- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-2656-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00105-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- J. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui J. Š., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. R. bei AAA „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvos Respublikoje, teismas išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 555,90 Eur žalos atlyginimo, 30,38 Eur palūkanų, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2014-10-07 vandeniu užpiltas ir sugadintas butas, bei jame esantis turtas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas Nr. 13 ir namų turtas ieškovo buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Pagal ieškovo sudarytą lokalinę sąmatą sugadinto buto remonto (atkūrimo) kaina 1708 Lt. Namų turtui apskaičiuota 225 Lt draudimo išmoka (15% nuo spintos įsigijimo vertės). Ieškovas įvertino, kad per įvykį draudėjo butui ir namų turtui atsirado 1933 Lt dydžio žala (be PVM) ir išmokėjo 559,84 Eur (1933 Lt) draudimo išmoką. Ieškovo atstovas Turto sunaikinimo, sugadinimo akte aprašė įvykį. Tirdamas apliejimo šaltinį nustatė, kad apliejimo židinys yra virš draudėjo buto esantis butas (Taikos g. 7-15, Druskininkai). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butas Nr. 15 priklauso atsakovui. 2014-12-16 pretenzija ieškovė ragino atsakovą per 15 dienų atlyginti užpylimo metu atsiradusią žalą. Ieškovas reikalauja priteisti 555,9 Eur turtinę žalą, įvertinusi nusidėvėjimą 3,94 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog dėl įvykio nėra kaltas. Nuo 2013-08-22, kai atsakovui priklauso butas jo pirmajame aukšte (butas per du aukštus), kurio dalis yra virš nuostolius patyrusio buto, nėra jokios vandentiekio sistemos. Vandentiekio sistema yra tik antrame aukšte, todėl bet koks vandens užliejimas pasimatytų arba pas jį, arba pas kitus kaimynus, bet to nebuvo. Nukentėjęs kaimynas A. R. lankėsi pas jį bute ir galėtų patvirtinti, kad jokių vandens išliejimo požymių nebuvo. Nuo vakarinės sienos, atsakovo visas pirmas aukštas yra 2,85 m. pločio, tuo tarpu atsiradę pažeidimai pas kaimyną, nuo vakarinės sienos yra apie metrą toliau, nei atsakovo buto plotis. Nurodo, jog šiuos faktus atsakovas išdėstė ir ieškovo atstovei G. S. bei pasisiūlė suteikti visą informaciją, įsileistų ieškovo atstovus bei ekspertus į butą, kad nustatytų kaltininką, tačiau jokio atsakymo negavo.
Trečiasis asmuo AAA „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvos Respublikoje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog draudimo bendrovė BTA yra apdraudusi atsakovą bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GT 114008. Draudimo bendrovė nėra gavusi jokių įrodymų, jog žala ieškovo draudėjo turtui buvo padaryta būtent dėl BTA apdrausto buto prasiskverbusio vandens/ drėgmės. Vandens išsiliejimo ar avarijos fakto nėra patvirtinęs nei BTA draudėjas, nei avarinė tarnyba, į kurią nukentėjęs asmuo privalo kreiptis, norėdamas nustatyti žalos atsiradimo priežastį bei turėdamas teisinį pagrindą pareikšti pretenziją dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius, jog užpylimas įvyko dėl atsakovo kaltės, todėl reikalavimas neįrodytas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog iš pateiktų į bylą dokumentų nėra aišku per kur pateko vanduo – iš aukščiau esančių ar kaimyninių patalpų, t.y. visiškai nėra aišku kuo remiantis ieškovas padarė išvadą, jog būtent iš atsakovo buto vanduo pateko į trečiojo asmens gyvenamąsias patalpas. Tinkamai nenustačius įvykio priežasties ir šaltinio negalima atmesti, jog vandens prasiskverbimo priežastis galėtų būti bendrųjų inžinierinių tinklų gedimas. Ieškovo pateiktuose dokumentuose nebuvo jokio konkretaus įrodymo, kad užliejimas įvyko iš atsakovo buto, nefiksuotas joks avarijos faktas, nebuvo informuotos atitinkamos tarnybos. Ieškovo į bylą pateiktuose dokumentuose: Turto sunaikinimo/ sugadinimo akte, fotonuotraukose, lokalinėje sąmatoje ir kt., yra konstatuojamos tik atsiradusios įvykio pasekmės, tačiau šie dokumentai niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir draudėjo veiksmų. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog pats siūlė ieškovo atstovams atvykti pas jį į butą, kad nustatyti tikrąjį užliejimo šaltinį, tačiau ieškovas pateikęs jam pretenziją daugiau su juo visiškai nebendradarbiavo. Atsakovo pateiktas 2015-06-01 elektroninis laiškas (el. b. priedas b.l. 7), adresuotas ieškovui, patvirtina atsakovo minėtus paaiškinimus dėl atsakovo pasiūlymo atvykti ieškovui į butą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apelianto manymu bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles (CPK 185 straipsnio pažeidimas) ir nukrypo nuo Kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Bylą nagrinėjęs teismas priimtame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nenurodė, kad vanduo tekėjo iš aukščiau esančio buto, o tik konstatavo, kad atsakingas už žalą asmuo yra atsakovas, nesurinkdamas jokių tai pagrindžiančių dokumentų. Apelianto manymu teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes, kad: 1) įvykio metu butas Nr. 15 priklausė atsakovui; 2) butas Nr. 15 yra apleistas ir neprižiūrimas (žiemą buvo užšalę vamzdžiai); 3) pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrai administratorius nepaskirtas. Ieškovas atliko šio įvykio tyrimą išsiaiškindamas, kad atsakovui priklausantis butas Nr. 15 yra virš ieškovo apdrausto buto Nr. 13. Viršuje esantis butas Nr. 16 ribojasi su butu Nr. 13 siena. Ieškovas išsiaiškino, kad butas Nr. 13 pastoviai užpilamas iš atsakovui priklausančio buto Nr. 15 (per metus 4 užpylimai), užpylimo zonoje stovi atsakovo skalbyklė. Dėl ankstesnių užpylimų buto Nr. 13 savininkas nesikreipė į ieškovę registruoti įvykių.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, jog dėl įvykio nėra kaltas.
Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Draudimo bendrovė BTA nėra gavusi jokių įrodymų, kad žala Apelianto draudėjo turtui buvo padaryta būtent dėl iš BTA apdrausto buto prasiskverbusio vandens/drėgmės. Vandens išsiliejimo ar avarijos fakto nėra patvirtinęs nei BTA draudėjas, nei avarinė tarnyba, į kurią nukentėjusysis asmuo privalėjo kreiptis, norėdamas nustatyti žalos atsiradimo priežastį bei turėti teisinį pagrindą pareikšti pretenziją dėl žalos atlyginimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo užliejus butą.
CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012; kt.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).
Šioje byloje ieškovas užliejimo faktą grindė: turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, akto priedu „Namų turto nuostolio aprašymas“, įvykio vietos nuotraukomis. Apeliacinės instancijos teismo manymu šie įrodymai yra pakankami padaryti išvadą, jog ginčo butas buvo užlietas iš aukščiau esančio buto, kuris priklauso atsakovui. Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.
Teismo vertinimu, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, darydamas nurodytas išvadas, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, jų viseto dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje įrodytos visos įstatyme nustatytos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko iš buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, taip pat kad atsakovas nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto Nr. 15 patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų vandens pratekėjimo priežastims nustatyti ir joms pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 2 p., teismas,
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo AB „Lietuvos draudimas” (kodas 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, LT-03600 Vilnius) ieškinį ir priteisti iš atsakovo J. Š. (kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) 555,90 Eur žalos atlyginimo, 30,38 Eur palūkanų, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 70,08 eurų bylinėjimosi išlaidų.