Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nukentėjusiosios D. M. atstovei pagal įstatymą I. M. ir įgaliotam atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui,

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, E. M. įgaliotam atstovui advokatei Lidijai Blinkevičienei,

nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, E. M.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, lietuvė, (duomenys neskelbtini) pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

teismui perduota dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už dviejų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- 2022-01-18, apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo prieš savo artimąją giminaitę – seserį D. M., t.y. tyčia vieną kartą ranka sudavė D. M. į dešinės kojos blauzdą, medine liniuote sudavė ne mažiau kaip tris kartus D. M. į galvą ir kairę ausį, šiais savo veiksmais padarė D. M. odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, taip nežymiai sutrikdė D. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą;

- 2022-02-24, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį – tėvą S. M., t.y. tyčia peiliu perrėžė S. M. dešinę veido pusę, taip sukėlė S. M. fizinį skausmą.

Dėl 2022-01-18 įvykio

Iš teisme BPK 276 str. tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų nepilnametės nukentėjusiosios D. M. parodymų matyti, jog ji parodė, kad 2022 m. sausio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, parėjo iš mokyklos namo po pietų, persirengė, pavalgė, sesė salione žiūrėjo televizorių. Sesė jai pasakė, kad tyliau vaikščiotų. Ji iš virtuvės ėjo į savo kambarį, pro kambarį, kur sesuo žiūrėjo televizorių. Ji iš savo kambario kažką pasiėmė, ėjo atgal į virtuvę, šuo buvo koridoriuje, jis sulojo. Lėtai ėjo į virtuvę, sesuo pastūmė ją, šunį paspyrė, uždarė duris, kad būtų atskirai. Ėjo į savo kambarį, atsigulė pailsėti, pasiėmė plančetę, norėjo pažaisti. Šuo pradėjo smarkiai loti, sesuo dar labiau supyko. Sesuo supyko, kad šuo pradėjo loti, ji nuėjo į koridorių. Pamatė, kaip sesuo pasiėmė medinę ilgą liniuotę ir pradėjo mušti šunį. Kai išgirdo, kad šuo cypia, atėjo į koridorių ir pamatė, kad ji muša smarkiai šunį, šuo cypė. Paklausė: „ką tu darai“, bandė sesę atitraukti, pamatė, kad nieko neišeis. Su ranka ją tolyn nuo šuns bandė atitraukti, sesė jos neklausė, neatsitraukė. Pamačiusi, kad nieko neišeis, sesuo trenkė jai medine liniuote. Trenkė jai į galvą, ji sukosi ir pataikė į kairę ausį. Sesuo į galvą vieną kartą trenkė, dar į koją trenkė, į ranką buvo sudavusi ar į koją, tiksliai neprisimena. Po to ji pati nuėjo į kambarį, bandė skambinti policijai. Sesuo atėjo į kambarį, sakė: „padedi telefoną“ ir ji padėjo. Sakė: „dabar čia verksi ir aš negalėsiu žiūrėti televizoriaus“. Sesuo išėjo iš kambario ir ji paskambino į policiją. Pasakė, kad su pagaliu jai trenkė sesuo. Kai gal po 10 min atvažiavo policija, ji parodė, iš ko trenkė. Ji policiją pasitiko laiptinėje, sesuo nežinojo, kad ji iškvietė policiją. Pasakė kas buvo, parodė kur yra sesuo, jie nuėjo pas ją. Policijos pareigūnai sesers klausinėjo, ši melavo, pasakė, kad