- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e2-7338-424/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01406-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- V. O.
- Atsakovas
- A. K., D. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba, notarė D
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovams D. Š. ir A. K. dėl sandorio dalies pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo pareigų perkėlimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba ir notarė D. A.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. O. ieškiniu prašo pripažinti 2018-05-02 dovanojimo sutarties (notarinio reg. Nr.-) dalį, pagili kurią A. K. padovanojo D. Š. 1.2300 ha žemes ūkio paskirties sklypą (unikalus numeris: -) esantį -, pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovui V. O. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatant, kad A. K. pardavė o V. O. pirko 1.2300 ha žemes ūkio paskirties sklypą, unikalus numeris-, esantį - už l730 Eur, priteisiant iš V. O. atsakovui A. K. 1730 Eur.
Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso keturi žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantys -. 2020 m. gegužės mėnesį sužinojo, kad D. Š. iš A. K. 2018-05-02 d. dovanojimo sutartimi Nr. DA-2036 įsigijo 1,2300 ha žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus numeris:-). esantį -kuris yra šalia jo žemės sklypų. Nurodo, kad 2018-05-02 dovanojimo sutartis galimai buvo sudaryta siekiant apeiti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, numatančias pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę bei tokios žemės įsigijimo tvarką, kad D. Š. taptų žemės sklypo savininke. Šio statymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas Įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės Įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras Įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių. Jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą-. Trakų raj. bei įregistravęs ūkininko ūkį Trakų rajono savivaldybėje, t.y. atitinka Įstatymo 5 str. 1 d. 4 p. reikalavimus įsigyti ginčo žemės sklypą. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, todėl paprastai dovanojimo sutartys sudaromos tarp artimų žmonių. D. Š. nėra atsakovo A. K. artima giminaitė, atsakovas A. K. neturėjo motyvo dovanoti D. Š. žemės sklypą. Nesant jokių dovanojimo priežasčių (motyvų) yra akivaizdu, kad dovanojamo sutartimi buvo siekiama pridengti tikruosius šalių ketinimus, t.y. atlygintinai perleisti žemės sklypą, o dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, kad ieškovas negalėtų pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti šį žemės sklypą. Dovanojimo sutartimi šalys siekė pridengti pirkimo -pardavimo sandorį. Esant apsimestiniam sandoriui, sandoris vertinamas pagal tikrąją šalių valią ir ieškovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų perkeltos tikrojo pirkimo-pardavimo sandorio šalies, šiuo atveju – pirkėjo teisės ir pareigos. Pripažinus dovanojimo sandorį negaliojančiu ir pritaikius restituciją bei perkėlus ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, jam kyla pareiga sumokėti parduoto daikto savininkui sumokėti daikto vertę, kuri pagal ginčijamame sandoryje nurodytą žemės sklypo vertę yra 1730 Eur.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
A. K. nurodė, kad jo šeima su D. Š. šeima sieja ilgalaikiai bičiuliški santykiai, kurie tęsiasi dar nuo jų tėvų draugystės XX a. 8-ame dešimtmetyje Žemę nuosavybės teise jis įgijo atkūrus nuosavybės teises į giminaičių turėtą žemę, tačiau šių žemės sklypų nenaudojo žemės ūkio veiklai, sklypai buvo blogos būklės, jų sutvarkymui buvo reikalingos nemažos investicijos. Jis kreipėsi į UAB „-“, kuri nustatė, jog medžių ir krūmų iškirtimas sklypuose ir jų išvežimas kainuotų apie 2000 Eur. Įvertinęs reikalingas išlaidas, ne tik ginčo žemės sklypą, bet ir jam priklausančią kito žemės sklypo dalį padovanojo D. Š., kuri vykdė žemės ūkio veiklą ir turėjo galimybes sutvarkyti šiuos žemės sklypus. Sutartis atitinka tikrąją šalių valią ir naikinti ją ieškovo nurodytais motyvais nėra pagrindo.
