- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2YT-210-272/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei O. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad ji, V. G. (ikisantuokinė pavardė K.), tuometinėje Elektrėnų kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje nuo 1979-06-01 iki 1981-04-01 dirbo ypatingomis darbo sąlygomis, t. y. dirbo meistre.
Pareiškėja pareiškime bei ji ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja 1979 metais baigė Vilniaus Statybos technikumą ir įgijo pramoninės ir civilinės statybos specialybę. Baigiant paskutinius mokslo metus, Vilniaus Statybos technikume buvo paskelbtas sąrašas organizacijų, pagal kurį buvo galimybė pasirinkti organizaciją ir joje siūlomas pareigas. Pareiškėja pasirinko meistrės pareigas tuometinėje Elektrėnų kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje (toliau - Elektrėnų KMK, 1986-04-10 organizacijos pavadinimas pakeistas į Trakų rajono statybos organizacija Nr. 2, kuri 1986-11-01 buvo sujungta su Trakų rajono statybos organizacija Nr. 1 ir tapo Trakų rajono statybos organizacija, dar vėliau - UAB „Trapilis“), nes buvo siūlomos geros darbo sąlygos: atlyginimas 135 rub., aprūpinimas gyvenamuoju plotu. Į darbą pareiškėja buvo priimta ir dirbti pradėjo nuo 1979-06-01. Priėmimo į darbą dokumentuose pareiškėja buvo įforminta brigadininke, nes Elektrėnų KMK viršininkas, manydamas, kad moteris nesusitvarkys su sunkiu ir pavojingu bei atsakingu darbu, laukė ateinant į meistro pareigas vyro ir todėl meistro pareigybę laikė neužimtą. Elektrėnų KMK viršininko 1979-06-01 įsakymu Nr. 9I-K pareiškėja buvo įforminta kompleksinės brigados IV kategorijos brigadininke, tačiau faktiškai vykdė meistrės funkcijas. Elektrėnų KMK buvo didelė organizacija, vykdė daug statybų, statybos objektai buvo visame rajone (tuometiniame Trakų rajone, apimančiame ir dabartinę Elektrėnų savivaldybę), todėl kolonai reikėjo daug meistrų, o jų trūko. Dėl šios priežasties, nepaisant to, kad pareiškėja buvo priimta į darbą brigadininke, nuo pat priėmimo dienos ji ėjo meistro pareigas.
Pirmas objektas buvo Zelvės kiaulininkystės komplekso statyba, po to – Balceriškių tarybinio ūkio karvidžių kompleksas, Vievio paukštyno rekonstrukcija. 1981-04-02 Elektrėnų KMK viršininko įsakymu Nr. 46-K pareiškėja buvo laikinai pervesta į meistro pareigas (nuo 1981-04-01 iki 1981-09-01), vėliau 1981-09-01 įsakymu Nr. 109-K laikinai pervesta į meistro pareigas dar dviem mėnesiams, nuo 1981-09-01 iki 1981-11-01, o 1981-11-02 įsakymu Nr. 131-K buvo pervesta pastoviam darbui į meistro pareigas nuo 1981-11-02.
Trakų rajono statybos organizacijos viršininko 1988-08-08 įsakymu Nr. 683-K nuo 1988-08-08 pareiškėja buvo pervesta į inžinierės-sąmatininkės pareigas, kuriose dirbo iki 1991-06-21.
Iš Trakų rajono statybos organizacijos pareiškėja buvo atleista ir 1991-06-20 įsakymu Nr. 2/5k perkėlimo tvarka pradėjo dirbti Vievio valstybiniame kaimo statybos kombinate, kuriame 1991-06-24 įsakymu Nr. 68 kp šio kombinato direktoriaus įsakymu buvo priimta į meistrės pareigas, kur dirbo iki 1994-08-01.
1994 metais Vievio valstybinis kaimo statybos kombinatas buvo reorganizuotas į akcinę bendrovę „Vievio statybos kombinatas“, kurioje buvo tęsiami pareiškėjos darbo santykiai meistrės pareigose, ir kartu trumpą laiką pavadavo dispečerę. Pareiškėja 1994-08-01 buvo perkelta į inžinierės-sąmatininkės pareigas, kuriose dirbo iki 1995-03-07, kuomet išėjo vaiko priežiūros atostogų ir į šią bendrovę dirbti nebegrįžo, nes bendrovė bankrutavo.
