leisti, jie išsigando, kad tikrai įvažiuos pas juos į kiemą. Mažiuką pakėlė ir ji išėjo į lauką, paprašyti kaimynų, kad jie baigtų gąsdinti, bauginti vaikus, nes vaikai bijojo. Išėjus jai, ji tyliai jų paprašė jie negirdėjo. Tada ji suriko garsiai, gerai vardo nenugirdo, ar tai D., ar tai V., tai sako baikit triukšmauti, vaikai bijo ir išjunkit tas visas mašinas. Į tai nebuvo atsižvelgta, tada išsikvietė pagalbą telefonu. Pareigūnams atvykus, ji pagalvojo, kad pareigūnai duos įspėjimą, žmogus baigs ir jie galės ramiai ilsėtis – jų šeima. Deja, to neįvyko. Išvykus pareigūnams ne tiek kompanijos vyrukai, kiek ponia D. N. labai įsižeidė. Pradėjo siautėti, pradėjo bauginti, pradėjo daužyti, rėkti už lango, kad ji jos vaikų akyse papjaus, kad padegs. Visaip „padla, žiurke tu ten“, ji konkrečiai net nenori prisiminti, kokie ten buvo žodžiai. Lakstė aplinkui, reikalavo, kad ji išeitų. Ji tik vaikams liepė eiti toliau nuo langų. Tai buvo košmaras, ji buvo pakraupusi, kad taip moteris siautėti pradėjo. Ji bėgiojo aplinkui, išbėgo į gatvę. Pas juos yra mediniai vartai ir šlagbaumas uždėtas, rėkė: „Išeik, išeik.“ Tiesiogine ta žodžio prasme reikalavo, kad išeitų (nukentėjusioji). Tai buvo didžiulis psichologinis spaudimas ir ji stengėsi to neprisiminti. Kai pareigūnai atvyko antrą kartą, padarius visa tai, ji spruko į mašiną, atsisėdo. Ji sugrįžo atgal. Tada pareigūnai liepė pabėgti, ji pabėgo, nes ji jai tikrai ką nors padarys, nes ji net pareigūnams priešinosi, spyrė. Žodžiu, negerbė net policininko. Ne tik savęs negerbia, bet ir kitų aplinkinių. Ji nenori prisiminti to ir nelinki niekam, net ir poniai D. to patirti, ką ji patyrė. Ir, kad mažiukai vaikiukai verktų ir bijotų dėl mamos, nes baugino ir dar klausė: „Tavo vaikai, dabar jie bijo, bijo?“ Ji ne tik jai grasino, bet ir jos vaikams. Jie net apsaugos priemones įsivedė – kameras, nes ponia Daiva neigia, kad taip nesakiusi, nedariusi. Jie įsivedė kameras po savaitės ir pradėjo stebėti namus, nes nežino, ką žmogus gali padaryti, kuris net neatsiprašo, neigia, meluoja. Buvo laikas 00:40 val. po vidurnakčio. Kaimynai girdėjo priešais, nes tai buvo karšta vasara, buvo langas atidarytas. Lauke labai karšta, jie langus visi atsidarę ir kaimynė buvo atsidariusi, be po to ji pridarė ir vėl atsidarė. Gal kiti ir girdėjo, bet jos žiniomis ir kaimynai tarpusavyje kalba, papasakojo, kad ponia N. greta namo paprašė, prisidengdama savo mažamečiu vaiku, kad neliudytų, kad neitų. Taip buvo kalbama tarp kaimynų. Atsirado tik vienas kaimynas, kuris nepabūgo ir sakė, kad nebijo. Kiti gal pabijojo kompanijos, kad nebūtų keršto ar dar ko nors. Ten du stulpai yra išdaužyti ir išjudinti, o trečias išjudintas. Iš viso keturi stulpai. Jie nutarė, kad jie patys juos išardys, nusipirks naujas plytas, cementą, visą darbą iš naujo darys. Tiesiogine to žodžio prasme ji daužė tvorą. Ten tamsu buvo, prieblanda, ji negali pasakyti su kuo daužė tvorą, bet su kažkuo stipriu, ar tai su metaliniu, ar su akmeniu, ar su kuo ji daužė tą tvorą ir tuos stulpus. Daužė gal dėl įtūžio, gal agresija, ką ji žino, gal, kad pareigūnus iškvietė, kad apsiramintų. Tvorą įvertino 2000 Lt, nes darbo eiga, cementas, viskas, fundamentą reikia daryti per naują, sustiprinimus, viską. Dėl grasinimo ją nužudyti ji pasakė: „Aš tavo vaikų akyse tave papjausiu.“ Kada žmogus bėgioja, daužo, reikalauja, kad išeitų, tai tikrai ji bijojo ir net pagrindo nedavė jai to daryti, net nekalbėjo. Tylėjo, bet ji vis tiek siautėjo. Jos vaikai yra 5, 7, 12, 15, 14 metų. Jie viską stebėjo ir matė per langą. Visa tai girdėjo vaikai. Iki šito įvykio su D. net nebendravo, nebuvo pažįstami, jie kaimynai. Jų namas jau šimtas metų prie pat tvoros, senos statybos, o jie už tvoros iš karto tokiame baltame name gyvena. Tos mašinos gavosi taip, kad buvo pastatytos į vaikų pusę, būtent į langus. Anksčiau jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Čia pirmą kartą, ji būtų žinojusi, ji geriau būtų net nėjusi, neprašiusi, kad žmonės apsiramintų. Kieme buvo kažkur apie 5 žmonės, nes ten prieblanda buvo. 5 vyrai kažkokie ir viena moteris. Užtat ji ir išėjo paprašyti, nes galvojo, kad vyras neitų, nes žino, kai vyras išeina būna daugiau konfliktų. Tada ji išėjo, kaip moteris paprašyti ir galvojo, kad moteris, tai tikrai bus atsižvelgta ir žmonės apsiramins. Vaikai įrašė šitą triukšmą, šituos šauksmus. Kadangi vaikai išsigando ir, kad būtų tikrai įrašyta kas yra sakoma. Ji girdėjo, kai kaltinamoji vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, kai pareigūnai buvo atvykę. Atvykus pareigūnams, tai N. pasakė, kad čia jos nuosavas kiemas ir tipo vos ne, ką ji nori, tą daro. Bet pareigūnai pasakė, kad vis dėlto čia žmonės gyvena ir