D. Š. patvirtino A. K. nurodytas aplinkybes apie ilgalaikius jų šeimas siejančius draugiškus santykius ir nurodė, kad jis, kaip ir ieškovas gyvena Onuškio miestelyje nuo 1991 metų. 2008-02-13 ji įregistravo ūkininko ūkį, - seniūnijoje. Pagal ginčijamą dovanojimo sutartį įgytus žemės sklypus ji sutvarkė: iš sklypų pašalino, medžius, krūmus, kelmus. Sklypus naudoja žemės ūkio veiklai. Nurodė, kad ieškovas savo pirmenybės teisę kildina iš Žemės įgijimo įstatymo 5 str. 1 d. 4 p., tai yra ieškovas save priskiria 4 pirmumo eilei - asmenims, kurie deklaravo gyvenamąją vietą toje vietovėje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį. Žemės įgijimo įstatymas aukštesnė eilę įsigyti žemės sklypą numato asmenims, kurie atitinka šiuos kriterijus: 3 eilei priskirtini asmenys, kurie nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu (Žemės įgijimo įstatymo 5 str. 1 d. 3 p.); 2 eilei yra priskirtini žemės sklypo naudotojai, kurie naudojo šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis) (Žemės įgijimo įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.); 1 eilei priskirtini žemės sklypo bendraturčiai - Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka (Žemės įgijimo įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.)
Ieškovas savo teisę prašo pripažinti vadovaujantis 4 eilės kriterijumi, tai yra tuo atveju jeigu žemės sklypas būtų parduodamas Žemės įgijimo įstatymo nustatyta tvarka tai ieškovas V. O. galėtų ginčo žemės sklypą įsigyti, jeigu ginčo žemės sklypo nepageidautų įsigyti aukštesnei eilei priklausantis asmuo. Iš 4 eilės asmenų kurie galėtų pretenduoti Žemės įgijimo įstatymo nustatyta tvarka įsigyti ginčo žemės sklypą išskirti ieškovą nėra pagrindo, nes tos pačios 4 eilės kriterijus atitinka atsakovė D. Š.. Taigi, jeigu žemės sklypas būtų parduodamas, pardavėjas turėtų teisę pasirinkti pirkėją ir tuo pirkėju būtų D. Š., o ne ieškovas. Todėl šalys neturėjo jokių priežasčių sudaryti apsimestinį sandorį ir nėra jokio pagrindo dovanojimo sutartį pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi, o ieškovu perkelti pirkėjo teises ir pareigas.
Atsiliepimas
Trečiais asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypo pardavimo atveju, tiek ieškovas, tiek atsakovę D. Š. turėtų vienodas teises pirkti A. K. žemės sklypą, pirkėjo nurodytomis sąlygomis, nes abu patenka į tą pačią eiliškumo grupę, apibrėžtą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 4 p. Pagal šio įstatymo 5 str. 5 d., kam parduoti žemės sklypą sprendžia pardavėjas. D. Š. vaikė atvirai ir sąžiningai. Ji 2018-03-27 kreipėsi su prašymu išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus (kadastro Nr. - ir kadastro Nr.-), esančius -, Trakų rajono savivaldybėje. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius 2018 m. balandžio 13 d. atsakovei D. Š. išdavė sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Nr. 46STŽ-152-(14.46.142.), kuriuo sutiko, kad atsakovė D. Š. įsigytu - 1,2300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr.-) ir dalį - 0,4500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro -), esančius -. Įstatyme numatytos pirmumo eilės tikslas – užtikrinto asmenų, kurie susiję su parduodamu žemės sklypu ir kuriems šis sandoris gali turėti įtakos, interesus, tačiau tai nepaneigia sutarčių laisvės principo. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris, ir tik nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dovanojimo sutartis yra pasimestini sandoris ir tiks ieškovo teiginys yra deklaratyvus.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Atsakovai 2018 m. gegužės 2 d. sudarė dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. DA- 2036) pagal kurią A. K. padovanojo D. Š. 1,2300 ha žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr.-), ir 45/67 dalis žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr.-), esančius Onuškyje, Trakų raj.