Pareiškėja Elektrėnų KMK ir Vievio kaimo statybos kombinate meistro pareigose faktiškai išdirbo virš 10 metų. Į jos kaip meistrės pareigas įėjo darbas naujai statomuose statybos objektuose, kurių vietos nuolat keitėsi, darbas buvo ne kontoroje, o lauke, bet kokiomis oro sąlygomis, organizuojant ir prižiūrint statybos darbus, vykdomus pagal suderintus projektus. Pareiškėja buvo materialiai atsakingas asmuo, nes jos žinioje buvo statybinės medžiagos, darbo įrankiai. Pareiškėjai buvo mokamas pastovus atlyginimas, lauko priedas, tuo tarpu brigadininko atlyginimas priklausė nuo išdirbio. Pareiškėja dirbo pilnu etatu, visą darbo dieną.
2016-12-28 metais pareiškėja padavė prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Vilniaus skyriui dėl kompensacijos už darbą ypatingomis darbo sąlygomis išmokėjimą, tačiau 2017-01-25 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. PE-SP2-35 (toliau - Sprendimas) buvo nuspręsta neskirti jai kompensacijos tuo pagrindu, kad stažas ypatingomis darbo sąlygomis yra 8 metai 9 mėnesiai ir 24 dienos, o iš jų 2 metai 8 mėnesiai 5 dienos dirbta 1988-1994 laikotarpiu (pagal Pensijų įstatymo redakciją, galiojusią iki 2017-12-31, 67 str. 2 d. ir 5 d., jei stažo yra mažiau kaip 10 metų, iš jų 5 metai turi būti dirbta 1988-1994 m. laikotarpiu).
Sprendime nurodyta, kad į darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis įskaityti laikotarpiai nuo 1981-04-01 iki 1987-05-18 (darbas Elektrėnų KMK, vėliau Trakų rajono statybos organizacija) ir nuo 1991-06-24 iki 1994-02-28 (Vievio valstybinis kaimo statybos kombinatas), kuomet pareiškėja buvo įforminta meistre. Į darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaityti laikotarpiai, kuomet ji buvo įforminta brigadininke nuo 1979-06-01 iki 1981-03-31 Elektrėnų KMK, inžiniere nuo 1988-08-08 iki 1991-06-21 Trakų rajono statybos organizacijoje, pavadavimo darbas dispečere 1994-03-01 iki 1994-07-31 ir inžiniere nuo 1994-08-01 iki 1994-12-31, nes brigadininkės, inžinierės ir dispečerės darbas nelaikomas darbu ypatingomis darbo sąlygomis ir nepatenka į sąrašą darbų, numatytų sąraše Nr. 2. Taip pat į darbą ypatingomis sąlygomis nėra įskaitytas laikotarpis, kuomet pareiškėja buvo vaiko priežiūros atostogose, t. y. nuo 1987-05-19 iki 1988-08-07. Tokiu būdu, neužskaičius laikotarpių nuo 1979-06-01 iki 1981-04-01 (kai faktiškai pareiškėja dirbo meistro pareigose), nuo 1987-05-19 iki 1988-08-07 (vaiko priežiūros atostogos), VSDFV Vilniaus skyrius nepripažino pareiškėjos išdirbus 10 metų ypatingomis darbo sąlygomis ir jos prašymo netenkino. Įskaičius laikotarpį nuo 1979-06-01 iki 1981-04-01, kuomet pareiškėja faktiškai dirbo meistro pareigose, ji turėtų teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Nurodė, kad pareiškėjo prašomos nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjos darbo stažo ypatingomis sąlygomis nustatymui ir kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas pagal Pensijų įstatymą gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdyje prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog nuo 2018-01-01 kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai) (iki 2017-12-31 kompensacijų skyrimą ir mokėjimą reglamentavo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas bei 1995-02-20 Vyriausybės nutarimu Nr. 267 patvirtintas Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas). Į pareiškėjos darbo laiką kompensacijai gauti yra įskaityti laikotarpiai, kai ji dirbo meistre: nuo 1981-04-01 iki 1987-05-18 (Elektrėnų KMK) ir nuo 1991-06-24 iki 1994-02-28 (Vievio valstybiniame kaimo statybos kombinate). Laikotarpiai, kai pareiškėja dirbo brigadininke, inžiniere ir dispečere, į darbo laiką kompensacijai gauti neįskaityti, nes šios pareigos nenurodytos Lietuvoje galiojusiame Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše. Į darbo laiką taip pat neįskaitomas vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, nes darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinę darbo ypatingomis sąlygomis trukmę (Pensijų įstatymo 62 straipsnio 11 dalis). Vilniaus skyrius 2017-01-25 sprendimu Nr. (PE_SP2-35) „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. G.“ atsisakė skirti kompensaciją, nes pareiškėja neatitiko nė vienos iš teisės ją gauti sąlygų, nustatytų Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 ir 5 dalyse (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-12-31), t. y. nebuvo išdirbusi ypatingomis sąlygomis 10 metų arba 1988-1994 metų laikotarpiu – 5 metų. Šiuo sprendimu taip pat nustatyta, kad V. G. darbo laikas kompensacijai skirti yra 8 metai 9 mėnesiai 24 dienos (iš jų 1988-1994 metais dirbta 2 metai 8 mėnesiai 5 dienos).
Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje taip pat papildomai pažymėjo, kad abejonių dėl liudytojų parodymų nekylą, nes Skyriuje esančios bylos įrodo, kad jie dirbo minėtoje organizacijoje meistrais, vienas iš šių liudytojų netgi gauna kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis. Liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems. Pareiškėjai šis juridinis faktas svarbus, nes ji pretenduoja į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Iš išlikusių dokumentų apie pareiškėjos užimtas pareigas spręsti negalima, todėl reikia vadovautis liudytojų parodymais.
Liudytojas S. M. parodė, kad pareiškėją V. G. pažįsta labai seniai. Su ja susipažino Elektrėnų KMK statybos organizacijoje. Pareiškėja įsidarbino šioje organizacijoje apie 1979 metus. Iki kelintų metų ji šioje įmonėje dirbo, jis pasakyti negali, nes neatsimena. Pareiškėja tuo metu turėjo pavardę K.. Jis ten dirbo meistru nuo 1970 m. iki 1986 m. Kai jis išėjo iš šios įmonės, kuomet ją 1986 metais sujungė su kita, V. G. liko dirbti sujungtoje įmonėje. V. G. buvo pasiųsta į gamybos skyrių. Ji dirbo tą patį darbą, t. y. kaip ir jis ėjo meistrės pareigas. Pareiškėja, kaip ir jis, vykdė tokias funkcijas: statybos objektuose vykdė darbų organizavimą, tvarkė techninę dokumentaciją, vykdė medžiagų užsakymus, buvo materialiai atsakingas asmuo. Brigadininko darbas buvo visai kitoks nei brigadininko, nes brigadininkas tai yra tas pats darbininkas. Brigadininkui užduotis duodavo meistras, ir brigadininkas už atliktus darbus buvo atskaitingas meistrui. Statybas vykdė Trakų rajone. Objektai buvo Trakuose, Elektrėnuose, Aukštadvaryje, Paluknyje, Rūdiškėse ir t. t. Statė ir mokyklas, ir gyvenamuosius namus, ir ūkio pastatus. Tuo metu meistrų pareigas vykdė ir daugiau moterų. Meistrų paklausa priklausė nuo užsakytų objektų skaičiaus.
Liudytojas A. D. parodė, kad Elektrėnų KMK meistru dirbo nuo 1976 m. iki 1981 m. 1979 metais į šią statybos organizaciją atėjo dirbti pareiškėja V. G., tuo metu jos pavardė buvo K.. Ji dirbo meistre. Ji visada dalyvavo meistrų pasitarimuose. Įmonėje buvo ir brigadininkai. Pastarieji vykdydavo meistrų nurodymus. V. G. tikrai nebuvo brigadininkė, ji dirbo tokį pat darbą, kaip ir jis dirbdamas meistru. Jie bendravo tarpusavyje kaip kolegos. Viename objekte jie su pareiškėja nedirbo, nes jis dirbo Vievyje, o pareiškėja dirbo Zelvės kiaulininkystės komplekso statyboje. Kai jis išėjo iš darbo šioje įmonėje, V. G. liko dirbti. Jis gavo priedą už darbą ypatingomis sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, V. G. (ikisantuokinė pavardė K.), tuometinėje Elektrėnų kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje nuo 1979-06-01 iki 1981-04-01 dirbo ypatingomis darbo sąlygomis, t. y. dirbo meistre.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja nurodytu laikotarpiu (nuo 1979-06-01 iki 1981-04-01) dirbo Elektrėnų kilnojamojoje mechanizuotoje kolonoje (toliau – Elektrėnų KMK), tačiau keliamas klausimas, ar dirbdama nurodytoje įmonėje pareiškėja dirbo ypatingomis sąlygomis, t. y. dirbo meistre. Pareiškėja prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teise gauti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis.