reikia netriukšmauti. Bet pasielgusi šitaip negražiai su jais (kaimynais), prigrasinusi visko, po to ji atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Atvykus pareigūnams jos jau nebebuvo, bet sakė ji po to vėl sugrįžo. Pareigūnai ją pagavo už vairo pagėrusią. Tikrai ji nevažiavo į savo kiemą, ji atsistojo gatvėje. Ji matė, kad ji spyrė pareigūnams. Kai ji ėjo, tai matė kai pareigūnui ji ten priešinasi ir draugai buvo ir kažkaip su koja. Civilinio ieškinio dėl tvoros atsisakė. Ji reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos 30 000 Lt. Kadangi yra ne vienas asmuo, jų šeimoje yra 10 asmenų, visi tai girdėjo, nors jie nedalyvavo toje vietoje, bet visi buvo įkalinti savo namuose. Mažamečiai girdėjo kaip mamai buvo grasinama. Buvo klausiama jų mamos, ar dabar tavo vaikai nebijo, nors prieš tai buvo ponios D. N. paprašyta, kad nebaugintų vaikų. Dar daugiau tada pasireiškė ta jos agresija. Neturtinės žalos prašo dėl to, kad grasino, jog sunaikins turtą, už visa tai, už susinervinimus, už baimes, įkalinimą, reikalavimą. Ji sakė: „Aš tavo chatą padegsiu, jeigu tu neatsiimsi skundo per dvi savaites. Tavo vaikų akyse tave papjausiu.“ Reikalavimas: išeik, išeik ir tas toks bėgiojimas, balsas. Jų senas namas yra, ir langai padaryti visai kitaip, tai tiesiog matai per visus langus, kaip žmogus siautėja. Ir tas toks riksmas, toks žvėriškas, ji nežino, kad taip normalus žmogus gali žviegti, rėkti, reikalauti. Ji jai pasirodė, kad žmogus galėjo kažko užvalgyti žoleles, kokias tabletes. Su kaltinamąja buvo kiti asmenys. Tie vyrai nieko nedarė, netgi vienas iš jų sakė: „Ką tu darai, ką tu darai?“ bandė ją stabdyti. Nes, kai ji daužė, buvo toks garsas duff duff. Tai ji tą žmogelį pastūmė ir vis tiek daužė. Po to dar sako: „Baik, įrašinėja.“ o ji sako: „Tegul, o liudininkų turi, turi liudininkų?“ Tokie žodžiai nuskambėjo. Ir ji tikrai išsigando, kad moteris pasikausčiusi toje srityje, nes ji viską žino, kad reikia liudininkų, kad, pavyzdžiui, įrašai netiesioginis įrodymas. Ji paiškino, kad iki šios dienos neranda ramybės, koks garsas ar kas, perka sau raminančius vaistus. Viskas tęsėsi daugiau nei 5 ar 10 minučių. Pirmą kartą policija atvyko, kai ji iškvietė dėl triukšmo mašinų, tai buvo 00:40 val. Kiek pareigūnai užtruko, įspėjimą davė, į laikrodį nežiūrėjo per daug. Bet išvykus pareigūnams, gal po minutės, tas viskas prasidėjo. Pasireiškė žmogaus agresija. tie visi daužymai, grasinimai, klausimai. Ji antrą kartą kvietė policiją. Tai buvo po kažkiek tai minučių, neužilgo. Pirmas iškvietimas buvo dėl triukšmo, mašinų, ne dėl pačios kaltinamosios elgesio.O visi likusieji buvo dėl to, kad prasidėjo visokia agresija, visi bauginimai, reikalavimai. Ji suprato, kad yra noras susidoroti. Jos nebuvo pažįstamos. Jie nedraugavo. Ji kreipėsi kaip į moterišką atstovę. Būtent sakė: „Išeik, „padla“. Tavo vaikai dabar nebijo?“ Ji labai gerai girdėjo, nes tai buvo daroma už jos lango. Ji sakė, kad: „Aš padegsiu tavo chatą, jei neatsiimsi skundo per dvi savaites“. Ji kvietėsi pagalbą telefonu. Na žmogus suprato, kad rašytų skundą, nes pareigūnai buvo ir davė įspėjimą už triukšmą, už bauginimus, kad vaikai išsigando. Ji tai pasakė išvykus pareigūnams. Šešėlis tai matėsi už lango, kad stovi. Iš šešėlio ji suprato, kad tai N., nes moteriškas balsas. Šešėlis buvo mažas ir galva labai baltai švietė stipriai, balti plaukai.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis T. M. paaiškino, kad buvo kažkur senokai, prieš metus maždaug. Labai smulkiai papasakoti nesugebės, bet šitą įvykį gerai atsimena, kadangi neeilinį kartą atvažiuoja, kai siautėja panelė, jauna moteriškė. Daugiausiai pripratę vyrus matyti tokioje pozicijoje. Buvo porą kartų šitame įvykyje. Pirmą kartą dėl triukšmo. Atsimena, kad atvažiavo, buvo vasara, karšta. Lauke bėgiojo pora jaunuolių, mergaitė, moteriškė. Jie priėjo, įspėjo, kad per garsiai, kaimynams trukdo ir prasidėjo tie žodžiai iš N., kad: „Kokią čia teisę jūs turite būti?“ Keiksmažodžiai iš karto pasipylė, bet atbėgo kažkokie vaikinai, paėmė, pakėlė ją ir išnešė namo. Na nenorėjo konflikto daryti, bet aišku matėsi, kad žmogus įkaito, jie pasakė, kad į narkologinį nuveš. Iš tikrųjų vienintelė jų tokia klaida buvo, kad nenuvežė, kadangi apsvaigusi, jo manymu, ji buvo. Nuo alkoholio žmonės taip nesielgia, nes poveikio ten buvo daugiau, kažkaip taip ir užmiršo ir baigėsi tokia situacija. Na ir išėjo namo, pažadėjo, vienas iš jų, neatsimena dabar kas, kad neišleis ir eis miegoti. Na jie ir išvažiavo. Nes įvykis buvo ir praėjo. Po kažkiek laiko gavo ir antrą iškvietimą. Atvyko, kieme jau nieko nebuvo. Prieš tai stovėjo automobilis BMW. Pašnekėjo su kaimynais. Namas ten labai greta, šalia. Ji matė