- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- e2YT-14670-1162/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08181-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Silvija Gervienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
nedalyvaujant pareiškėjai I. K.
suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja I. K. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. po savo sutuoktinio A. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. K.. Santuokoje su A. K. pareiškėja turėjo du vaikus – A. K. ir B. K.. B. K. (duomenys neskelbtini) mirė, ji vaikų neturėjo. Po A. K. mirties liko dalis nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas pareiškėjos vardu, santuokos su A. K. metu. Nors po palikėjo mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, tačiau priėmė savo sutuoktinio palikimą, jį faktiškai valdydama. Pareiškėja priėmė sutuoktinio asmeninius daiktus, relikvijas, namų apyvokos daiktus, knygas, baldus, laikrodį, iki šiol gyvena ir rūpinasi butu, adresu (duomenys neskelbtini). Nors ir palikimą pareiškėja priėmė, tačiau negali įteisinti nuosavybės teisių į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą savo vardu dėl jau minėtų aplinkybių.
2. Pareiškėjos atstovas 2022 m. rugsėjo 8 d. vykusio teismo posėdžio metu palaikė pareikštus prašymus, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti, kadangi su juo sutinka, būtent pareiškėja priėmė A. K. palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą A. K. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo teisme metu būtų nustatytas faktas, kad palikėjo sutuoktinė po jo mirties priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, neprieštarautų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio A. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).
8. Teismas nustatė, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5). Taigi, A. K. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini) ir šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
9. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja I. K. ir A. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6, 9, 13). Santuokoje I. K. ir A. K. įgijo nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10-11). Po sutuoktinio mirties pareiškėja dėl mirusiajam priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po A. K. mirties nėra užvesta (e. b. l. 4,12). Kaip patvirtino liudytojas L. O., kuris gyveno ir gyvena greta savo sesers pareiškėjos I. K., mirus palikėjui, jam priklausiusiu turtu rūpinosi ir rūpinasi pareiškėja, ji liko gyventi bute, naudojasi bute likusiais daiktais (2022 m. rusėjo 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 9 min. 3 sek. – 10 min. 50 sek.). Rašytiniai įrodymai byloje taip pat patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties mokėjo visus mokesčius už komunalines paslaugas ir bendro naudojimo objektų, priskirtų paveldėtam butui, administravimą (e. b. l. 66, 69-73). Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
10. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės, liudytojo parodymai ir rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosjo turtą jai nebuvo išduotas. Pažymėtina, kad kitas galimas įpėdinis A. K. sutiko su pareiškimu.
11. Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti sutuoktinio palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.