ji užsigavusi grįžo iš mokyklos. Sesuo nepripažįsta nei mamos, nei tėčio, dažnai pykstasi su visais. Atvykę pareigūnai paklausė jos, ar rašys pareiškimą, sakė rašys, pasakė, kad mama ir tėtis dirba. Tada policijos pareigūnai paskambino mamai, pasakė, kas įvyko. Mama atvažiavo. Kai mama atvažiavo, policijos pareigūnai sesę išsivežė. Laukė tyrėjų, mama išvažiavo, pusę 8 tėtis turėjo pareiti, ji papasakojo kas buvo. Po to, kai sesę paleido, po 2 parų ši grįžo namo. Ji tuo metu sirgo, gulėjo lovoje, su ja nebendravo, sesuo daugiau su mama šnekėjo. Kai mama paprašė sesės jos atsiprašyti, sesuo atsiprašė, daugiau su ja nešnekėjo. Policija buvo sesei davusi dokumentus, ši juos suplėšė. Iki įvykio su sese nebuvo labai geri santykiai, ši buvo pikta, agresyvi, viskas turi būti pagal ją, kaip ši pasako. Dažnai suduodavo jai, užšerdavo. Suduodavo tada, kai nepatikdavo, ką ji pasakydavo. Kai sesuo jai sudavė liniuote, iš pradžių jautė skausmą, po poros valandų skausmo nebejautė. Po sudavimo jai bėgo kraujas iš ausies, buvo randelis. Randelis pranyko po kelių dienų. Kai sesuo jai sudavė, ji buvo netoli koridoriaus slenksčio, kambaryje, kur buvo televizorius, salione. Liniuotės vieta būna dažniausiai koridoriuje. Ji, kai atėjo, pamatė sesers rankoje liniuotę. Ji iš savo kambario ėjo pro salioną į koridorių, sesė buvo koridoriuje. Kiek iš viso smūgių jai buvo suduota, tiksliai nepamena. Prieš suduodant į galvą, ranka jai per koją sudavė, tada su liniuote į galvą. Kai trenkė su ranka į koją, trenkė gana stipriai, bet nepasakytų, kad smarkiai skaudėjo, pataikė į dešinės kojos blauzdą. Skausmą įvardytų, nuo 1 iki 10, tai 4 balais. O kai trenkė su liniuote į galvą, skausmas buvo didesnis. Jos stovėjo koridoriuje, buvo apie metro atstumas. Ji stovėjo, bet buvo pasisukusi, ji taip pat stovėjo. Į koją trenkė tada, kai ji buvo savo kambaryje, kai sėdėjo ant lovos. Kai pavalgė, ėjo į savo kambarį, sesuo žiūrėjo televizorių, kažką pasakė, jai nepatiko, ji atėjo pas ją į kambarį ir jai sudavė į koją ranka. Ji sėdėjo ant lovos, kojos buvo ištiestos. Sesuo sudavė į koją ir išėjo toliau žiūrėti televizorių. Tada šuo pradėjo loti, sesuo nuėjo, pradėjo šunį mušti su liniuote, ji buvo savo kambaryje, nuėjo pasižiūrėti pro salioną į koridorių. Tada jai kartą trenkė per galvą, ar daugiau trenkė, tiksliai nepamena. Dar prieš tai, kai trenkė jai į koją, sesuo ją pastūmė. Pastūmė būnant prie slenksčio, esančio tarp koridoriaus ir saliono. Kai atėjo į koridorių, pati matė, kaip sesuo muša šunį, užsimoja ir šeria jam, tada klausė jos: „tai ką tu čia darai“, bandė sesę patraukti toliau nuo šuns. Kai jai sudavė liniuote per galvą, mano, jai sudavė tyčia, nes buvo pikta, sudavė, nes jie trukdė jai žiūrėti televizorių. Sesuo jos atsiprašė, bet nemano, kad ji galvotų, kad kažką blogai padarė, sesuo galvoja, kad ji blogai padarė, nes iškvietė policiją. Mano, kad nelabai susitaikė. Norėtų susitaikyti, bet nežino ar sesuo vėl taip nepasielgtų, ji dažnai atsiprašinėdavo, bet ir toliau taip elgdavosi. Kai sesuo grįžo iš policijos, jos striukę buvo suplėšiusi ir kelis rūbus įmetusi į vandenį (1 t., b.l. 87-92).

Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu gyvena vyras S. M. ir dukros - pilnametė E. ir nepilnametė D.. E. turi sveikatos problemų ir jos toliau gylėja. Problemos atsirado kažkur 2020 metų sausio mėnesį, o gal rugsėjį, nes jau mokytojai kvietė į mokyklą dėl jos elgesio. E. neadekvačiai elgėsi: sausio mėnesį grįžo su basutėmis, kulnys užsiraitę, sako „man būtinai reikia nešti jas sutaisyti“, kažkoks nepasitikėjimas, galvoja, kad maistas užnuodytas. Tada pastebėjo pasikeitusį dukros elgesį, dėl ko kreipėsi į gydytojus ir ją 2020 metais paguldė į psichiatrijos skyrių, kur E. gulėjo gal tris savaites. E. nepripažįsta serganti ir jokių vaistų nevartoja, pas psichiatrus neina, reikalauja kad visi įrašai medicininiai būtų panaikinti. Jei pradedi apie gydytojus šnekėti, ji net nenori klausytis. Šeimoje iš jos vien tik reikalavimai, pakeltas balsas. Ji pati su E. sutaria gerai. Kad E. vartojo smurtą prieš sutuoktinį ir kitą dukrą, jai yra žinoma. Konfliktas įvyko tarp seserų, namuose, E. su tokia ilga medine liniuote per ausį dukrai D. pataikė. Sudavė kokius tris kartus. Apie tai jai pasakojo dukra D.. Dukra D. jai paskambino, buvo susijaudinusi ir policijos pareigūnas pasakė, kad įvyko konfliktas tarp dukterų. Grįžusi namo, ji matė ant D. kairės ausies kraujo. Pabendravusi su policija, ji grįžo namo, E. nebuvo, ji buvo išvežta. Apie visas įvykio aplinkybes jai papasakojo D.. Kai E. grįžo namo, klausė jos apie įvykį, bet ši nepripažįsta, sako, kad ji nekalta, sakė, kad tipo mokykloje D. užsigavo. Tokie įvykiai su E. dažni. Dabar E. išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) pas kitą močiutę, kuri kenčia, vargsta, negali E. nei išvaryti, nieko. Dėl stacionarinio gydymo E. mano, kad jis jai yra būtinas.

Iš teisme BPK 276 str. tvarka pagarsintų 2022-01-19 įtariamąja apklaustos E. M. parodymų matyti, kad ji parodė, jog galvos traumų neturėjo, psichikos sutrikimų neturi, priklausomybių ligų centre neregistruota. Su jai pareikštu įtarimu susipažino, jį supranta, su įtarimu nesutinka. Turi seserį D. M., kuriai 16 metų. Prieš kelias dienas jos susipyko dėl to, kad ji buvo pasiėmusi D. daiktus neatsiklaususi. Dėl to susipyko, sesuo jai pasakė, kad jai dar parodys už tai, taip suprato, kad sesuo jai nori atkeršyti. Ji sesei sakė, kad negi jai svarbiau kažkokie daiktai, o ne ryšys tarp seserų ir bendravimas. Tarp jų yra geri ir draugiški santykiai, tik kartais kyla D. pyktis dėl kelių daiktų, kuriuos yra ji pati yra pametusi ir pasiėmusi neatsiklaususi. 2022-01-18, apie 16.00 val., ji buvo namuose, sesuo D. M. taip pat buvo namuose, kitame kambaryje ruošė pamokas, ji kitame kambaryje žiūrėjo serialą. Jai žiūrint serialą, D. praeidama jai kažką pasakė, ką sakė nesuprato ir išėjo iš namų. Neužilgo, už maždaug 5-10 min grįžo namo. Kai grįžo, girdėjo raktų žvangesį, pagalvojo, kad pamiršo pasiimti raktus, nuėjo iki savo kambario ir neužilgo vėl išėjo. Po kurio laiko grįžo į namus. Kiek laiko sesers nebuvo, pasakyti negali, nes buvo įsitraukusi į serialo žiūrėjimą. Kur eina D. M. neklausė, ši jai nesakė. Pas jas įprasta, kad nesako viena kitai kur ir su kuo eina. Grįžus seseriai D. pastebėjo, kad ši kažkokia pasikeitusi, kai įėjo į kambarį pastebėjo, kad ji kaip nesava, be nuotaikos. Neklausė kas nutiko, norėjo paklausti, bet matė, kad geriau nekalbinti ir sesuo nuėjo į savo kambarį. Ji nuėjo į koridorių pasidažyti prie veidrodžio, netoliese gulėjo jų augintinis šuo, sesuo D. buvo svetainėje. Jai imant dažus, jie nukrito ant žemės, ji lenkėsi jų paimti ir užlipo šuniui ant uodegos, tuomet išsigandusi jo cypimo, susverdėjo dar labiau, užkliuvo už ant grindų gulėjusių šlepečių ir suklupo. Tuo metu nukrito siuvimo liniuotė prie šuns, kuri stovėjo atremta kampe. Išgirdusi šuns cypimą atėjo sesuo D., kuri pasakė: "ką tu darai, kodėl muši šunį", nors ji tikrai šuns nemušė, jo atsiprašė, paglostė. Sesuo taip pagalvojo turbūt todėl, kad ji tuo metu, kai ši atėjo kėlė liniuotę nuo grindų. D. pasakius, kad ji muša šunį, nes tuo metu jis dar kando į liniuotę, nes jam ji nepatinka, ji atsisuko su liniuote rankoje prieš D., parodė ir pasakė kas nutiko. D. supyko, kad pagal ją ji muša šunį, priėjusi spyrė jai į koją, jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Ji lengvai D. pastūmė į petį, kad ši būtų kur atsitrenkusi, nematė. D. labai supykusi nuėjo į savo kambarį, ką darė nematė. Ji pati atsisėdo svetainėje ant kėdės ir sėdėjo, kol atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams girdėjo, kad D. sakė, kad ji su liniuote sudavė per galvą, tik atvykus policijos pareigūnams pamatė, kad D. ausis sužeista. Dėl tokių sesers žodžių labai nustebo, buvo šoke, kad ši gali taip ją apkaltinti. Jei būtų mačiusi, kad D. ausis sužeista, būtų pati atnešusi pleistrą. Jai labai keista, kad sesuo taip su ja pasielgė. Ji tikrai netrenkė su liniuote seseriai per galvą, netrenkė ir šuniui, nes abu juos labai myli. Yra atviras ir nuoširdus žmogus, mėgsta sakyti tiesą, aišku gali pakelti balsą, kai girdi neteisybę, bet tikrai smurto prieš nieką nenaudoja (1 t., b.l. 176-179).