puikiai kam šnekėjo, o nukentėjusiajai ten nematyti kas šneka, įspėjimus kas duoda neįmanoma, kadangi namas iš karto prie tvoros. Apšviesta jų teritorija ir puikiausiai priešais net kaimynus galima pastebėti. Priešais kaimynai pro langą irgi žiūrėjo, kai jie atvažiavo. Toliau atsistojo, kad nematytų. Liudytojų buvo atėję, buvo galima jų surinkti. Faktas dėl triukšmo ir pasipriešinimo irgi, jam atrodo, yra įrodytas. Jie atvažiavo, BMW nebuvo, kaimynai keikėsi, kad visi ten drebėjo iš baimės. Žmonėms pirmas kartas, jie daugiau pripratę matyti tokias nesąmones. Žmonės labai bijojo, vos neverkė. Bendraudami su jais išgirdo variklio garsą. Na naktį toje gatvelėje, kur nedaug automobilių važinėja, girdėjosi ir jie suprato, kad čia jau jie važiuoja. BMV garsas girdėjosi kuo puikiausiai. BMW jau artėjo, pamatęs juos iš karto nusuko į daržą svetimą. Pribėgo, nepametė iš akiračio, sulaikė tą vairuotoją. Prieš tai BMW buvo sustojusi ir išleido ponią Daivą. Tai irgi matėsi pro krūmelį. Pradėjo bendraut su vairuotoju, aiškintis dėl to vairavimo ir pribėgo ponia. Ji pradėjo aiškinti, triukšmaut, vadinti, ką jie čia daro ir taip toliau, maišė dirbti. Po to ji vėl išėjo, vėl atėjo. Šurmulys buvo. Antro ekipažo po to paprašė. Kiek įmanoma klausėsi tų įžeidimų, bet jau atėjo ir nukentėjusioji, kiti kaimynai pro langus pradėjo žiūrėti. Čia rėkė visokiausiais keiksmažodžiais, pradėjo jau spirti, varyti, stumdytis. Tada nusprendė sulaikyti, nes jau nebeįmanoma, nors ir girta mergaitė, bet tiek leisti sau neįmanoma. Visur būna tokių niuansų, beveik kiekvienoje situacijoje jau priprato klausyti savo atžvilgiu pažeminimus, bet ne iki tokio lygio. Sulaikant vėlgi muštynės, stumdymasis, mašinos daužymas, viduje ten rankenėlių laužymas. Dėl to tarnybinį ir ieškinį surašė, nes kiek kartų būdavo, kad tarnybinį surašo, žmogus gauna įspėjimą, 50 Lt baudos ir nieko jam į galvą neateina. Atsakydamas į teismo klausimus pareigūnas paaiškino, kad juos įžeidė necenzūriniais žodžiais. „Pyderastai“ jūs ten, ožiai”. Gali išvardinti visą abėcėlę tų žodžių. Rodos viską pasakė. Aišku suprato ponia N., kad jie pareigūnai. „Mentai“, ožiai ir taip toliau, „Gaidžiai aš jums padarysiu, nedirbsit.“ Atleidinėjo nežino kiek kartų. Jau per pirmą iškvietimą sakė, nekreipė dėmesio, paėmė, išnešė ją. Nu paėmė, nešė, tegul išneša. Jau tada reikėjo pasiimti ir nebūtų didesnio konflikto. Žmogus buvo neadekvatus, tai nesupranta. Jų klaida, kad nenuvežė. Fizinės jėgos panaudojimas: stūmimas, spardymas, smūgiavimas buvo, bet nelabai ten išėjo. Daugiausiai, kai jau važiavo, mašinoje prasidėjo. Prie mašinos ir į mašiną neįsileido. Ji panaudojo fizinę jėgą. Jie nenukentėjo nuo N. jėgos panaudojimo, fizinio smurto nepatyrė nuo jos, bet ji panaudojo. Stumdėsi, spyrė kojom, rankom, kaip ir panaudojo jėgą. Stumdymasis ir priešinamasis buvo dėl to, norėjo išgelbėti savo draugus, kurie vairavo automobilį, nes juk iš pradžių prie jos net nėjo. Kai išgirdo automobilį, bandė išsiaiškinti kas už vairo sėdi ir ji tada jau pribėgo. Ji gelbėjo savo draugus, o po to ir save. Ji bandė gelbėti stumdydamasi. Jis tikrino dokumentus, ji (D. N.) bandė stumti nuo automobilio. Dokumentus tikrinti pradžioje trukdė, stumdėsi, keikėsi. Antras iškvietimas buvo gal po pusvalandžio, gal valandos. Antras iškvietimas (jam atrodo) buvo dėl tvoros sugadinimo, vėlgi triukšmauja, grasina pranešėjai, sulaužė, apgadino, kažkas tokio buvo. Antrą kartą atvykus, su kaltinamąja jau pašnekėjo. Tada ji rėkė, šaukė. Sakė, kad brolis vairavo ar kažkas tokio, ji jau dėl jo ten rėkė. Jos būsena buvo nestabili, ji buvo agresyvi. Buvo apsvaigimas, sklido iš burnos stiprus alkoholio kvapas ir nuo alkoholio žmonės vis tiek taip nedaro. Ieškinį reiškia dėl to, kad labai nemalonu, kai dėvėdamas policijos uniformą 13 metų taip įžeidinėja prie visų. Kam tada dirbti, kam tada vilkėti uniformą, užteks paprastos rėmėjo liemenės, jam gėda. Yra padaryta neturtinė žala, turtinė žala nepadaryta. Tų įdrėskimų, jis neskaito. Jis girdėjo, kai N. grasino kaimynei. Prie jų buvo priėjusi kaimynė. N. rėkė papjausiu, užmušiu, tai tas pats. Taip ir buvo, jis dabar kiekvieno žodžio neprisimena. Jiems atvykus atėjo R. rodyti savo tvorą iš kitos pusės. Buvo nešviesu, bet matėsi gerai, gatvė apšviesta. R. paaiškino, kad vaikai jau nemiega ir dar kvietė užeiti į namus pažiūrėti, kad vaikai nemiega, stresuoja, sako: „Jie pakraupę, bijo užmigti, klausia kodėl jūs nieko nepadarėte pirmą kartą.