Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 187² straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. C., būdama įspėta apie administracinę atsakomybę už melagingų parodymų davimą, 2015 m. spalio 27 d. teismo posėdžio metu, nagrinėjant R. S. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuojant į Naujosios Vilnios rajoną, prie parduotuvės „Maxima“, vairavo ji, o ne R. S..

Šiais veiksmais I. C. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnyje.

Administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjas nagrinėja vienasmeniškai, todėl teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos ATPK 285 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. C. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. I. C. apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismui nepranešė, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl laikytina, jog ji vengia dalyvavimo teismo posėdyje ir byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

I. C. kaltę, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys teismo ištirti įrodymai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimu R. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį šešių šimtų eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. R. S. buvo nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 26 d., apie 19.40 val., Parko g. 23, Vilniuje, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,74 promilių (galima paklaida 1,7 %) girtumas (vidutinis neblaivumo laipsnis).

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi R. S. apeliacinis skundas buvo atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Iš 2015 m. spalio 27 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog I. C. teisme buvo įspėta ir pasirašė dėl atsakomybės už žinomai melagingą parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį. (b. l. 7) Teismo posėdžio, kuris vyko 2015 m. spalio 27 d., metu I. C. parodė, jog įvykio dieną ji nuvežė R. S. į Naująją Vilnią. R. S. jai paskambino ir paprašė, kad nuvežtų jį į Naująją Vilnią. Jai pačiai reikėjo važiuoti į parduotuvę, todėl nuėjo pas R. S., sėdo į jo automobilį ir nuvežė. Naujoje Vilnioje nuėjo į parduotuvę, o kai grįžo ten jau buvo policija, buvo susirinkę žmonės. Automobiliu važiavo ji, R. S., kuris sėdėjo priekyje, jo motina ir vaikas, kurie sėdėjo gale. Policijos pareigūnams nurodė, kad automobilį vairavo ji, o šie paaiškino, kad viskas bus gerai. Jos vaikas sirgo, todėl ji šiek tiek pastoviniavo ir autobusu su R. S. motina išvažiavo namo. (b. l. 7-8)

Teismo posėdžio, kuris vyko 2015 m. spalio 20 d., metu R. S. nurodė, jog I. C. į jo namus atvažiavo su savo automobiliui Volvo ir tuomet jis, jo motina, vaikas ir I. C., jam priklausančiu automobiliu, nuvažiavo į Naująją Vilnią prie parduotuvės „Maxima“. Automobilį vairavo I. C., jo motina sėdėjo priekyje, o jis su vaiku automobilio gale. Po įvykio automobilį taip pat parvairavo I. C..

Teismo posėdžio, kuris vyko 2015 m. spalio 20 d., metu liudytoja V. B. parodė, jog R. S. automobiliu atvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Naujoje Vilnioje. R. S. vairavo automobilį, su juo buvo du jauni vaikinai. Jokios moters R. S. automobilyje nebuvo, taip pat nebuvo ir R. S. motinos.

Teismo posėdžio, kuris vyko 2015 m. spalio 20 d., metu T. S. parodė, jog matė, kaip R. S. atvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Naujoje Vilnioje. Automobilį vairavo R. S.. Kitų žmonių, tarp jų ir R. S. motinos, automobilyje nematė.

Teismo posėdžio, kuris vyko 2015 m. spalio 20 d., metu liudytojas A. B. parodė, jog R. S. motina į įvykio vietą atvyko po visko, t. y. kai jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai. R. S. motiną atvežė Audi automobiliu, kurį vairavo vyras.

Teismo posėdžio, kuris vyko 2015 m. lapkričio 5 d., metu liudytojas R. A. parodė, jog buvo gautas iškvietimas, kad prie parduotuvės „Maxima“, esančios Naujoje Vilnioje, važinėja neblaivus vairuotojas. Liudytojas su kolega atvyko į įvykio vietą. R. S. motina su automobiliu, greičiausiai su Audi markės automobiliu, į įvykio vietą atvyko vėliau. R. S. nenurodė, kad į įvykio vietą atvyko su motina ir moterimi, kuri vairavo automobilį.

Teismo posėdžio, kuris vyko 2015 m. lapkričio 5 d., metu liudytojas A. Š. parodė, jog buvo gautas iškvietimas, kad prie parduotuvės „Maxima“, esančios Naujoje Vilnioje, važinėja neblaivus vairuotojas. Įvykio vietoje buvo ir R. S. motina, kuri atvažiavo su kitu automobiliu, kurį vairavo vyras. Įvykio vietoje jokios moters, kuri būtų sakiusi, kad vairavo automobilį, nebuvo.

Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą, vengimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Minėtas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. tik suvokiant, kad duodami parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginė tyčia anksčiau nurodytuose veiksmuose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimu R. S. buvo nubaustas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad nors R. S. neigė vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, nurodė, jog automobilį iki parduotuvės vairavo jo draugė I. C., tokius jo teiginius paneigia byloje apklaustų liudytojų, tarp jų ir bylos baigtimi nesuinteresuotų policijos pareigūnų parodymai. Taip pat teismas pažymėjo, kad R. S., liudytojų I. C. ir M. V. teisme duoti parodymai, jog transporto priemonę vairavo I. C., o ne R. S., nesutampa su kitų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, taip pat ir tarpusavyje.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartyje konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, paliko šį nutarimą nepakeistą. Vilniaus miesto apygardos teismas savo nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, teismas sutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, jog liudytojų M. V. ir I. C. parodymai prieštarauja ne tik kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams, bet ir paties R. S. parodymams.

Faktas, jog automobilį vairavo R. S., o ne I. C. yra patvirtintas įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, dėl šio fakto jokių abejonių nekyla. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio administracinės bylos teismo posėdžio protokolo kopijos matyti, kad I. C. byloje dalyvavo kaip liudytoja. I. C. buvo išaiškinta, kad ji bus apklausiama kaip liudytoja, jai buvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. I. C. pasirašė pasižadėjimą duoti teismui teisingus parodymus. (b. l. 7) Vis tik suvokdama pareigos esmę, I. C. pareigos nevykdė, davė žinomai melagingus parodymus. Teismui nekyla abejonių, jog I. C. duodama teisme parodymus suvokė jų esmę, ji suvokė, kad jie neatitinka realybėje vykusių faktų ir tokius parodymus norėjo duoti teismui. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad I. C. teisme duodama parodymus galėjo sąžiningai klysti, netinkamai suvokti faktą, apie kurį duoda parodymus, t. y. klysti dėl to, kuris asmuo vairavo automobilį. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. C. negalėjo suklysti dėl konkretaus įvykio aplinkybių, kadangi teisme ji davė pakankamai detalius parodymus, nurodydama išskirtines įvykio aplinkybes.

I. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje, nenustatyta. Teismas nenustatė ir I. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje.

Skirdamas I. C. nuobaudą už padarytą pažeidimą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, į tai, kad ji anksčiau yra bausta administracine tvarka, nėra jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, I. C. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 187² straipsnyje, yra skirtina administracinė nuobauda – bauda. I. C. yra skirtina minimali minėtos normos sankcijoje numatyta bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

I. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.11-2454-935/2016.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.