Iš 2022-01-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) miesto centrinėje dalyje, daugiabučiame penkių aukštų blokiniame name adresu (duomenys neskelbtini), namo paskutinės laiptinės trečiame aukšte. Butas trijų pereinamų kambarių. Apžiūrėtas pirmas pereinamasis kambarys, į kurį patenkama iš buto koridoriaus. Kambarys: prie vakarinės sienos ant sienos televizorius, po televizoriumi ant grindų pastatyta drabužių sukirpėjo praktikoje naudojama medinė liniuotė vieno metro ilgio, metaliniais galais. Kadangi ši liniuotė yra nusikalstamos veikos įrankis, ji apžiūros metu paimta. <...> Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų apžiūros metu nerasta. Liniuotė Išoriškai apžiūrėta, nukentėjusioji nepilnametė D. M., apsirengusi tamsiai mėlynos spalvos palaidine, pilkos spalvos trumpomis kelnėmis, raudonomis pėdkelnėmis, mėlynos spalvos kojinėmis ir šlepetėmis. Mergaitė su akiniais. Nukentėjusiosios kairės ausies kaušelio išorinėje pusėje yra 0.8 cm. ilgio, 0.2 cm. pločio žaizda bei 2.4 cm. ilgio ir 0.8 cm. pločio nubrozdinimas (1 t., b.l. 16-18).

Dėl 2022-02-24 įvykio

Iš 2022-02-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu esantis daugiabutis namas yra penkių aukštų. Įėjimai į namą yra iš rytų pusės. Trečiame namo aukšte yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą patenkama į koridorių, kurio rytinėje sienoje yra įėjimas į virtuvę. Prie šiaurinės virtuvės sienos yra du stalai ir kėdės. Prie pietinės ir vakarinės sienos yra virtuvinės spintelės su buitine technika. Rytinėje virtuvės sienoje yra langas, ant kurio palangės yra padėtas virtuvinis peilis su baltos spalvos rankena. Ant peilio geležtės ir rankenos matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Peilis paimamas ir supakuojamas į popierinį voką. Taip pat apžiūrimas S. M. veidas. Veido dešinėje pusėje, t.y. ties antakiu, akimi, skruostu palei nosį yra įrėžimai iš kurių matyti kraujas (1 t., b.l. 104-106).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad poodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, dešinėje čiurnoje, kairėje šlaunyje ir žastuose, odos nubrozdinimas kairėje čiurnoje, dešinės plaštakos 4-5 pirštų minkštųjų audinių sumušimas, dešinės plaštakos 1,2 pirštų nagų lūžiai E. M. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2022-02-24. Sužalojimai E. M. padaryti ne mažiau aštuonių bukų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai E. M. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai E. M. padaryti pašalinės jėgos poveikyje. E. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b.l. 4).