“ Kai rodė tvorą N. kartu nebuvo. Kai jie BMW sustabdė, jie šnekėjo, atbėgo N., tada arčiau priėjo R.. Ji buvo sulaikyta dėl pareigūnų įžeidinėjimo, tai automatiškai buvo sulaikyta ir dėl kitų veiksmų. N. priešintis pradėjo lauke, prie mašinos. Antrankiai buvo uždėti naktį, neatsimena, jam atrodo prie automobilio. Antrankiai buvo uždėti iš priekio. Neatsimena ar dviese vedė, ar vienas. Šiaip sau neuždėjo antrankių, reiškia buvo už ką. Ne dėl to įžeidė, kad vyrai taip daro, o čia moteris taip. Ne dėl to, kad moteris pavadino ir įžeidė, o dėl kaimynų, kad taip išdarinėja, taip išvadint prie visų žmonių. Taip daryti, vadinti ir dar kažką bandyti padaryti, smūgiuoti, tokių atvejų ir anksčiau buvo, bet civilinių ieškinių nerašė. Tarnybinį surašydavo, sulaikydavo, o dabar civilinį ieškinį surašė, kad žmones pamokyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. J. paaiškino, kad tai įvyko vidurnaktį, pareigūnai buvo kviečiami dėl triukšmo. Bendraujant ji (D. N.) klausė: „Kokią čia jūs turit teisę užeiti į mano kiemą?“ ir panašiai ten. Kai atvyko, mašinoje garsiai grojo muzika. Jie paprašė, kad išjungtų muziką, įspėjo, kad kaimynai girdi ir kaimynams trukdo. Tada jos brolis ar draugas ją sugriebė ir nunešė į namus. Sako: „Baik tu, raminkis, prisidarysi sau problemų“ ar kažkas tai tokio. Po to gavo iškvietimą vėl, kad kaimynė laužia tvorą, grasina susidorojimu. Pabendravo tada su kaimynais, aprodė tvorą, kaip buvo išvartyta. Bendraujant su kaimyne, išgirdo važiuojat automobilį. Išėjus į gatvę pamatė, kad atvažiuoja BMW. Pamatę juos (liemenės su atšvaitais) iš karto nusuko į pievutę, ir sustojo. Jie pribėgo. Už vairo buvo berods vyriškis, nepamena` dabar. Jis neatsimena kuris jis, ar kolega buvo prie automobilio dokumentus tuo momentu tikrino, na ir ji (D. N.) pribėgus pradėjo: „Kodėl čia jūs susistabdėte, niekas čia nevairavo“ kažką tai tokio, nu ir toks sąmyšis gavosi. Dar buvo dviese ar trise mašinoje, alkoholio butelių pripirkta, atidaryti mašinoje voliojosi. Patikrino automobilį, alkotesterio berods neturėjo, išsikvietė kitą ekipažą, kad atvažiuotų su alkotesteriu. Jie atvažiavo. Bendraujant N. stumdėsi: „Traukitės, čia niekas nieko nevairavo.“ Nežino, daugiau neatsimena. Daug laiko jau praėjo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus dėl D. N. elgesio paaiškino, kad: gal ne grynai jam buvo taip sakyta, bet aplamai, kai jie policininkai buvo, tai: „Jūs mentai, pydarai, ką jūs čia, traukitės iš čia.“ Na tokiais necenzūriniais žodžiais. Tada tie stumdymai buvo. Neatsimena dabar ar iš priekio uždėjo antrankius, nepamena tiksliai. Vienas dar buvo prie tos mašinos, na ir sodinant į mašiną, kai sodinti į mašiną, ji kojomis į slenkstį spiriasi ir nuo mašinos atsispiria, ir nesėda. Net nepamena, kuris priėjo ir padėjo įsodinti į mašiną. Uždarė tada automobilio duris ir su kaimyne bendravo. Ji vis tiek mašinoje triukšmavo. Ji buvo įspėta dėl savo veiksmų, kad netrukdytų darbui, bet ji nereagavo. Kaip sakoma, per vieną ausį įeina, per kitą išeina. Sakai, vis tiek tas pats, tą patį daro. Tiksliai nieko negali pasakyti dėl nukentėjusiosios ir kaimynės pokalbio, nes neprisimena. Žino, kad rėkė ir panašiai ten buvo, šurmulys buvo. Atvykę jie (pareigūnai) apžiūrėjo tvorą, matė kad nudaužytos ant dviejų ar trijų stulpų kepurėlės, pati tvora judėjo, atrodo buvo plytos nudaužytos. N. grasino jai (R.), jos vaikai maži namuose girdėjo, viską įrašė. Kai budėtojas jiems davė pranešimą iš VPK, tai sakė, kad girdisi grasinimai, šūkavimai, kaip šaukia moteris. Pareigūnai ją perspėjo dėl tokio jos elgesio. Sakė, kad netrukdytų darbui. Ji nereagavo į jų prašymus. Buvo nuspręsta kaltinamąją vežti į policijos komisariatą dėl jos veiksmų, kad ji kaimynės tvorą apgadino, kad juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais viešojoje vietoje būdama neblaivi. Ji keikėsi, keikė juos. Tai girdėjo kaltinamosios kompanija, kaimynai. Gatvėj viskas įvyko, tikrai ten viskas buvo girdėti. Jis palaiko civilinį ieškinį. Dėl to, kad įžeidė pareigūno garbę ir orumą. Žmonės nesupranta, jie nesigaili dėl to, o jiems reikia dirbti. Požiūris žmonių: ai nieko nepadaro čia, keikia juos, kad šie praleidžia viską pro ausis. Tegul žmonės pasimoko.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. R. paaiškino, kad nukentėjusioji R. yra jo žmona. Kaltinamoji N. yra kaimynystėje esanti nuomininkė. Įvykio aplinkybės buvo tokios: liepos 9 d., buvo šiltas vasaros vakaras. Jau nuo pat vakaro ten pradėjo kaimynystėje esantys nuomininkai, būrys jaunimo, klausytis garsiai muzikos, šokti. Jie toleravo, sako gal jaunimas nori pašvęsti ir tikrai jokių pretenzijų neturėjo. Vaikai žiūrėjo televizorių. Paskui mažiukai (du vaikučiai) užmigo. Viskas jau prasidėjo apie pusę pirmos valandos nakties kažkur, t.y. pradėjo be perstojo, nežino minutę ar daugiau garsiniais signalais mašinas vesti, važinėti vos ne į namą. Nuo to triukšmo mažieji pašoko. Jiems buvo didelis šokas. Jie pradėjo be perstojo rėkti, verkti. Jiems kaip tėvams, buvo jau virš visko. Aišku, jie nepuolė policijai skambinti ir spontaniškai nutarė, kad jo žmona nueis. Kadangi ten prieš tai matė, kad yra viena mergina ir vaikinai ir lengviau bus susitarti, kai nueina susitarti moteris. Jis liko mažuosius saugoti, nes jie buvo prie jo prisiglaudę. Kiek paskui suprato, kai ji atbėgo, į namus įžengė, ant tiek šokas, išbalusi. 