Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atstovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-7833-713/2005 pagalpareiškėjo V. B. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei S. V. dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjo V. b. atstovui A. B. apskundus Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį atskiruoju skundu, Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 10 d. nutartimi (b.l. 184–186, t. I) atskirąjį skundą atmetė ir skundžiamą nutartį paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Teismas pažeidė CPK 5, 6, 7, 13, 118 straipsnius ir netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi buvo suvaržyta pareiškėjo teisė vesti bylą per atstovą ir gauti procesinius dokumentus. Teismas skundžiamoje nutartyje tyčia nenurodė, kad 2013 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo paliktas tik vienas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodytas pareiškimo trūkumas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Kauno apygardos teismo nutartyje naujas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti nenustatytas, o 2013 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo metu jau buvo pasibaigęs, dėl ko pareiškėjui turėjo būti suteiktas naujas terminas trūkumui dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pašalinti, o teismo nutarties kopija išsiųsta ir įteikta pareiškėjui.Nagrinėjamu atveju pažeistas CPK 21 straipsnis, kadangi yra nusikaltimo požymiai teisėjos V. L. veikoje, todėl remiantis CPK 299-300 straipsnių pagrindu priimtina atskiroji nutartis. Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 10 d. nutartimi tyčia dengė neteisėtus teisėjos V. L. šališkus ir priklausomus veiksmusbei atmetė atskirojo skundoargumentus dėl teisėjos suinteresuotumo Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. nutarties neįvykdymu ir antstolės S. V. nusikalstamosveikos dengimu. Yra pagrindas reaguoti į nusikalstamusir neteisėtus teisėjos veiksmus priimant atskirąją nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepašalinus trūkumų laikė nepaduotu apelianto prašymą dėl praleisto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią remiantis atskirojo skundo argumentais yra pagrindas naikinti.

CPK 115 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą, nurodyta, kad jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, o priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartį (b.l. 134, t. I), o vėliau teismui pateikė ir pareiškimą dėl praleisto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo (b.l. 149, t. I). Teismas sprendė, kad apelianto pateiktas pareiškimas dėl termino atnaujinimo neatitinka procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ir 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi (b.l. 172, t. I) nustatė apeliantui 7 dienų nuo nutarties gavimo dienos terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Apeliantas, nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė dėl jos atskirąjį skundą (b.l. 176, t. I), kuris Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartimi (b.l. 184–186, t. I) buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad teismo nustatytas terminas pareiškimo dėl termino atnaujinimo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, kad per jį apeliantas teismo nustatytų trūkumų nepašalino, pareiškimą dėl termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjimu atveju pareiškimą dėl termino atnaujinimo laikė nepaduotu ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas, 2013 m. liepos 10 d. nutartimi išsprendęs Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą bei apelianto atskirąjį skundą atmetęs, naujo termino 2013 m. gegužės 10 d. nutartyje nustatytiemspareiškimo dėl termino atnaujinimo trūkumams pašalinti nenustatė, nors minėtoje nutartyje nustatytas terminas trūkumams pašalinti jau buvo pasibaigęs. Apeliantas pagrįstai teigia, kad jau Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarties priėmimo metu Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartyje nustatytas terminas pareiškimo dėl termino atnaujinimo trūkumams pašalinti buvo pasibaigęs, kadangi nutartyje nustatytas 7 dienų terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, t. y. nuo 2013 m. gegužės 18 d. (b.l. 174, t. I). Nors apeliantas ir pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties, tačiau nutartyje nustatyto procesinio termino eiga nebuvo sustabdyta (CPK 76 str.). 2013 m. gegužės 10 d. nutartyje nustatytam terminui trūkumams pašalinti pasibaigus dar iki apeliacinės instancijos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismui, o taip pat ir pirmosios instancijos teismui nenustačius naujo termino pareiškimo dėl termino atnaujinimo trūkumams pašalinti, apeliantas nežinojo ir jam nebuvo aišku, iki kada jis gali įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo. Apeliantas pagrįstai teigia, kad esant nurodytai situacijai pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti naują terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, kadangi, priešingu atveju, apeliantui nebūtų suteikta galimybė tinkamai įvykdyti nutartį dėl trūkumų šalinimo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nenustačius tokio termino apelianto padėtis procese tapo neapibrėžta, net jei jis ir pageidavo pašalinti pareiškimo trūkumus, jam nebuvo aišku ir žinoma, iki kada jis šiuos veiksmus gali atlikti. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjamu atveju nenustačius apeliantui naujo termino trūkumams, nurodytiems 2013 m. gegužės 10 d. nutartyje, pašalinti, yra pažeidžiami proceso ekonomiškumo, koncentracijos, teisės į tinkamą teisminę gynybą principai. Šiuo atveju apeliantui turėjo būti suteikta teisė pašalinti 2013 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodytus trūkumus pakartotinai nustatant tam terminą, o to nepadarius ir apelianto pateiktą procesinį dokumentą laikius nepaduotu, nepagrįstai buvo suvaržytos apelianto teisės į teisminę gynybą ir tinkamą teisminį procesą.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinius terminus ir procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, nepagrįstai apelianto pateiktą pareiškimą dėl termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo laikė nepaduotu, todėl remiantis pirmiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo manymu, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.

Atskirajame skunde pareikštas prašymas klausimą perduoti nagrinėti iš naujo kitos apylinkės teismui yra nepagrįstas. Apeliantas nenurodė argumentų, kurie pagrįstų pareikštą prašymą, todėl nesant CPK nustatytų pagrindų, kuriems esant civilinė byla gali būti perduodama kitam teismui, šis apelianto prašymas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko atskirojo skundo argumentą dėl CPK 21 straipsnio, reglamentuojančio teisėjų irteismų nepriklausomumą ir nešališkumą, pažeidimo, kadangi atskirajame skunde nepateikti duomenys ir juos patvirtinantys įrodymai apie skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumą ar priklausomumą nuo kitų asmenų. Pažymėtina, kad pareiškėjas, manydamas, jog civilinę bylą nagrinėjanti teisėja yra šališka, gali pasinaudoti CPK 68 straipsnyje įtvirtinta teise ir pareikšti jai nušalinimą. Apeliacinės instancijos teismas instancine tvarka vertina tik skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pareikšto skundo ribose, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, tačiau nevertina skundžiamą procesinį dokumentą priėmusio teisėjo veiksmų baudžiamosios teisės aspektu, todėl nepasisakytina dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių, kaip kad teigia apeliantas, su teisėjos nusikalstamais veiksmais. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės revizuoti apeliacinės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų, todėl nepasisakytina dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartimi.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kadangi pripažinus, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, jie laikytini neturinčiais reikšmės skundžiamos nutartiesteisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, nepagrįstai nenustatė pareiškėjui naujo termino pareiškimo trūkumams pašalinti, todėl priėmė nepagrįstą skundžiamą nutartį, kuri remiantis atskirojo skundo argumentais naikintina ir klausimas dėl teismo nustatytų pareiškimo dėl praleisto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo trūkumų šalinimo perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl 2013 m. gegužės 10 d. teismo nutartyje nustatytų pareiškimo dėl praleisto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo trūkumų šalinimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.