- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-22
- Bylos Nr.
- 2A-1114-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12206-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.), Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Atsakovas
- UAB „Gemavila“
- Trečiasis asmuo
- UAB „MBR baldai“
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
dalyvaujant ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovui T. V., atsakovo UAB „Gemavila“ atstovui advokatui M. T.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Gemavila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Gemavila“, trečiajam asmeniui UAB „MBR baldai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 73 862,74 Lt skolos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Gemavila“ ieškinį pripažino dalinai, prašė sumažinti atsakovo atsakomybę bei išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dviejų metų terminui.
Trečiojo asmens bankrutuojančios įmonės UAB „MBR baldai“ administratorius A. S. ieškinį palaikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB „Gemavila“, 73 862,74 Lt (septyniasdešimt trijų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų litų ir 74 centų) skolą, 10, 66 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. liepos 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 215, 88 Lt (du tūkstančius du šimtus penkiolika litų ir 88 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai ir 12,43 Lt pašto išlaidų valstybei. Sprendimo vykdymą atidėjo 6 mėnesiams.
Nurodė, kad faktoringo sutartimi šalys susitarė dėl atsakovo regreso, todėl atsakovas po ieškovo pareikalavimo, privalėjo įvykdyti neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas UAB „MBR baldai“ prievoles. Įsiskolinimo mokėjimo sutartimi ieškovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovo piniginė prievolė atsiskaityti už skolininko UAB „MBR baldai“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas pinigines prievoles yra solidari. Remdamasis CK 6.38 str., 6.59 str. teismas darė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai sustabdyti prievolių pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį vykdymą, todėl vadovaujantis CK 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str. iš atsakovo priteisė ieškovo naudai 73 862,74 Lt įsiskolinimą už įsipareigojimus pagal faktoringo mokėjimo sutartį. Teismas atmetė atsakovo tvirtinimą, jog ieškovas nepateikė atsakovui duomenų apie atsakovo pinigų rezervo pagal faktoringo sutartį 19 910,61 Lt sumoje panaudojimą, kadangi pirkėjas UAB „MBR baldai“ neapmokėjo sąskaitose nurodytų sumų, o remiantis faktoringo sutarties nuostatomis ieškovui neatsirado pareiga išmokėti faktoringo rezervą. Atsakovo reikalavimą dėl palūkanų sumažinimo teismas atmetė nurodydamas, kad palūkanos paskaičiuotos pagal įsiskolinimo mokėjimo sutarties G58223 dydžius, jų skaičiavimo atsakovas neginčijo. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktą atsakovo įmonės balansą ir siekdamas užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyra, atsakovo prašymą tenkino iš dalies, sprendimo vykdymą atidėdamas šešiems mėnesiams.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Gemavila“ pateikė apeliacinį skundą, prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovui priteistą sumą nuo 73 862,74 Lt iki 72 118,07 Lt ir sumažinant ieškovui priteistas procesines palūkanas nuo 10,66 proc. per metus iki 6 proc. per metus. Nurodo, kad ieškovo prašoma priteisti suma buvo paskaičiuota neteisingai, neatsižvelgiant į faktoringo sutarties esmę ir netinkamai įskaitant faktoringo sutartyje numatytą rezervą. Faktoringo sutartimi kredito grąžinimo užtikrinimą klientas perdavė finansuotojui savo turimą reikalavimo teisę į skolininką. Taigi palūkanos skaičiuojamos ne nuo perleidžiamo finansuotojui reikalavimo, o būtent nuo finansuotojo realiai išmokėtos klientui kredito sumos. Tą patvirtina tai, kad faktoringo sutartis numato, jog klientas (atsakovas) moka finansuotojui (ieškovui) sutartyje nustatytas palūkanas už priteistas sumas. Be to, faktoringo sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 p. numatyta, jog pirkėjui pilnai ir tinkamai sumokėjus faktoriui sąskaitos sumą, faktorius privalo pervesti faktoringo rezervą Pardavėjui, išskaičiuodamas palūkanas ir kitus mokesčius, jei jie nebuvo išskaičiuoti anksčiau ar nėra susitarta kitaip. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turėjo teisę skaičiuoti atsakovo mokėtinas palūkanas tik nuo tos sumos, kuri buvo faktiškai išmokėta atsakovui ir negalėjo jų skaičiuoti nuo visos PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos sumos. Taigi ieškovo naudai priteista palūkanų suma turi būti sumažinta 20 proc., t.y. iki 1 744,04 Lt. Atsakovas turi teisę gauti iš ieškovo visas sumas, kurias ieškovas atgaus iš trečiojo asmens ir kurios viršys atsakovo išmokėtą faktoringo avansą, todėl atsakovui įvykdžius UAB „MBR baldai“ prievolę, viršijančią ieškovui sumokėtą faktoringo avansą, atsakovas prievolę faktiškai įvykdys sau. Todėl pagal CK 6.126 str. 1 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartis atsakovo atžvilgiu yra pasibaigusi ir jokios šios sutarties nuostatos atsakovo atžvilgiu nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti taikomos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl procesinių palūkanų dydžio, nepagrįstai taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Nustatant laiduotojo atžvilgiu taikytinas procesines palūkanas (jų dydį), būtina vertinti ne kreditorių ir skolininką siejančią prievolę (jos šalis bei dalyką), o kreditorių ir laiduotoją siejančią prievolę (šalis ir dalyką). Kad laiduotojo mokamų procesinių palūkanų dydis nustatomas ne pagal pagrindinio skolininko, o būtent pagal laiduotojo statusą ir kreditorių bei laiduotoją siejančios prievolės dalyką, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika: 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008. Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar faktoringo bei įsiskolinimo mokėjimo sutartys patenka į komercinių sandorių apibrėžimą. Iš abiejų sutarčių aišku, kad įsiskolinimo mokėjimo sutarties dalykas, t.y. turtinio įsipareigojimo dengimas, nėra ir negali būti laikomi nei perduota preke, nei suteikta paslauga, nei atliktu darbu.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog palūkanos buvo paskaičiuotos nuo visos finansuotų sąskaitų sumos. Palūkanų skaičiavimo tvarka yra nustatyta įsiskolinimo mokėjimo sutartyje. Todėl apeliantas visiškai nepagrįstai remiasi faktoringo sutarties nuostatomis ir esme ginčydamas palūkanų, apskaičiuotų pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį, dydį. Tai yra atskiros sutartys, kuriose nustatyta skirtinga palūkanų skaičiavimo tvarka. Apelianto teigimu laidavimo santykiai pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį pasibaigė, nes skolininkas ir kreditorius šiuo atveju sutampa, tačiau tai yra visiškai nepagrįsta. Apeliantas nereiškė reikalavimo pripažinti prievolę pasibaigusia dėl skolininko ir kreditoriaus sutapties, todėl šis reikalavimas negali būti reiškiamas ir apeliacinės instancijos teismui. Apelianto pasvarstymai apie tai, kad laidavimo santykiai yra pasibaigę, yra veikiau apelianto nuomonė, nei argumentas. Net ir tuo atveju, jeigu apeliantas įvykdys savo kaip laiduotojo prievoles asmenų sutapties prievolėje nebus, nes apeliantas taps kreditoriumi, o UAB „MBR baldai“ išliks skolininku. Pagrindinė skola kilo iš komercinio sandorio – faktoringo sutarties. Įsiskolinimo mokėjimo sutartis buvo sudaryta tik dėl to, kad ieškovas gera valia sutiko suteikti apeliantui ir UAB „MBR baldai“ lengvatinį terminą įsiskolinimui pagal faktoringo sutartį padengti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Ginčas byloje yra kilęs dėl atsakovo UAB „Gemavila“ įsipareigojimų apimties ieškovui UAB „Swedbank lizingas“. Apeliaciniame skunde apeliantas UAB „Gemavila“ nurodo, jog ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ netinkamai apskaičiavo prašomas priteisti palūkanas, nes neatsižvelgė į faktoringo sutarties esmę ir netinkamai įskaitė faktoringo sutartyje numatytą rezervą. Byloje nustatyta, jog 2008 m. rugpjūčio 11 d. tarp ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovo UAB „Gemavila“ buvo sudaryta faktoringo sutartis Nr. 58223, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perleisti ieškovui teisę reikalauti iš pirkėjų apmokėti įsiskolinimus už parduotas prekes. 2008 m. rugpjūčio 11 d. tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „MBR baldai“ buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį pirkėjas (UAB „MBR baldai“) įsipareigojo mokėti ieškovui kaip faktoriui pagal PVM sąskaitas - faktūras pardavėjo (UAB „Gemavila“) pateiktas pirkėjui (UAB „MBR baldai“), jeigu PVM sąskaitose - faktūrose yra įrašas apie reikalavimo perleidimą ieškovui (faktoriui). Faktoringo sutarties pagrindu atsakovas UAB „Gemavila“ perleido ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą į trečiojo asmens UAB „MBR baldai“ įsiskolinimą pagal trečiajam asmeniui pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. 2008 m. gruodžio 19 d. ieškovas, atsakovas ir tretysis asmuo sudarė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. G58223, kuria tretysis asmuo UAB „MBR baldai“ įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais padengti susidariusį įsiskolinimą, o atsakovas UAB „Gemavila“ laidavo už UAB „MBR baldai“ prievolės įvykdymą. Tretysis asmuo UAB „MBR baldai“ savo įsipareigojimų pagal 2008 m. gruodžio 19 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartį neįvykdė. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo UAB „Gemavila“ kaip laiduotojo 2008 m. gruodžio 19 d. įsiskolinimo mokėjimo sutarties pagrindu. Iš minėto aišku, jog apeliantas klaidingai vertina ieškinio pagrindą, kadangi apelianto civilinė atsakomybė šiuo atveju yra kildinama ne 2008 m. rugpjūčio 11 d. faktoringo sutarties Nr. 58223 pagrindu, bet remiantis 2008 m. gruodžio 19 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartimi Nr. G58223. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašomas priteisti palūkanas pagal 2008 m. gruodžio 19 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. G58223 paskaičiavo tinkamai, todėl nėra pagrindo sutikti su aukščiau minėtais apeliacinio skundo motyvais. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jis pats apeliaciniame skunde pripažįsta, jog būtent įsiskolinimo mokėjimo sutarties dalykas yra reikšmingas nustatinėjant iš apelianto priteistinų procesinių palūkanų dydį, t.y. tuo pačiu netiesiogiai pripažįstama, jog ir pagrindinė skola atsirado minėtos sutarties pagrindu.