25 metus yra santuokoje ir jam buvo pirmas kartas toks. Čia neaprašysi, nenupasakosi tų išgyvenimų. Žmona griebė už telefono ir puolė skambinti 112, iškvietė policiją. Aišku, tas vakaras buvo karštas ir langai buvo atidaryti, praktiškai viskas girdėjosi lygiai taip pat, lyg būtų viename kambaryje. Paskui policija atvažiavo, kiek suprato kad su jais policininkai aiškinasi. Tai jie trumpai su jais pašnekėjo, nežino ką jie ten jiems paskyrė, gal už viešą tvarką. Paskui, kai policininkai išvažiavo, tai vėl prasidėjo tie vadinami cirkai. Jeigu ji (N.) mokės baudą, tai prasidėjo tie visi žargonai. Va čia jau aišku yra įžeidimai. Čia nėra minutės ar 5 minučių, čia viskas vyko ilgesniame laikotarpyje. Yra taip, kad pusės valandos ar net daugiau, tame laikotarpyje tas vyko. Žmoną išvadino “žiurke”. Jeigu žmogus tinka į mamas ir nepagarba tokio amžiaus moteriai, tai irgi daug ką pasako. Nuolat minėjo, kad padegs „chatą“. Vis tiek tai yra nuosavybė ir tikrai į tuos žodžius negali nereaguoti, tuo labiau, kai šeimoje yra 5 nepilnamečiai vaikai. Vaikams šokas, vaikai viską girdėjo ir čia yra visam gyvenimui jiems jau. Net daktarai jų neišgydys. Tai yra iki gyvenimo pabaigos, išliks prisiminimui. Grasino, kad tavo vaikai nebijo, nuolat grasino, kad žmoną, ar ten “pakas”, ar ten dar kažką, bet grasino, kad užmuš. Šiuo atveju tokioje būsenoje jis buvo pilnai įsitikinęs, kad galėjo imtis priemonių ir pilnai įgyvendinti. Jis į lauką negalėjo išeiti, nes jis saugojo vaikus, kad jie neišbėgtų. Antrą kartą žmona iškvietė policiją, nes kai išvažiavo pareigūnai, buvo nuolat grasinama, kad, jeigu teks mokėti baudą, tai tie vadinami grasinimai. Grasino moteriškas balsas, vyriškų jis negirdėjo. Buvo paleistas kelis kartus akmuo, bet nepataikė į langą, o pataikė į šiferio gabalą nuo stoginės. Ten pataikė ir išmušė. Nematė, kas metė akmeniu. Po to įvykio dar mėnesį vaikai bijojo išeiti į kiemą. Vaikams yra toks stresas. Kai pirmą kartą pareigūnai išvažinėjo, ji juos „apkoliojo“. Po antro karto, kai jau paėmė, jau tikrai nesinorėjo nieko girdėti. Paskui ėjo iš karto į namus, užsidarė ir vaikus saugojo ir jie visą naktį negalėjo užmigti. Stulpelio šito negalėjo išversti, ne jis yra smarkiai įmūrytas. Jų neįmanoma atstatyti. Nematė pats, bet turėjo su kokiu nors plytgaliu ar dar su kažkuo, jis nežino ar ten akmeniu didžiuliu, ar ten iš viršaus trankyti, kad stulpelius išversti. Jis nematė, kad tai darė N.. Žmona pirmą kartą išėjo apraminti ir grįžo išbalusi, ir labai išsigandusi. Jis nežino koks ten buvo konfliktas, kai nuėjo žmona aiškintis, kad baigtų ten su tom mašinom, su tais pypsėjimais ir, kad jie išsiskirstytų. Tai šito jis negalėjo girdėti. Bet kai ji atėjo, tai jis suprato, kad jai gal kažkas buvo pasakyta ar dar kažkas. Antrą kartą jo žmona labiau išsigando. Pirmą kartą ji buvo išbalusi, paskui ji visa drebėjo. Antrą kartą N. grasino būdama savo kieme. Viskas girdisi, nes atstumas iki tvoros yra nepilnai 1 metras. Ji bandė patekti į kiemą po pirmo karto, kai išvažiavo. Antrą kartą ji buvo atbėgusi, norėjo išversti tvorą. Žmona nuolat buvo prie langų. Kai viskas vyko, dalis vaikų buvo viename kambaryje, o ji su mažiukais buvo kitame kambaryje. Ji nuolat bėgiojo ir prie virtuvės lango, kai norėjo įsiveržti į kiemą, ne vienoje vietoje stovėjo, tai nubėgdavo į kitą kambarį, kur kiti vaikai buvo, o jis nuolat su mažiukais buvo viename kambaryje. Po to įvykio nebuvo grasinimų, konfliktų. Mergaitei dabar reikalinga logopedo pagalba. Tai gal ir nesusijęs su šiuo įvykiu Tai, kad vaikas greičiau būtų pradėjęs raiškiau kalbėti, tai tą dalyką dar labiau pailgino. Daktarai nenustatė to, bet jis pilnai įsitikinęs tuo. Vienam, kuris dabar rudenį eis į pirmą klasę, tikrai reikės logopedo pagalbos. Iš N. grėsmės nejaučia, bet kai keičiasi nuolat tie draugai ar dar kažkas, juk tarpusavyje jie ten pasikalba, tai niekas negali žinoti, ar ten bus kažkokia keršto akcija ar dar kažkas. Nuo šito tikrai niekur nepabėgsi. Iš pačios jos tikrai jis nejaučia, bet, kad ji ten gali savo draugeliams, kurie ten jos pagailės ir bandys keršto akcijas daryti. Žmona bendravo su policija. Jie buvo gatvėje išėję ir bendravo. Ten praktiškai tas jų kiemas nėra aptvertas. Praktiškai atviroje vietoje. Jis nematė, kad N. jo žmonai grasintų prie policijos pareigūnų.