Iš byloje esančios V. G. darbo knygelės kopijos matyti, kad pareiškėja 1979-06-01 buvo priimta kompleksinės brigados brigadininke Elektrėnų KMK, 1979-06-01 įsakymo Nr. 91-K pagrindu; 1981-11-02 pervesta meistro pareigoms (1981-11-02 įsakymas Nr. 131-K). 1986-04-10 įsakymu Nr. 412 organizacijos pavadinimas Elektrėnų KMK pakeistas į „Trakų rajoninė statybinė organizacija Nr. 2“. 1986-10-30 įsakymu Nr. 426 organizacijos pavadinimas pakeistas į „Trakų rajoninė statybinė organizacija Nr. 1“. Trakų rajono statybos organizacijos Nr. 1 viršininko 1988-08-08 įsakymu Nr. 683-K nuo 1988-08-08 pareiškėja buvo pervesta inžinierės-sąmatininkės pareigoms, kuriose dirbo iki 1991-06-21. Iš Trakų rajono statybos organizacijos Nr. 1 ji buvo atleista ir 1991-06-20 įsakymu Nr. 2/5k perkėlimo tvarka pradėjo dirbti Vievio valstybiniame kaimo statybos kombinate. 1991-06-24 įsakymu Nr. 68 kp šio kombinato direktoriaus įsakymu buvo priimta meistrės pareigoms, kur dirbo iki 1994-08-01. 1994-08-01 buvo perkelta į inžinierės-sąmatininkės pareigas. 1995-03-07 atleista pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 28 straipsnį.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016-11-30 rašte Nr. (2-1) A-1086 dėl duomenų apie V. K. ypatingas darbo sąlygas nurodyta, jog 1979-1985 m. V. K. asmens sąskaitų kortelėse pareigos nurodytos taip: 1979 m. – pareigos nenurodytos; 1980 m. – brigadin. IV kat.; 1981 m. – brigadin. IV kat., meistras; 1982 m. – meistras; 1983 m. – meistras; 1984 m. meistras; 1985 m. – meistras. 1985 metais Elektrėnų kilnojamosios mechanizuotos kolonos atostogų įsakymai nebuvo ruošiami.
Iš Elektrėnų kilnojamos mechanizuotos kolonos viršininko 1981-04-02 įsakymo Nr. 46-K kopijos matyti, kad V. G. nuo 1981-04-01 iki 1981-09-01 pervesta meistrės pareigoms. Elektrėnų kilnojamos mechanizuotos kolonos viršininko 1981-09-01 įsakymu Nr. 109-K pareiškėja pervesta meistro pareigoms nuo 1981-09-01 iki 1981-11-01. Elektrėnų kilnojamos mechanizuotos kolonos viršininko 1981-11-02 įsakymu Nr. 131-K pareiškėja pervesta pastoviam darbui meistro pareigose nuo 1981-11-02.
Elektrėnų savivaldybės administracijos 2016-11-21 pažymoje Nr. 21/01AP-347 apie darbo stažą nurodoma, jog AB „Vievio statybos kombinatas“ Elektrėnų savivaldybės administracijos archyvui perdavė Vievio valstybinio kaimo statybos kombinato darbuotojų asmens sąskaitų korteles ir darbuotojų korteles. Įsakymai personalo klausimais saugoti neperduoti. Istorinėje ir dokumentų sutvarkymo pažymoje parašyta, kad dokumentai saugoti administracijos pastato rūsyje, kuris buvo apsemtas, todėl dokumentai liko neįskaitomi. Patikrinus archyve saugomus Vievio valstybinio kaimo statybos kombinato dokumentus, asmens sąskaitų kortelėse apie V. G. darbą ir pareigas rasti įrašai: 1991-06-24 įsakymas Nr. 68kp (priėmimas į darbą), pareigos – meistrė; 1992 m., 1993 m. – meistrė; nuo 1994-03-01 – dispečerė; nuo 1994-08-01 – inžinierė – sąmatininkė.
Iš Trakų savivaldybės administracijos 2010-07-23 rašto Nr. A1-794 dėl duomenų pateikimo kopijos matyti, kad į Trakų rajono savivaldybės archyvą UAB „Trapilis“ perdavė saugojimui tik asmens sąskaitų korteles už 1982 ir 1984-2001 metus.
Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2017-01-25 sprendimo Nr. PE_SP2-35 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. G.“ matyti, jog buvo atsisakyta skirti kompensaciją pareiškėjai, nes ji neatitiko nė vienos iš teisės ją gauti sąlygų, nustatytų Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 ir 5 dalyse (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-12-31), t. y. nebuvo išdirbusi ypatingomis sąlygomis 10 metų arba 1988-1994 metų laikotarpiu – 5 metų. Šiuo sprendimu taip pat nustatyta, kad V. G. darbo laikas kompensacijai skirti yra 8 metai 9 mėnesiai 24 dienos (iš jų 1988-1994 metais dirbta 2 metai 8 mėnesiai 5 dienos).
Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670. Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę gauti kompensaciją turi moterys, kurios iki 1994-12-31 ne mažiau kaip 10 metų dirbo darbus, nurodytus Lietuvoje galiojusiame Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 2. Kai darbus, numatytus Sąraše Nr. 2, moterys dirbo mažiau nei 10 metų, jos turi teisę gauti kompensacijos dalį (proporcingą dirbtam laikui), jei tokius darbus dirbo ne mažiau kaip 5 metus 1988-1994 metų laikotarpiu (Pensijų įstatymo 62 straipsnio 5 dalis). Pagal Sąrašo Nr. 2 XXIX skyrių „Pastatų ir statinių statyba“, teisę gauti kompensaciją turi meistrai, dirbę naujų objektų statybose.
Pagal Nuostatų 40 punktą, darbo ypatingomis sąlygomis laikotarpiai įrodomi darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančiomis pažymomis, pažymėjimais, darbdavių, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybės archyvų išduotais remiantis turimais dokumentais, taip pat darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimą iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ar pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais, ir kitais dokumentais.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra išlikusių pareiškėjos darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančių dokumentų (pvz., duomenų apie gautą darbo užmokestį, priklausančias kasmetines atostogas ir pan.), patvirtinančių pareiškėjos darbą ypatingomis sąlygomis minėtu laikotarpiu. Remiantis suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, 2017-01-25 sprendimu Nr. PE_SP2-35, atsisakant skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. G. buvo remtasi įrašais, padarytais pareiškėjos darbo knygelėje. Pasak suinteresuoto asmens atstovės, neišlikus rašytinių įrodymų, kad pareiškėja jos prašomu nustatyti laikotarpiu ėjo ne brigadininkės, o meistrės pareigas, nebuvo įmanoma patikrinti pareiškėjos nurodytų aplinkybių apie faktiškai jos vykdytas meistro pareigas atitinkančias funkcijas, todėl atitinkami laikotarpiai nebuvo įskaičiuoti į pareiškėjos darbo ypatingomis sąlygomis stažą.
Teismas pažymi, kad tiek pareiškėja pareikime bei jos atstovė teismo posėdyje nurodė, tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. M. ir A. D. išsamiai parodė, kad pareiškėja V. G. nuo jos pirmos darbo dienos, kai 1979 metais atėjo dirbti į Elektrėnų KMK, dirbo meistre. Ji atliko tokias pat funkcijas, kaip ir minėti liudytojai, kurie šioje įmonėje taip pat dirbo meistrais (S. M. - nuo 1970 m. iki 1986 m., A. D. - nuo 1976 m. iki 1981 m.), ji, kaip ir visi meistrai, dalyvaudavo įmonės meistrų susirinkimuose. Liudytojų parodymai neprieštarauja pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms bei vieni kitiems. Be to, tiek pareiškėjos, tiek liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent: Elektrėnų KMK viršininkas įsakymais tam tikrais laikotarpiais skyrė V. G. laikinai eiti meistrės pareigas, perduodavo jai objektus, statybines medžiagas bei vertybes. Taigi, pareiškėja buvo materialai atsakingas asmuo ir vykdė funkcijas, kurių, kaip paaiškino minėti liudytojai, brigadininkas vykdyti neturėjo įgaliojimų.
Tai, kad liudytojų S. M. ir A. D. teisme duoti parodymai yra patikimi įrodymai byloje, patvirtina suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytos aplinkybės, kurias, be kita ko, patvirtino ir suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje, apie tai, jog VSDFV Vilniaus skyriuje yra duomenys (darbo knygelių kopijos), kad S. M. dirbo Elektrėnų KMK: nuo 1975-02-03 – meistru, nuo 1981-04-01 – pagalbinės gamybos vadovu (atleistas 1986-11-20), A. D. dirbo Elektrėnų KMK: nuo 1976-04-01 – meistru, nuo 1983-05-03 – darbų vykdytoju (atleistas 1983-05-19).
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir apklaustų liudytojų parodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu nuo 1979-06-01 iki 1981-04-01 pareiškėja Elektrėnų KMK dirbo ypatingomis darbo sąlygomis, t. y. dirbo meistre, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja negali gauti (CPK 445 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 177-178, 270, 442, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. (ikisantuokinė pavardė K.), a. k. (duomenys neskelbtini) tuometinėje Elektrėnų kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje nuo 1979-06-01 iki 1981-04-01 dirbo ypatingomis darbo sąlygomis, t. y. dirbo meistre.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.