Apeliantas nurodo, jog 2008 m. gruodžio 19 d. įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. G58223 nuostatos apelianto atžvilgiu negali būti taikomos, kadangi ši sutartis yra pasibaigusi pagal CK 6.126 str. 1 d. Teisėjų kolegijos nuomone toks tarp bylos šalių susiklosčiusių santykių vertinimas yra nepagrįstas. Faktoringo sutarties šalių specialieji sutartiniai atsakomybės klausimai reglamentuojami XLV skyriaus teisės normomis. CK 6.906 str. numatytos bendros kliento (apelianto) atsakomybės finansuotojui (ieškovui) sąlygos. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, jog pagal bendrą taisyklę jeigu finansuotojas (ieškovas) pareikalauja įvykdyti jam perleistą piniginį reikalavimą, o skolininkas (UAB „MBR baldai“) jo neįvykdo ar įvykdo netinkamai, tai klientas (UAB „Gemavila“) neatsako už tokius skolininko veiksmus, jeigu sutartis nenustato ko kita. Iš tarp ieškovo ir apelianto sudarytos faktoringo sutarties matyti, jog šalys dėl kitokių apelianto atsakomybės ribų nei numatyta įstatyme nesusitarė. Bylos šalių atsakomybės paskirstymo klausimai, trečiajam asmeniui UAB „MBR baldai“ netinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus pagal apelianto ieškovui faktoringo sutarties pagrindu perleistas PVM sąskaitas – faktūras, buvo nustatyti 2008 m. gruodžio 19 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartyje Nr. G58223. Iš šios sutarties matyti, jog tarp ieškovo, apelianto ir trečiojo asmens sudarytas susitarimas atitinka CK 6.105 str. 1 d. sąlygas, kadangi pradinis kreditorius (apeliantas) perleido naujajam kreditoriui (ieškovui) faktoringo sutarties pagrindu reikalavimą į skolininką (trečiąjį asmenį) bei pradinis kreditorius (apeliantas) laidavo naujajam kreditoriui (ieškovui) už skolininką (trečiąjį asmenį). Taigi bylos šalys, sudarydamos laidavimo sutartį, susitarė, jog UAB „MBR baldai“ neįvykdžius savo įsipareigojimų ieškovui UAB „Swedbank lizingas“, ieškovas įgis reikalavimo teisę į apeliantą UAB „Gemavila“, o apeliantui, įvykdžius prievolę už trečiąjį asmenį, jis įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį UAB „MBR baldai“ (CK 6.83 str.). Šiuo atveju kreditoriaus ir skolininko sutapties pagal CK 6.126 str. 1 d. nėra.
Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl procesinių palūkanų dydžio, nepagrįstai taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Mokėjimų įstatymas). Mokėjimų įstatymo 1 str. 2 d. nustatyta, jog šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Iš 2008 m. gruodžio 19 d. įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. G58223 turinio matyti, jog laidavimo sutartis buvo sudaryta apeliantui ir trečiajam asmeniui ieškant būdo kaip padengti trečiojo asmens skolinį įsipareigojimą, atsiradusį 2008 m. rugpjūčio 11 d. faktoringo sutarties Nr. 58223 ir 2008 m. rugpjūčio 11 d. susitarimo tarp apelianto ir trečiojo asmens pagrindu. Teisėjų kolegijos nuomone 2008 m. gruodžio 19 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. G58223 dėl reikalavimo pagrindo ir sudarymo aplinkybių netiesiogiai patenka į Mokėjimų įstatymo reglamentavimo sritį, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, tinkamai taikė procesinių palūkanų priteisimą reglamentuojančias teisės normas. Apelianto minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 šioje byloje negali būti taikoma dėl bylų faktinių aplinkybių netapatumo, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas, kilęs tarp juridinių asmenų, o byloje, kurioje buvo priimta apelianto minima kasacinio teismo nutartis, ginčas buvo kilęs tarp juridinio ir fizinio asmens.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistina 4,35 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Gemavila“ 4,35 Lt valstybės naudai pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.