Teisiamajame posėdyje apklausta J. S. paaiškino, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji yra jos kaimynės. Žino, kad praeitų metų liepos 9 d. vidurnaktį buvo labai didelis triukšmas, labai smarkiai grojo muzika. Šašlykinėje ugnis 2 metrų degė. Ji atsigulė miegot, užmigt negalėjo. Paskui kažkur po 12 val. trys vyrukai išbėgo į lauką, iki pusės nuogi ir rėkė kaip „maugliai“. Darėsi baisu. Paskui girdėjo, kad kažkokia moteris iš jų kompanijos pradėjo visokiais žodžiais bartis. Paskui pradėjo rėkti ant kaimynų Rupinskų. Visokiais žodžiais, necenzūriniais žodžiais barėsi. Paskui girdėjo, kad atvažiavo policija. Pagalvojo, kad tada apsiramins. Šiek tiek apsiramino. Ji uždarė langą, kad nieko negirdėtų, išgėrė migdomųjų ir užmigo. Gyvena taip, kad tai kas vyksta D. N. kieme, ji viską mato. Prie pat D. N. namų nemato kas vyksta, bet kieme, kuomet laužas dega, kai mašinos stovi, muzika groja, kai vaikšto su alaus buteliais, viskas matosi. Ji tik girdėjo moterų barnį, visokiais žodžiais necenzūriniais, bet kuri iš jų nematė, rėkė: „Išeik, mes norim pakalbėt su tavim“, „Aš tave užmušiu.“ Šie žodžiai buvo adresuoti kaimynei Dainai. Girdėjo, kaip rėkė: „Išeik, mes norim su tavim pakalbėti“, „Išeik, užmušim tave“, „Vaikus tavo padegsim, pakabinsim.“ Nežino, kas su jais buvo, gal apsirūkę, kaip žvėrys buvo. Bendravo kitą dieną su kaimyne D. R.. Ji vos neverkė ir pasakojo jai: „Pažiūrėk, ką man padarė“ ir parodė, kad stulpas nulūžęs. Ji matė, kad plytų stulpas tvoros nudaužytas. Pora stulpų buvo nudaužyti, sugadinti. Liudytoja atsakydama į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad girdėjo visus žodžius, tik nematė, kas sakė. Sakė: „Užmušiu. Išeik, tu b...“, „Išeik, norim pakalbėt, aš tave nužudysiu.“ „Aš padegsiu tavo namą“. Buvo tokia nesąmonė. Girdėjo vieną kartą, kad pasakė grasinimus, ir paskui uždarė langą, neklausė daugiau, jai tai nebuvo įdomu. Girdėjo grasinimus vieną kartą, nes tada langas buvo atidarytas.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad jis dalyvis to įvykio. Jis tą balių organizavo. Jis buvo grįžęs iš užsienio, gimtadienis buvo praleistas ir panašiai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kitą dieną po įvykio. Gal trečią dieną. Sugalvojo važiuoti į kaimą, prie ežero, šašlykų išsikepti. Reikėjo vairuotojo susiorganizavo vairuotoją, D. draugą. Jis nuvežė iki kaimo. Vėliau grįžo pas ją (D. N.) namo. Pavakarojo, buvo gana karšta, lauke sėdėjo, klausėsi muzikos, gurkšnojo alutį. Nepastebėjo kaip vakaras atėjo. Gavosi taip, kad išėjo kaimynė. Jis jos nėra akyse matęs. Ji iš už tvoros kažkaip gan grubiai pasakė: „Ei, gal jūs?“ Nemandagiai gavosi, jie netgi susižvalgė. Vos ne „kiaulės“, liepė jiems pasitildyti muziką. Vėliau privažiavo pareigūnai, liepė dar patildyti muziką. Jam bendraujant su D. (jo sesuo) buvo šeimyninės problemos, įtampa. Užsivedė apie tai tema. Gal ta tema vystėsi gan garsiai. Jie garsiai bendravo. Kaimynė „įsipaišė“, nuotaiką pagadino. Jų bendravimas paaštrėjo, gavosi barniai. Išėjo į kiemą pasipyko, pasirėkavo. Jis grįžo į namą, o D. liko lauke. Vėliau grįžo, paprašė prisidegti, neberado. Jie tada dar bandė aiškintis, pyktis. Po konflikto, kai pareigūnai atvažiavo, jų vairuotojas, pamatęs, kad čia pareigūnai važinėja, nusprendė važiuot namo. Kadangi vairuotojas jau buvo išėjęs, atsimena signalino, kad išleistų jį iš kiemo. Jis pasignalino vėl, jie nekreipė dėmesio. Vėliau gavo žinutę, kad jis mašiną pats išvežė ir viskas. D. paskui vėl atėjo, pasivaidijo. Vėliau ėjo mašinos ieškot su jos draugu. Surado mašiną kieme pastatytą. Kadangi joje keli buteliai alaus buvo likę, tai jie mašinoj prisėdo, pasėdėjo. Kadangi jau D. nebuvo, o patys vairuotojų pažymėjimo neturėjo, tai nevairavo. Vėliau žiūri, kad ateina pareigūnai ir sako: „Lipkit iš mašinos, rankas ant kapoto“. Išlipo iš mašinos, antrankius uždėjo, į mašiną įsodino ir išvežė į komisariatą, paryčiais paleido. Gerai atsimena viską, nebuvo tiek girtas. Gal keletą keiksmažodžių D. pasakė, nes ten vaidai tie vyko. Keiksmažodžių buvo, bet grasinimų pačiam neteko girdėti. Vėliau D. sakė, kad