Nors E. M. įgaliota atstovė advokatė prašė remtis E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pagal kuriuos ji neigė smurto vartojimą prieš savo tėvą S. M., E. M. parodymai, atsižvelgiant į byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas apie E. M. psichinę būklę, nelaikytini įrodymais. Tuo tarpu visų kitų aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra esminėse detalėse sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad E. M. 2022-02-24, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu smurtavo prieš savo tėvą S. M., t.y. tyčia peiliu perrėžė S. M. dešinę veido pusę, taip sukėlė S. M. fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad nurodyti E. M. smurtiniai veiksmai, nukreipti į nukentėjusiojo kūną, sukėlė jam nepageidaujamą fizinį skausmą. Šiuos padarinius patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, liudytojos I. M. parodymuose. Tokie E. M. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje aprašytos veikos objektyviuosius požymius.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. M., kad įstatymu uždraustų veikų padarymo ir šiuo metu E. M. nustatomas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. E. M., darydama įstatymu uždraustas veikas, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jų pavojingumą ir negalėjo valdyti savo veiksmų (nepakaltinamumas). E. M., darydama įstatymu uždraustas veikas, dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti pavojingo veikų pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų (nepakaltinamumas). Šiuo metu E. M. dėl savo psichinės būsenos negali teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. E. M. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“. E. M. negali būti apklausiama, dalyvauti kituose proceso veiksmuose ikiteisminiame tyrime ir teisme. E. M. yra pavojinga sau ar kitiems asmenims. Ar (nustačius psichikos sutrikimą) E. M. psichikos sutrikimas yra išgydomas, atsakyti galima tik po ilgalaikio tiriamosios stebėjimo ir gydymo (2 t., b.l. 58-65).

Teisiamajame posėdyje dalyvavęs ekspertas, teismo psichiatras Virginijus Diktanas patvirtino aukščiau nurodyto ekspertizės akto išvadas ir papildomai paaiškino, kad posėdžio metu išklausius proceso dalyvių niekas nepasikeitė, juo labiau, sustiprėjo tie visi požymiai. Tyrimo metu E. M. nepripažįsta, slepia savo liguistus įsitikinimus, rezonuojančio mąstymo, tokie tušti svarstymai, neigia savo ligą, todėl jai būtinas stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis, nes ambulatoriškai ji nesilanko, vaistų nevartoja, tai ją būtina gydyti. Kai pacientas ateina pas psichiatrą, jis turi sutikti gydytis, jei nesutinka, tai gali eiti iš kur atėjęs, todėl mano, kad priverstinis ambulatorinis gydymas jai nebūtų efektyvus, ambulatorinio gydymo jai neužtektų.

E. M. tėvai teisme taipogi teigė manantys ir sutinkantys, kad E. M. būtinas stacionarus gydymas.

Bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais įrodymais dėl E. M. būsenos baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir po jų padarymo, dėl ko sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje yra neginčijami nustatyta, jog E. M. padarė dvi įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdama nepakaltinama. Byloje nesant jokių ekspertizės akte nurodytai išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo priešingų objektyvių duomenų, teismas pritaria ekspertizės akte nurodytai bei teismo posėdyje eksperto patvirtintai rekomendacijai, todėl E. M. taikytina teismo ekspertų rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 str. 1 d. 2 p.).

Dėl kitų klausimų išsprendimo

E. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 145-147), įsiteisėjus nutarčiai panaikintina.

Nutarčiai įsiteisėjus bylai reikšmingi daiktai – medinė liniuotė ir peilis, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 23-25), išklausius Irenos ir S. M. nuomonės – sunaikintini, o byloje esantys I. M. pateikti 20 vnt. įvairių E. M. rašytų raštelių (1 t., b.l. 129-132) – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

E. M., kuri būdama nepakaltinama padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas visuomenei pavojingas veikas (D. M. ir S. M. atžvilgiu), numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nutarčiai panaikinti.

Nutarčiai įsiteisėjus bylai reikšmingus daiktus – medinę liniuotę ir peilį, saugomą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti, o byloje esančius I. M. pateiktus 20 vnt. įvairių E. M. rašytų raštelių – palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiųjų (jų atstovų) ir prokuroro gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.