CK 1.87 str. 1 d. nustato, kad apsimestiniu laikomas sandoris, kuris sudarytas kitam sandoriui pridengti. CPK 178 str. nustato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Todėl ieškovas, teigdamas, kad ginčijama atsakovų sudaryto sandorio dalis yra apsimestinė, ir kad faktiškai atsakovai sudarė 1,23 ha žemės ūkio paskirties sklypą unikalus Nr. - pirkimo-pardavimo sandorį turi įrodyti, kad už D. Š. perleistą žemės sklypą A. K. gavo piniginį atlygį (CK 6.305 str. 1 d.). Ieškovas šios aplinkybės net neįrodinėja, o reikalavimą grindžia deklaratyviu teiginiu, jog atsakovas A. K. negalėjo dovanoti žemės sklypo asmeniui, su kuriuo jo nesieja artimi giminystės ryšiai. Ir iš šio teiginio daro išvadą, kad atsakovai faktiškai sudarė pirkimo-pardavimo sutartį.
Vien faktas, kad dovanojimo sutarties šalių nesieja artimi giminystės ryšiai, neduoda pagrindo abejoti sandorio šalių valios išraiška. Įstatymas nesieja asmenų teisės sudaryti dovanojimo sandorius, priklausomai nuo jų giminystės ryšio, ar asmeninių santykių pobūdžio, todėl nesant įrodymų, patvirtinančių sandorio apsimestinumą, pripažinti jį negaliojančiu ir juo labiau, be jokių įrodymų, teigti, kad atsakovai sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, nėra pagrindo.
Savo teisę įsigyti iš atsakovo A. K. žemės sklypą, ieškovas grindžia Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 4 p., numatančiu, kad ketvirtąja eile pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už kaimą, už kurią ji parduodama turi teisę fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį. Ieškovas 2006-09-22 - yra įregistravusi ūkininko ūkį, kurio identifikavimo kodas - (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas-), jo gyvenamoji vieta gyvenamąją vietą -.
Iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties sklypai unikalus Nr. - (kadastro Nr.-), unikalus Nr. - (kadastro Nr.-) ir unikalus Nr. -(kadastro Nr.-). Nors teismo posėdyje ieškovas teigė, kad jo sklypas faktiškai ribojasi su ginčo sklypu, o sklypus skiria tik kelias, iš paties ieškovo pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad su ginčo sklypu Nr. 678 ribojasi sklypas Nr.700, o ieškovo nurodytas kelias yra šio sklypo dalis. Ieškovo sklypai Nr. 753, 646 ir 717 su ginčo sklypu nesiriboja. Todėl būtent šio sklypo Nr.700 savininkas, kaip besiribojančio sklypo savininkas, 3 pirmumo eile galėtų pretenduoti pirkti ginčo žemės sklypą.
Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovė D. Š. 1991-03-01 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu -. Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas - parvirtina, kad D. Š. 2008-02-13 - yra įregistravusi ūkininko ūkį, kurio identifikavimo kodas -. Taigi, tiek ieškovas, tiek atsakovė priklauso 4 eilei asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemę. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 5 d. nustato, kad kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, žemės sklypo savininkas pats nusprendžia kam parduoti žemės sklypą. Todėl net darant prielaidą, kad atsakovai faktiškai sudarė ne dovanojimo, bet pirkimo-pardavimo sandorį, jį įsigyti turėjo teisę ir D. Š., o teisė nuspręsti, kuriam iš potencialių pirkėjų parduoti žemė priklausė A. K.. Esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, kad buvo pažeista ieškovo pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą atsakovų sudarytu sandoriu, net jei jis būtų pirkimo –pardavimo, nėra pagrindo. Todėl ieškinys atmetamas ir šiuo aspektu, kaip paduotas reikalavimo teisės neturinčio asmens.
Atsakovė D. Š. šioje byloje patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas A. K. šioje byloje patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovams priteisiamos jų turėto bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 str.)
Taip pat iš ieškovo valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu -13,20 Eur (CPK 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 98, 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. O. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų D. Š..
Priteisti iš V. O. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų A. K..
Priteisti iš V. O. 13,20 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.