eina pasivaikščiot. Manė, kad ėjo iki kaimynės Liudos, nes ji netoli ten gyvena. Nelabai, kas ir vijosi ją. Bet kad eitų prie tvorų, kad daužytų, laužytų, neteko matyti. Galų gale visos durys, langai buvo praviri, namie muzika negrojo. Jis su Vytu buvo mašinoje. Važiuoti niekur nevažiavo. Jis po kojom rado keletą buteliukų. Atsidarė alaus. Žiūri, pareigūnų uniformos su atšvaitais. Jie liepė lipti iš mašinų, rankas ant kapoto padėti. Jie nelabai suprato, nes lyg prie savo kiemo, nieko blogo nepadarė. Išlipo, pasiklausė kas vyksta. Jie be jokių didelių klausimų, aiškinimosi uždėjo antrankius jam, prispaudė prie mašinos. Vytui antrankius uždėjo, įsodino mašiną. Tuo metu priėjo D.. Ji pamačiusi situaciją klausė: „Kas vyksta? Ką čia mano mašina daro?“ Klausė, dėl ko abu su Vytu yra suimti. Buvo kviečiama mašina ją nuvilkti. D. pasiuto, nes jie suimti, mašina konfiskuota, pareigūnai neaiškina nieko, jokių atsakymų neduoda, dėl ko jie suimti, išvežami, nieko nebuvo paaiškinta. D. puolė bartis, agresyviai elgtis, neleisdama, kad pareigūnas prisiliestų. Kaip bebūtų, ji buvo išėjus trumpam, buvo su maudimosi kostiumėliu. Buvo susierzinimas ir pyktis. Nežinomybė išmušė iš vėžių, sukėlė pyktį. Pareigūnai atėjo, uždėjo antrankius, nesakė už ką. Pralaikė iki ryto, pasirašyt davė, nieko nepaaiškino ir išleido. Čia turbūt konflikto pratęsimas buvo, kurį jis matė. Kai jis išeidinėjo į tualetą, abi (kaimynė ir sesuo) stovėjo už tvorų ir barėsi viena ant kitos. Jis pasakė: „D., gana raminkis“, ji numojo į tai ranka ir nuėjo toliau kažkur. Vėliau jau namuose kalbėjosi su visais kitais. Buvo šeimyninės problemos, močiutė po ligos, motina išgeria, jo metus Lietuvoje nebuvo. Viskas susidėjo, susikaupė, visa tai reikėjo aptarti. Kadangi D. iš viso negerianti, jai gal daug alaus nereikėjo, kad jos balso tonacija pakiltų. Jie jai sakė „D., baik, raminkis. D. sakė kaimynei jos žargonu: „Ką tu ožka nori? Neaiškink.“ Kažką dar. Ji būna, kad pasikarščiuoja. Tai buvo D. reakcija į kaimynės provokavimą pasibarti. Jis girdėjo kaip jos barėsi. Negirdėjo, kad D. grasintų kaimynei ją nužudyti. Tokių žodžių negirdėjo. Kad keiksmažodžiai moters pusei grubūs, gal ir buvo nuskambėję, bet kad grasintų vaikams, jis abejoja. Juos policija ištempė iš mašinos, paskui pasodino į tarnybinę mašiną. D. atėjo ir sako: „Kas čia vyksta? Kodėl jūs suimti? Kodėl mano mašina čia?“ Pareigūnai ją bandė sustabdyti, kad ji neitų link mašinos, o ji išsirauna iš pareigūnų, kad užvožtų jiems, o ne pareigūnams. Visas pyktis buvo liejamas ant jų.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. Ž. paaiškino, kad jis su D. yra draugai, kartu gyvena. Ten buvo konfliktas su kaimynais. Visko jis nežino, nes lakstė tai iš namo, tai į namą. Kai kurių vietų jis nematė. Iš pradžių išgirdo, kad lauke kažkas triukšmauja, riejasi. Ten D. su kaimyne apsižodžiavo dėl muzikos. Nelabai jis pamena, ką D. sakė. D. įsižeidė, kad į ją nepagarbiai kreipėsi. Jos ten žodžiavosi, gal ir necenzūrinių žodžių buvo. Baigėsi tuo, kad nustojo ten kivirčytis ir po to atvažiavo policijos pareigūnai. Juos kaimynė buvo iškvietus dėl muzikos. Jie atvažiavo, liepė išjungti muziką. Išjungė muziką, nes kai kaimynė prašė patildė, o kai policijos pareigūnai atvažiavo – išjungė. Tada visi nuėjo namo. Paskui D. su A. susikivirčijo dėl kažkokių savų priežasčių. Antrą kartą, kai atvažiavo policija, jie su A. buvo mašinoje, gėrė alų. Atvažiavo pareigūnai, atidarė dureles, išlaipino iš mašinos, uždėjo antrankius. Iš pradžių D. nebuvo, kai policija antrą kartą atvyko. Po to ji atėjo, nepastebėjo iš kurios pusės. Ji ten triukšmavo, rėkavo. Tiksliai negirdėjo, ką ji sakė. Tiesiog D. klausė, kodėl taip vyksta, kodėl jie suimami, kodėl jie mašiną areštuoja. D. nepuolė pareigūnų, ji triukšmavo, rėkė. Jis sėdėjo automobilyje, matė, kaip ji rėkavo, muistėsi, o kaip ten tiksliai viskas buvo, negali pasakyt, nes sėdėjo automobilyje uždarytas. Ne viską girdėjo, kaip D. su kaimyne barėsi. Grasinimų iš D. negirdėjo. Tiesiog, kaip barnis buvo. Negrasino nužudyti kaimynės, namą jos padegti ar vaikams kažką padaryti.

