- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-107-658/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40259-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Darius Kantaravičius, Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- A. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2020 m. spalio 20 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini).
Nuspręsta nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti A. A. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintinas.
Transporto priemonės „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, saugomą Kauno miesto Centro policijos komisariate, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.
A. A. vairuotojo pažymėjimą, saugomą Kauno miesto Centro policijos komisariate, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus siųsti VĮ „Regitra“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. A. nepriteistos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. A. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2020 m. spalio 8 d. apie 03.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas mažiausias 1,85 promilių neblaivumas.
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmę teismas įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikaltimą turi būti skiriama artima sankcijoje numatytam vidurkiui laisvės atėmimo bausmė.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės panaikinti ir paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar atidėti bausmės vykdymą. Skundas grindžiamas šiais motyvais:
3.1. pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, neįsigilino į tai, jog jis visą bausmės atidėjimo laikotarpį Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu skirtų įpareigojimų nepažeidė, įvykdė didžiąją jų dalį, o likusius iki šiol vykdo. Nuteistasis atlygino žalą, išklausė elgesio korekcijos programą, vykdė individualią veiklą, daugiau nei metus gydosi nuo alkoholizmo, lankosi priklausomybės ligų centre, kiekvieną dieną vartoja išrašytus vaistus. Teismas neįvertino, kad priklausomybės nuo alkoholio gydymas užtrunka ilgai ir gydymo eigoje būna nuopuolių. Apeliantas teigia, kad įkalinimo įstaigose neteikiamos priklausomybės nuo alkoholio gydymo paslaugos, neteikiami jo vartojami medikamentai. Be to, toks gydymas ir laisvėje yra mokamas. Apeliantas stengiasi gydytis nuo minėtos priklausomybės, šiuo metu yra labai pažengęs, o noras vartoti alkoholį silpsta. Nuteistasis nenori nutraukti gydymosi.
3.2. apeliantas labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Dėl tuo metu pavartoto alkoholio jis atsidūrė ligoninėje, kur šešias paras praleido intensyvioje priežiūroje, jam nustatytas ūminis pankreatitas. Nuo tada jam visiškai negalima vartoti alkoholio ir jis turi laikytis griežtos dietos. Po to nuteistasis kreipėsi į psichologus, pas kuriuos lankosi iki šiol. Apeliantas teigia, jog supranta, kad jo padaryti įstatymų pažeidimai ir ligos atsirado būtent dėl alkoholio vartojimo, todėl jis pasiryžęs įveikti šią ligą.
3.3. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog nuteistasis buvo skaudžiai nubaustas konfiskavus transporto priemonę, praradus vairuotojo pažymėjimą. Dėl to jis nebevykdo individualios veiklos – krovinių pervežimo paslaugų, kuri buvo pagrindinis pajamų šaltinis. Šiuo metu apeliantas registruotas Užimtumo tarnyboje ir intensyviai ieško darbo, nes šeimoje jo pajamos buvo pagrindinės ir skiriamos mokesčių mokėjimui, jo ir partnerės gydymui. Jo partnerės pajamos yra mažos ir skiriamos maisto produktams, buities reikmėms.
3.4. teismas nesivadovavo teisingumo principu ir iš apelianto taip pat atėmė galimybę lankytis pas odontologą dėl likusių dantų pašalinimo ir protezų gamybos, nes jis neturi apatinio žandikaulio sukandimo. Dėl to jam sudėtinga valgyti. Taip pat apeliantui atimama galimybė rūpintis partnere, kuri po jai nustatyto erkinio encefalito negali niekur viena eiti, nes jai pastoviai svaigsta galva, ji praranda atmintį. Be to, jo padaryta nusikalstama veika nėra susijusi su smurtiniais veiksmais, nes jam padėjo teismo paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią pilnai įvykdė.
Atsiliepimas
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Šukys pateikė atsiliepimą į nuteistojo A. A. apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad:
4.1. pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Nors teismas nurodė, kad yra apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nenurodė, jog taip pat yra ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimų recidyvas. A. A. daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba. Teismas pasisakė ir dėl jo sveikatos būklės. Be to, A. A. iš karto po nusikalstamos veikos padarymo elgėsi agresyviai, melagingai pranešinėjo apie policijos veiksmus į žiniasklaidą, policijos pareigūnus kaltindamas nebūtais dalykais.
4.2. ankstesniu nuosprendžiu A. A. buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, jis buvo įpareigotas gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ne tik vartotojo alkoholinius gėrimus, bet ir padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Teismas pagrįstai sprendė, jog svarių aplinkybių, rodančių, kad A. A. atžvilgiu gali būti skirta švelnesnė bausmė, nėra. Be to, A. A. gydymas bus užtikrintas ir jam atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).
6. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, teigiant, kad nes pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui ir užkerta kelia jam gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo ir prokuroro atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. A. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo.
7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. A. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, parinkdamas A. A. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. A. A. padarė vieną nesunkų (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą. Tačiau prokuroras atsiliepime teigia, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino apelianto recidyvistu, nors, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, galėjo šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažinti savo iniciatyva, nepaisydamas, kad ji nebuvo nurodyta prokuroro kaltinamajame akte ar baigiamojoje prokuroro kalboje. Tačiau vis tik to nepadarė. Vis dėl to šios sunkinančios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažinti negali, nes jos pripažinimas pablogintų apelianto padėtį, ir tuo būtų pažeista BPK 320 straipsnio 4 dalis.
9. Tačiau, pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad A. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas vienuolika kartų. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu A. A. buvo pasiųstas atlikti realią 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, neatlikus 2 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės, bet vos keturios dienos po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką ir paskesniu nuosprendžiu buvo pasiųstas atlikti paskirtą subendrintą realią laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskutiniu Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu A. A. buvo taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (b. l. 86–120). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aplinkybę, kad nusikaltimas, už kurio padarymą A. A. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytas būtent laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, nusikaltimo padarymo metu A. A. vertėsi individualia veikla, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas (b. l. 84–85), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 121–123). Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad A. A. konsultuotas/gydytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jam nustatyti emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, rekomenduojama nevartoti alkoholio, lankytis pas psichiatrą, vartoti medikamentus (b. l. 124, 126–132). Tačiau jis yra pakaltinamas. Taip pat jam nustatytas alkoholinis ūminis pankreatitas (b. l. 75, 151–152) bei nuteistasis lankosi pas psichologus ir anoniminių grupių susirinkimuose (b. l. 153, 176–177). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto teiginiai, jog jis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu įvykdė daugumą ankstesniu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų, o dabar nori gyventi tvarkingą gyvenimą, dirbti ir gydytis nuo alkoholizmo, vertinami kaip nuteistojo siekis labiau save pateisinti, nei kritiškai vertinti savo veiksmus. Be to laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas tam ir skiriamas, kad nustatytų įpareigojimų nuteistasis laikytųsi visą laikotarpį bei juos pilnai, o ne iš dalies, (į)vykdytų.
10. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. A. už jos padarytą nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį parinkdamas artimą straipsnio sankcijose numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Be to, teismas pagrįstai (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) bausmę sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu ir tinkamai subendrino su ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nuteistojo A. A. nurodoma aplinkybė, jog jis laisvėje gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, ko negalės padaryti įkalinimo įstaigoje, bei turi lankytis pas odontologą, nori dirbti ir rūpintis partnere, taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad jam paskirta bausmė būtų aiškiai neproporcinga. Pažymėtina, jog pataisos įstaigose nuteistiesiems yra sudarytos galimybės gydytis priklausomybės ligas, lankyti AA susirinkimus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnis), taip pat yra sudarytos galimybės dirbti. Be to, pataisos įstaigos privalo užtikrinti tinkamas ir saugias sąlygas nuteistųjų laikymui ir imtis visų priemonių tinkamai jų sveikatos priežiūrai, o pačiai šių pajėgumų neturint – kreiptis į įstaigas, kurios galėtų suteikti būtinąją pagalbą nuteistajam (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis). Taigi, išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.
11. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistojo A. A. atžvilgiu taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatų. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nors ir formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas A. A. atitinka, tačiau pažymi, jog net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. A. nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Kaip jau minėta, apeliantas anksčiau teistas vienuolika kartų, šis teistumas jam dvyliktas. Šiuo atveju nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Ankstesniais nuosprendžiais jam pagrinde buvo taikytos laisvės atėmimo bausmės, taip pat vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu padarė naują nusikalstamą veika. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra.
13. Aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu turi partnerę, kuria rūpinasi, įvertinus nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančią medžiagą, nėra kuo nors išskirtinė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apie savo šeimos nario sveikatą ir poreikį rūpintis juo, kaip ir apie savo sunkią sveikatos būklę, nuteistasis žinojo dar prieš padarant nusikalstamą veiką. Tuo tarpu į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta parenkant bausmės dydį, bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Be to, nors kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis pripažino tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė dėl jos besigailintis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina, kad nuteistasis supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, jog A. A. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio. Aplinkybė, kad reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam apsunkins galimybę finansiškai išlaikyti sugyventinę, taip pat nėra bausmės vykdymo atidėjimą lemiantis kriterijus. Pataisos įstaigoje įsidarbinus ir gaunant darbo užmokestį, nuteistasis turės visas galimybes finansiškai padėti savo sugyventinei.
14. Pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam A. A. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad A. A. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo A. A. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumui. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.