Teisiamajame posėdyje kaltinamosios bei jos gynėjo prašymu apklaustas A. N. paaiškino, kad D. N. yra jo buvusi žmona, dabar ji padeda prižiūrėti ir išlaikyti jų vaiką. Ji žino kuo jo buvusi žmona yra kaltinama. Jis ją pažįsta kaip žmogų, anksčiau tokių dalykų nebuvo. Jis galėtų laiduoti ir garantuoti, kad daugiau taip nebepasikartos. Kažkoks išskirtinis įvykis buvo. Jie ryšius artimai palaiko per vaiką. Kartu negyvena 8 metus. Juos sieja bendras vaikas. Skyrybos įvyko dėl asmeninių priežasčių, dėl amžiaus skirtumo, interesų nesutarimo. Jie pasimato beveik kiekvieną dieną, 5 dienas per savaitę. Jei teismas leistų jis galėtų darytų jai teigiamą įtaką, kaip vyresnis žmogus. Kitos šeimos jis neturi. D. vaiku rūpinasi.

Iš byloje esančio 2012-07-10 protokolo pareiškimo, kurį parašė D. R. matyti, kad 2012-07-10 apie 0 val. 40 min. nepažįstama mergina iš chuliganiškų paskatų apgadino namų tvorą, daužė dideliu akmeniu, keikė necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti, padegti (b. l. 4, t. 1).

Iš 2012-07-10 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu Širvintų g. 74 Vilniuje, iš protokolo priedo – nuotraukų matyti ant žemės guli plyta, apgadinta tvora (b. l. 8-10, t. 1).

Iš byloje esančio 2012-10-19 akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. R. su kaltinamosios D. N. teiginiais nesutiko, kiekviena pasiliko prie savo parodymų (b. l. 110-112, t. 1).

Iš byloje esančių garso įrašų apžiūros protokolų (garso įrašai buvo perklausyti teisiamajame posėdyje) matyti, kad policija tą naktį buvo kviečiama du kartus, 2012-07-10 daryti garso įrašai. Girdisi, jog moteris vartoja keiksmažodžius, garsiai rėkia, taip pat girdisi nusiskundimas, kad mažiukai vaikai bijo, jog padegs namą (b. l. 32-33, 37-40 t. 1).

Iš byloje esančio D. R. civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašo priteisti 30 000 civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, turtinei žalai atlyginti ieškinio nereiškia (b. l. 26, t. 1).

Iš byloje esančio pareiškimo dėl civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. M. prašo teismo priteisti 3000 Lt neturtinę žalą dėl to, kad D. N. pasipriešino jiems policijos pareigūnams, nesileido įsodinama į policijos tarnybinį automobilį, be to stumdėsi (b. l. 48, t. 1). Analogišką pareiškimą pateikė pareigūnas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. J. (b. l. 56, t. 1).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. D. N. padaryta veika atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Tai, jog D. N. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką patvirtina nukentėjusioji D. R., taip pat iš esmės patvirtina visi apklausti asmenys teisiamajame posėdyje liudytojai: D. R., J. S., V. Š., A. M., pareigūnai Tadeuš Makovskij, K. J. taip pat ir kaltinamoji neneigia, kad įsikarščiavusi nelabai galvojo ką sako, pati išklausiusi byloje esančius garso įrašus pakraupusi nuo šūkavimų, rėkavimų. Kaltinamoji nurodė, kad kaip ten (kaltinamajame akte) surašyta panašiai taip ir buvo. Iš kaltinamosios parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad ji kiek švelnina savo paaiškinimais buvusias įvykio aplinkybes, galimai ne viską ir atsimena, tačiau iš esmės neneigia, jog šaukė, rėkė, keikėsi viešojoje vietoje (greta Rupinskų namo, girdint ne tik jos draugams, kaimynams, bet ir pareigūnams) Paaiškina, kad nužudyti nukentėjusiosios nenorėjo, nieko pikto nelinkėjo.

Kaltinamoji D. N. yra kaltinama ir padariusi nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d. t. y. ji būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2012-07-10 apie 00.40 val., viešoje vietoje - kieme, esančiame namo Nr. 72, Širvintų gatvėje, Vilniuje, girdint D. R. ir kitiems R. šeimos nariams, pagrasino, kad nužudys nukentėjusiąją D. R. ir padegs jos namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei netiesiogiai pagrasino R. šeimos nariams fiziniu susidorojimu.

BK 145 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrą laiką veika besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. BK 145 straipsnio 2 dalis vardija dviejų rūšių veikas: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą.

Kaltinamoji padarė 2 nesunkias, tyčines, nusikalstamas veikas, praeityje neteista (t. 1, b.l. 54), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 156-158), tačiau baustumas išnykęs, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 1, b.l. 165), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 1, b.l. 94), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, įskaitose neįrašyta (t. 1, b.l. 166), šiuo metu mokosi Žirmūnų profesinėje mokykloje. Teismas vertina, kad yra dvi sunkinančios kaltinamosios atsakomybę aplinkybės – ji veiką padarė būdama neblaivi ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p. 9 p.).